Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-275-944/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-08
Bylos Nr.
1-275-944/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
K. G.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos
  • 14.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-275-944/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36792-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.1.; 2.1.15.3.2.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VERDU2024 m. liepos 8 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant R. Š., Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,nukentėjusiajam K. G. ir jo įgaliotam atstovui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams; Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi ši laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2012 m. birželio 15 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikus arešto bausmę;

2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Eur) bauda, ją sumokant iki 2013 m. spalio 11 d.; 2015 m. gegužės 20 d. bauda išieškota dalinai;

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2023 m. balandžio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. sugadino svetimą turtą, o būtent:

2023 m. rugsėjo 23 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jis tyčia metaliniu strypu išdaužė K. G. gyvenamojo namo svetainės lango 100 x 205 cm dydžio stiklo paketą ir skylę lango rėme, kai šio lango vertė 533 Eur bei kito svetainės lango 48 x 205 cm dydžio stiklo paketą, kai šio lango vertė 121 Eur; po to išdaužė miegamojo kambario lango 60 x 131 cm dydžio stiklo paketą, kai šio lango vertė 253 Eur bei sugadino užtraukto roleto mechanizmą, kai roleto vertė 62 Eur; po to išdaužė virtuvės lango 53 x 113 cm dydžio stiklo paketą ir 64 x 123 cm dydžio stiklo paketo išorinį stiklą, kai šio lango vertė 242 Eur bei sugadino užtrauktų abiejų roletų mechanizmus, kai vieno roleto vertė 62 Eur ir tokiais savo veiksmais M. K.sugadino svetimą K. G. turtą ir padarė nukentėjusiajam K. G.1335 Eur turtinę žalą.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad nori susipažinti su visa bylos medžiaga.

M. K. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Paaiškino, kad nukentėjusysis K. G. iš senų laikų jam buvo skolingas 200 Eur, be to, lenda prie jo sutuoktinės ir iš jo tyčiojasi (vadina įžeidžiančio pobūdžio epitetais), todėl vieną dieną neatlaikė psichologiškai ir padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pagrindinis motyvas – vyriškas pavydas, nes nukentėjusysis tą dieną išsivežė jo sutuoktinę automobiliu. Nežinojo, kad namuose yra nepilnamečių vaikų, būtų taip nesielgęs. Į nukentėjusiojo namus nuvežė kaimynas, kuris paties įvykio nematė, nes automobilis buvo pastatytas toliau. Metalinį strypą pamatė atvažiavęs pas nukentėjusįjį į namus, jis mėtėsi prie įvažiavimo į kiemą. Tikslo išdaužyti langų važiuojant pas nukentėjusįjį neturėjo, mintis kilo spontaniškai pamačius, kad sutuoktinės pas nukentėjusįjį nėra. Išdaužęs langus, išvažiavo namo. Dėl to ką padarė gailisi. Mano, kad neturtinė žala, kurią prašoma priteisti, yra per didelė. Turtinę žalą pripažįsta. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties M. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).

Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 17.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs pastebėjo išdaužtus jo gyvenamo namo pirmo aukšto langų stiklo paketus. Dvejiems langams buvo išdaužti trys stiklo paketai, taip pat šiaurinėje namo pusėje išdaužti dviejų vitrininių langų du stiklo paketai, sugadintas vitrininio lango rėmas. Kaip sužinojo, viskas įvyko prieš kelias minutes – tai jam paaiškino dukra E. G., kuri tuo metu buvo namuose. Įėjus į namo vidų, sutiko labai išsigandusią savo dukrą, ji paaiškino, kad prieš keletą minučių prie namo, gatvėje sustojo tamsios spalvos automobilis ir iš jo išlipo jai iš matymo pažįstamas M. K., kuris pasiėmęs metalinį strypą pirma priėjo prie svetainėje esančių vitrininių langų ir išdaužė du stiklo paketus, po to priėjęs prie miegamojo lango išdaužė vieną stiklo paketą, priėjęs prie virtuvės lango išdaužė du stiklo paketus. M. K. apėjęs namą įsėdo į gatvėje stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. D. E. įvykio metu užsirašė automobilio numerius, kuriuo M. K. buvo atvykęs – tai (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo išdaužti tokio dydžio langai ir jis nurodo už kokią sumą buvo juos įsigijęs prieš maždaug 2-3 metus: svetainės langai, kurio vieno dydis 2430x2150 mm – už 533 Eur ir langas, kurio dydis 2150x620 mm – už 121 Eur; virtuvės langas, kurio dydis 1305x1350 mm už 242 Eur; miegamojo kambario langas, kurio dydis 1420x1350 mm už 253 Eur. Bendra sugadintų langų vertė tuo metu buvo 1149 Eur, šiai dienai langų vertė didesnė. Didžiojo svetainės lango buvo išdaužtas ne tik stiklo paketas, bet ir sugadintas rėmas, dėl ko teks keisti visą langą. Kitų langų rėmai dėl stipraus smūgio taip pat susikreipė, todėl teks keisti visus langus. Virtuvės langas yra iš dviejų dalių ir įvykio metu abi dalys buvo sugadintos – išdaužtos. Miegamojo langas yra iš dviejų dalių, o buvo išdaužtas vienas stiklo paketas. Taip pat langų išdaužymo metu buvo sugadinti ir ant dvejų langų (virtuvės ir miegamojo) rėmų buvę pritvirtinti roletai – 3 vnt. Jiems nepataisomai sugedo valdymo mechanizmas, tai yra nuo smūgio išdaužus langą roletas per jėgą išsitvirtino iš savo padėties ir nuo smūgio valdymo mechanizmas „užsikirto“, nėjo roleto nei pakelti į viršų, nei nuleisti žemyn. Kiek kalbėjo su meistrais, jie yra netaisomi, o keičiami naujais. Šiuos roletus, apžiūrėjus pareigūnams, jis išmetė lauk, nes jie nebuvo tinkami naudoti. Vieno roleto vertė, kai juos įsigijo prieš 2-3 metus dedant langus, buvo 62 Eur, bendra sugadintų roletų vertė – 186 Eur. Roletų pirkimo dokumentų išsaugojęs neturi. Prie ikiteisminio tyrimo pateikia UAB „S.“ išrašytą darbų sąmatą su medžiagomis. Šioje sąmatoje yra patikslinta, kad dėl miegamojo ir virtuvės langų paketų išdaužymo yra susikraipęs visas lango rėmas, todėl jie turi būti pakeisti naujais. Tiek virtuvės, tiek miegamojo naujo lango vertė yra 350 Eur už vienetą, bendra naujų langų vertė – 700 Eur. Šioje sąmatoje yra nurodyta, kad langai turi būti keičiami dėl varčios mechanizmo defekto. Ši įmonė buvo atvykusi pas jį į vietą ir apžiūrėjo sugadintus bei keistinus langus ir roletus. Taip pat ši įmonė įdėjo ir laikinus išdaužtų langų stiklo paketus (5 vnt.). Paketus jis nusipirko ir parsivežė iš Šiaulių pats, tik juos sumontavo UAB „S.“. Už vitrininį, didįjį svetainės langą mokėjo 160 Eur, už likusius – 490 Eur. Tai yra iš viso sumokėjo 650 Eur. Stiklų paketų įsigijimo dokumentų jis neišsaugojo. Jis ketina samdyti UAB „S.“ langų permontavimui. Jo dukra E. yra labai sukrėsta šio įvykio, išsigandusi, bijo viena išeiti ir būti namuose, lankėsi pas mokyklos psichologą. Jai yra išlikęs nerimas šiai dienai. M. K. jie vadina pravarde „čigonas“, taip jo dukra šį ir įvardino, kad „čigonas“ išdaužė langus. Jis su M. K. yra pažįstamas septynis metus, šis yra vedęs jo buvusią draugę A. G., todėl tarp jų ir atsirado konfliktai. A. jam dažnai skambina ir rašo žinutes, tačiau jis su ja vengia bendrauti. Po įvykio jam skambino A., kuri teigė žinanti, kad M. K. išdaužė jo namo langus bei siūlėsi finansiškai padėti. Iš A. žodžių suprato, kad viskas įvyko dėl M. K. pavydo. Jo turtas – nedraustas (1 t., b. l. 2, 49, 54, 60, 66-67, 70-71).

Nukentėjusysis K. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po įvykio dukra bijojo miegoti, nebenorėjo eiti į mokyklą. Pagalbos kreipėsi į psichologus ir konsultacijas lanko kartą per savaitę.

