Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. patikslintą ieškinį atsakovei J. L. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, E. G. ir N. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintinas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė H. G., kurio palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovė, o (duomenys neskelbtini) – ieškovas ir E. G. bei N. T. Taip pat nustatyta, jog antstolė J. Bareikienė (duomenys neskelbtini) sudarė paveldimo turto apyrašą, kurį papildė (duomenys neskelbtini). Pagal antstolės sudarytą turto apyrašą bei jo papildymą, paveldimo turto vertė sudarė 74 468,06 EUR, o kreditorinių įsipareigojimų suma – 31 136,71 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliai vykdė išieškojimus palikėjo H. G., o įpėdiniams priėmus palikimą – jų atžvilgiu, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. spalio 5 d., 2019 m. spalio 6 d. į antstolių depozitines sąskaitas pervedė pinigines lėšas, kuriomis padengė palikėjo įsiskolinimą. Iš viso ieškovas antstoliams už palikėjo skolas sumokėjo 14 191,27 EUR.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė paveldėjo (duomenys neskelbtini), kurių vertė 32 600 EUR ((duomenys neskelbtini) duomenimis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės paveldėto turto vertė sudarė 43,78 procentų palikėjo paveldimo turto bendros vertės.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Pagal CK 5.52 straipsnio 2 dalį, jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš paveldėjimo kilusius teisinius santykius, yra išaiškinęs, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atlygino ieškovui jai tenkančią padengtų palikėjo skolų dalį, t. y. 6 212,94 EUR (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė pareigos atlyginti ieškovui už apmokėtas skolas antstoliams tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6 212,94 EUR kompensacija.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 212,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 140 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 726 EUR išlaidas už advokato teisines paslaugas, iš viso 866 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, 38 EUR žyminio mokesčio dalis, sumokėta už šį prašymą, iš atsakovės nepriteisiama (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 EUR) valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 6 212,94 EUR (šešių tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų 94 ct) kompensaciją, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (6 212,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 866 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,58 EUR (penkių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas ir tretieji asmenys turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.