Nepilnametė liudytoja E. G., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad neatsimena kada tai buvo, bet buvo ruduo, savaitgalis. Atsimena, kad ji svetainėje darė namų darbus. Sėdėdama svetainėje, ji matė krūmus, savo kelią. Ji matė kaip įvažiavo mašina, pavažiavo truputį atgal už krūmų ir iš mašinos, iš priekinės keleivio pusės išlipo vyras su metaliniu laužtuvu. Ji pažįsta tą vyrą, jis vardu M.. Ji jį pamatė per langą, kuris susideda iš dviejų dalių. Pro tą langą matosi įvažiavimas. Nematė kas vairavo automobilį ir kas buvo automobilio viduje. Išlipęs, jis išdaužė svetainės langą. Ji bėgo į tėčio kambarį, galvojo užsidarys ten, bet šis nubėgo ir išdaužė langą ir ten. Ji pradėjo panikuoti. Jis nubėgo išdaužė virtuvės langą ir parbėgo atgal. Ji matė kaip išdaužė visus šiuos langus. Tarp langų daužymo nebuvo tarpų – bėgo nuo vieno lango iki kito. Neilgai užtruko daužydamas langus. Kai jis išvažiavo, atėjo B., kuri paskambino tėčiui ir tėtis atvažiavo. B. šalia jų gyvena, ši buvo savo name ir matė kas vyksta pro langą. Kai jis išvažiavo, ji iškart atbėgo pas ją ir paskambino tėčiui. Buvo diena, tarp 4-5. Atsimena kaip jis buvo apsirengęs – jis turėjo kaip raudoną, oranžinę maikę ir „Adidas“ treningus. Mašina buvo juoda, „Audi“ markės. Mašinos numeriai buvo (duomenys neskelbtini) Svetainėje buvo užtrauktos dieninės užuolaidos. Naktinės užuolaidos buvo atitrauktos. Kituose kambariuose yra roletai. Virtuvėje roletai buvo nenuleisti. Tėčio kambaryje roletai buvo užtraukti iki pusės. Pirma jis išdaužė svetainės langą, kitą svetainės langą, tada tėčio kambario langą, virtuvės langą ir apsisukęs grįžo atgal. Liko neišdaužtas jos kambario langas ir dar vieno atskiro kambario, kurio langai mediniai. Negirdėjo ar jis ką sakė daužydamas langus, ji buvo panikoje tuo metu, bandė bėgti slėptis. Nežinojo ką jis gali padaryti. Kai išdaužė langus, jis grįžo atgal į mašiną, o ji stovėjo prie į namą įeinančių durų, kad jos nematytų. Nebematė kaip jis išvažiavo. Tą vakarą ji negalėjo miegoti, nuėjo miegoti gal kokią trečią (1 t., b. l. 103-105).

Iš 2024 m. vasario 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su fotolentele matyti, kad liudytoja E. G. iš jai pateiktų 5 vyrų fotonuotraukų, tarp kurių nuotrauka Nr. 3 yra M. K., o kitos nuotraukos – asmenų nesusijusių su tyrimu, atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, kaip asmenį, kurio vardas M. ir kuris 2023 m. rugsėjo 23 d. laužtuvu išdaužė jos tėčio namo langus (1 t., b. l. 129-134).

Iš 2024 m. vasario 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti kaip liudytojai E. G. sutikus, tarnybiniu automobiliu „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, siekiant išsiaiškinti išdaužtų K. G. namo langų aplinkybes. Liudytoja E. G. parodo eiti į svetainę ir parodo vietą, kur įvykio metu sėdėjo ir ruošė pamokas. Čia sėdėdama ji pamatė į kiemą įvažiavusį automobilį „Audi“ juodos spalvos. Tada E. G. parodė kur buvo sustojęs į kiemą įvažiavęs automobilis „Audi“ ir toje vietoje pagal jos parodymą buvo pastatytas tarnybinis automobilis, kuris buvo nufotografuotas iš tos vietos, kur E. G. sėdėdama jį matė stovintį įvažiavime į kiemą. Toliau E. G. paaiškino, kad tada ji pamatė ir įsidėmėjo šito automobilio valstybinius numerius (kuriuos užsirašė vėliau, t. y., kai M. jau buvo pasišalinęs). E. G. nurodo, kad jai vis dar sėdint ant kėdės automobilis iškart išvažiavo atbuline eiga ir sustojo gatvėje, jo priekis buvo į rytų pusę (link (duomenys neskelbtini) centro). Pasak E. G. šis automobilis sustojo už tuo metu ten buvusių aukštų krūmų (šiuo metu krūmų nebėra, jie išrauti), tačiau jis gerai matėsi ir per krūmus. Tada jos nurodytoje vietoje gatvėje yra pastatomas tarnybinis automobilis ir nufotografuojamas iš tos pačios jos sėdėjimo vietos, kurioje ji sėdėjo įvykio metu. E. G. parodo, kad ji vis dar sėdėdama prie svetainės stalo pamatė kaip iš prie krūmų sustojusio automobilio keleivio pusės išlipo M., nešinas laužtuvu, ir pribėgęs prie svetainės lango, esančio į gatvės pusę, jį išdaužė. Tada ji išsigandusi nubėgo link tėvo kambario ir bėgdama girdėjo, kaip buvo išdaužtas dar vienas svetainės kambario langas (siauresnis). Tada ji parodė, kaip ji atėjusi prie tėčio kambario ir atidariusi duris, stovėdama tarpduryje pamatė kaip M. išdaužė tėčio kambario langą, kuris nesidarinėja. Tada ji parodė, kad išsigandusi bėgo į virtuvę ir parodo, kaip čia stovėdama prie išėjimo durų matė, kad M. išdaužė du virtuvės lango stiklus. Ji parodo, kad toje vietoje liko stovėti, nes buvo išsigandusi ir nematė kaip iš kiemo pasišalino M. (1 t., b. l. 118-125).

Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena pas K. G. ūkiniame pastate, o K. su dukra E. gyvena name, esančiame arčiau gatvės. Ūkinis namukas, kuriame ji gyvena yra kiemo viduryje. Nurodytu laiku E. buvo namuose, K. buvo išvykęs remontuoti automobilio, o ji sėdėjo ūkiniame pastate įrengtoje virtuvėje atsidariusi duris, skaitė knygą ir išgirdo dūžtančių langų garsą. Ji iškart išbėgo į lauką pažiūrėti kas nutiko. Kieme prie K. namo virtuvės lango pamatė stovintį M. K., kuris rankoje laikydamas metalinį strypą daužė vieną kartą į vieną virtuvės lango dalį, o antrąją dalį ji jau matė išdaužtą. T. M. nubėgo už namo, prie gatvės. Kas ten vyko jam nubėgus, nematė. Ji staigiai bėgo į namo vidų, pamena, kad E. jai atrakino duris. E. stovėjo išsigandusi, rankose laikė šuniuką. Ši jai pasakė, kad visi namo langai yra išdaužti, išskyrus jos kambario, ir matė kaip langus išdaužė asmuo, pravarde „čigonas“. „Čigonu“ jie vadina M. K.. E. jai papasakojo, kad ši kambaryje prie vitrininio lango ruošė pamokas ir pamatė kaip atbėgo „čigonas“ ir daužė langus. Kambaryje matė ant E. stalo pabirusias šukes. Šukių buvo visur – ir ant grindų, pilnas kambarys buvo šukių. Apie tai iškart pranešė telefonu K., jis pasakė, kad parvažiuoja, grįžta namo. Grįžęs namo, pamatęs, kas nutiko, K. išsikvietė policiją. Ji nematė kaip atvažiavo M. K., ji tik matė kaip šis išdaužė virtuvės lango dalį ir pabėgo už namo. Girdėjo tik kaip sucypė automobilio ratai, suprato, kad M. pasišalino automobiliu, tačiau kokiu, nematė. Po šio įvykio tiek E., tiek ji buvo ir yra labai išsigandusios, bijo, kad M. daugiau neatvažiuotų (1 t., b. l. 138-139).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo tėvo R. S. vardu, bet juo naudojasi jis. M. K. yra jo draugas, geras pažįstamas, gyvena jo tėvų kaimynystėje. Kartais šis jo paprašo, kad jis šį kur nors pavežtų automobiliu. Be jo daugiau niekas šiuo automobiliu nesinaudoja. Jis neatsimena kada paskutinį kartą bendravo, buvo sutikęs M., kiek pamena, prieš lapkričio mėnesį. Jis nepamena, ar yra M. vežęs į (duomenys neskelbtini). Ką veikė 2023 m. rugsėjo 23 d. neatsimena, ar tą dieną buvo susitikęs su M. K., nepamena (1 t., b. l. 144).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas R. S. vardu (1 t., b. l. 167).

Iš 2023 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas, į kurio teritoriją patenkama laisvai, kiemas neaptvertas, tvoros ar vartų nėra. Namo šiaurinėje pusėje, arčiau įvažiavimo į kiemą, šiaurės vakarų kampe- medinės durys į namą ir šalia šiaurinėje sienoje 217x196 cm dydžio, dviejų dalių, plastikiniu rėmu langas. Lango kairėje pusėje – atidaromos durys, kurių stiklas 70x195 cm dydžio. Dešinėje lango pusėje 100x205 cm dydžio stikle, 150 cm nuo pamato aukštyje – skylė abiejuose lango stiklų paketuose, lango stiklas suskilinėjęs. Prie lango, lauko pusėje – ant laiptų ir kambaryje, taip pat tarp lango stiklo paketų pribirę stiklo šukių. Ant laiptų prie lango pribirę ir plastikinių baltos spalvos šukių. Langą į dvi dalis skiriančiame vertikaliame rėme, 143 cm aukštyje nuo pamato, išdaužta skylė. Vakarinėje namo pusėje prie pravažiavimo į namo kiemą, arčiau šiaurinio namo kampo, 60x215 cm dydžio langas plastikiniu rėmu, kurio 48x205 cm dydžio stikle, 170 cm nuo žemės paviršiaus, skylė abiejuose lango stiklų paketuose. Už lango kambaryje ant grindų, ant fotelio atlošo ir tarp lango stiklų paketų pribirę stiklo šukių. Einant toliau į kiemą, toje pačioje namo sienoje, arčiau pietinio kampo- dviejų dalių, plastikiniu rėmu 142x152 cm langas. Žiūrint į langą, kairėje, nedarinėjamoje, lango dalyje 60x131 cm dydžio stikle, 160 cm nuo žemės paviršiaus, skylė abiejuose lango stiklų paketuose. Ant laukinės lango palangės, vidinės palangės, kambaryje ant grindų pribirę stiklo šukių. Pietrytiniame namo kampe – durys įeiti į namą, šalia, pietinėje namo sienoje – langas dviejų dalių, plastikiniu rėmu 137x145 cm dydžio. Žiūrint į langą kairėje, atidaromoje, pusėje, 53x113 cm dydžio lango stikle, 165 cm aukštyje nuo laiptų aikštelės paviršiaus – skylė abiejuose lango stiklų paketuose. Dešinėje lango pusėje 64x123 dydžio lango stikle, 165 cm aukštyje nuo laiptų aikštelės paviršiaus – skylė išoriniame lango stiklo pakete. Ant išorinės lango palangės, po langu, ant laiptų ir laiptų aikštelės, vidinės lango palangės, virtuvės patalpoje ant grindų, ant virtuvėje stovinčio stalo ir tarp lango stiklų paketų pribirę stiklo šukių. Daugiau nusikalstamos veikos požymių nepastebėta (1 t., b. l. 19-35).

Iš 2024 m. kovo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. G. pateikė 2024 m. kovo 8 d. UAB „S.“ darbų su medžiagomis sąmatą. Šioje sąmatoje nurodoma, jog angokraščių (21 m.) tvarkymo kaina – 945 Eur; plytelių išėmimo, įdėjimo kaina – 240 Eur; palangių (2 vnt.) kaina – 60 Eur (1 vnt. po 30 Eur); langų (5 vnt.) paketų išėmimo ir naujų įdėjimo kaina – 600 Eur (po 120 Eur už 1 vnt.); naujų roletų (5 vnt.) kaina – 700 Eur (po 140 Eur už 1 vnt.); lango pakeitimo kaina – 730 Eur ir dar dviejų langų pakeitimo (dėl varčios mechanizmo defekto) kaina – 700 Eur (po 350 Eur už 1 vnt.). Bendra sąmatos kaina su PVM – 4 809,75 Eur (1 t., b. l. 162, 165).

Iš 2024 m. vasario 5 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VS vyr. tyrėjos A. J. tarnybinio pranešimo dėl K. G. pateiktos sąmatos patikslinimo matyti, jog susisiekus telefonu su UAB „S.“ direktoriumi A. S., buvo paprašyta išsamiai paaiškinti sąmatą. A. S. paaiškino, kad sąmatos 1 eilutėje nurodytas angokraščių keitimas – tai bendra suma už darbą ir medžiagas. Kaina paskaičiuota pagal metrus, t. y. po langų keitimo bus atlikta angokraščių apdaila, iš viso bus reikalinga atlikti 21 metrą apdailos, vienas metras apdailos kainuos 45 Eur. Šią kainą (45 Eur) sudaro – 23 Eur darbai ir 22 Eur medžiagos. 2 punkte nurodytas plytelių išėmimas, įdėjimas – tai suma už darbus be medžiagų. 3 punkte nurodyta tik palangių keitimo darbo kaina, be medžiagų. 4 punkte nurodyta darbų kaina už langų paketų išėmimą, naujų sudėjimą. 6 punkte nurodyta naujų roletų sudėjimas, t. y. paties darbo ir roleto kaina. Roleto keitimo darbas kainuoja – 50 Eur, o pats roletas – 90 Eur. 6 punkte nurodytas didžiojo svetainės lango pakeitimas, kuris turi būti keičiamas visas, vertė – 730 Eur (1 t., b. l. 166).

Iš 2024 m. vasario 4 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VS vyr. tyrėjos A. J. tarnybinio pranešimo dėl M. K. gautos telefono išklotinės analizės matyti, jog atliekant tyrimą buvo gauta M. K. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Atlikus telefono įeinančių ir išeinančių skambučių/sms žinučių analizę matyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. 00.00 val. M. K. telefonas jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 23 d. nuo 15.31 val. jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), o nuo 17.26 val. vėl jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 00.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. 23.59 val. M. K. telefonas nesijungė prie (duomenys neskelbtini) mieste veikiančių bokštų (1 t., b. l. 174).

Iš 2024 m. vasario 27 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VS vyr. tyrėjos A. J. tarnybinio pranešimo dėl gautų telefono išklotinių analizės ir pačių išklotinių matyti, jog įteikus pranešimą apie įtarimą M. K., šis dėl pareikštų įtarimų neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė. Prieš apklausą M. K. minėjo, kad įvykio metu pas K. G. nesilankė – nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. popietės iki 2023 m. rugsėjo 24 d. buvo (duomenys neskelbtini) pas savo sesę. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo nurodęs, jog jo naudojamas telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), buvo gauta šio tel. Nr. išklotinė. Vėliau tyrimo metu apžiūrėjus liudytojo E. S., kuris galimai atvežė M. K. į įvykio vietą, telefono aparatą nustatyta, jog E. S. į savo adresatus yra įsivedęs kitokį M. K. naudojamą telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Pagal gautą išklotinę matyti, kad M. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 03.06 val. iki 16.25 val. veikė jungdamasis prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 23 d. 18.54 val. šis numeris veikė ir jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini); 19.44 val. – prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), o 20.07 val. vėl prie bokšto (duomenys neskelbtini), o nuo 20.35 val. šis numeris vėl jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 20.07 val. išklotinėje matomas praleistas skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini) (A. K.) ir toliau su šiuo numeriu buvo bendraujama intensyviai tiek sms žinutėmis, tiek skambučiais. 2023 m. rugsėjo 22 d. nuo 09.16 val. iki 16.25 val. šis numeris bendravo sms žinutėmis ir skambučiais su numeriu (duomenys neskelbtini) (E. S.).

Pagal gautą išklotinę matyti, kad E. S., kurio Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 16.50 val. jungėsi prie bokšto, kuris veikia (duomenys neskelbtini), o nuo 17.16 val. jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 22 d. 12.55 val. matoma numerio (duomenys neskelbtini) (A. K.) skambutis E. S.. Taip pat matoma, kad šis numeris bendrauja sms žinutėmis ir skambučiais su M. K. numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. 09.16 val. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. 16.04 val.

Pagal gautą išklotinę matyti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. A. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) visą naktį ir dieną veikė jungdamasis prie (duomenys neskelbtini) mieste esančių bokštų, o nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 20.35val. jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat iš išklotinės matyti, kad A. K. nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 13.54 val. iki 16.17 val. bendravo sms žinutėmis su K. G..

Pagal gautą išklotinę matyti, kad K. G. numeris 2023 m. rugsėjo 23 d. 17.06 val. jungėsi prie bokšto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). ir 17.06 val. šis numeris skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Taip pat matoma, kad šis numeris nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. 13.54 val. iki 16.17 val. sms žinutėmis bendravo su A. K. numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183-184).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. K. sugadinus svetimą turtą pasitvirtino.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas.‏‏‎

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

K. M. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, parodymus duoti atsisakė, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jis metaliniu strypu išdaužė K. G. gyvenamojo namo langus ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto sugadinimo požymiai, todėl kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Teismas vertina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo pagrindas taikyti byloje ir sutrumpintą įrodymų tyrimą. Akcentuotina, kad ši aplinkybė teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu kaltinamajam prašė skirti realią 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki 2 metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nustačius jos dydį tokį, kokio prašo prokurorė, būtų pažeistas teisingumo viršenybės ir proporcingumo principas.

Atsižvelgdamas į nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertindamas asmens padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas kitoje gyvenvietėje nei gyvena kaltinamasis, todėl yra tikslinga jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant šiuos įpareigojimus - įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigojimą dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per du mėnesius išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė ir paskirti įpareigojimai būtų proporcingi baudžiamojo įstatymo pažeidimui, M. K. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes. Išaiškintina, kad jeigu kaltinamasis vengs vykdyti paskirtus įpareigojimas, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu galės papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių arba įpareigojimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per du mėnesius išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusieji K. G. ir E. G., atstovaujama įstatyminio atstovo K. G., šią teisę realizavo baudžiamojoje byloje pareikšdami civilinį ieškinį dėl 6144,75 Eur turtinės žalos priteisimo K. G. naudai ir 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo E. G. naudai (1 t., b. l. 79-81).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam K. G. padaryta turtinė žala, susijusi su jo turto (langų stiklų paketų, vitrininio lango rėmo ir langų roletų) sugadinimu taip, kad nebeįmanoma daiktų naudoti pagal paskirtį. Kadangi dėl turto vertės ginčo byloje nėra, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nepataisomai sugadino nukentėjusiajam priklausančio turto už 1335 Eur ir nukentėjusysis patyrė 4809,75 Eur nuostolių už sugadinto turto pakeitimą ir sumontavimą spręstina, kad 6144,75 Eur suma objektyviai atitinka nukentėjusiojo patirtą žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina visiškai, todėl iš kaltinamojo M. K. priteistina nukentėjusiojo naudai.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) sukeltas pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Nukentėjusioji E. G., atstovaujama įstatyminio atstovo K. G., ieškiniu prašo priteisti jai 5000 Eur neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo ji labai išsigando, jai buvo sukeltas stresas. Po įvykio atsirado baimė vienai būti namuose ir miegoti, sutriko miegas, prireikė psichologų pagalbos, kurių konsultacijas K. G. teigimu tebelanko ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas E. G. padarytą žalą vertina 5000 Eur suma. Akivaizdu, jog dėl kaltinamojo M. K.veiksmų nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, kas patvirtina, kad ji patyrė neturtinę žalą ir todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Tačiau teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertina ir tai, kad nukentėjusiosios įstatyminis atstovas savo teiginiams pagrįsti neprideda jokių rašytinių įrodymų apie pablogėjusią psichologinę dukros sveikatos būklę. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji E. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrė sunkių pasekmių sveikatai ir nėra pagrindo teigti, kad neigiamos pasekmės paliestų jos gyvenimą ateityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei kaltinamojo turtinę padėtį, remiantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. K. 2000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios E. G. naudai.

Kiti procesiniai klausimai

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31-33), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

M. K. nebuvo laikinai sulaikytas.

CD laikmena (1 vnt.) su vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. nukentėjusiojo K. G. naudai 6144,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. G., atstovaujamos įstatyminio atstovo K. G., pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. nukentėjusiosios E. G. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

CD laikmeną (1 vnt.) su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Suimtam (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam) nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėja Aušra Barškietytė