Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Cronus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-147-479/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cronus“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Du broliai” dėl skolos priteisimo bei subnuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo individualios įmonės „Du broliai” priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Cronus“ dėl nuostolių atlyginimo bei subnuomos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas IĮ „Du broliai“ pareiškė byloje priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė teismo priteisti iš ieškovo 449 862,36 Lt nuostolių atlyginimui bei pakeisti subnuomos sutarties sąlygas, nes atsakovas savo lėšomis šalino patalpų trūkumus, nevykdydamas veiklos ginčo patalpose nuolat mokėjo nuomos mokestį. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, nurodydamas, kad ieškovo įsipareigojimas parduoti turtą, dėl kurio valdymo neišspręstas teisminis ginčas, įrodo neprotingus ieškovo veiksmus, neteisingai įvertino šios civilinės bylos nagrinėjimo objektą, nes ginčas vyksta ne dėl nuomos sutarties, o dėl subnuomos sutarties vykdymo bei nutraukimo. Pažymėtina, kad subnuomininko pasikeitimas neturėtų jokios įtakos subnuomos sutarties galiojimui ar vykdymui, o sudarant preliminariąją sutartį nebuvo žinomos jokios aplinkybės, jog sunuomotojo (ieškovo) asmuo subnuomininkui (atsakovui) turi esminės reikšmės. Taigi, teismas neturėjo pagrindo teigti, jog preliminariosios sutarties vykdymas buvo susietas su nepagrįsta ir nepateisinama rizika. Teismas neteisingai įvertino 2008 m. birželio 19 d. ieškovo atliktą 55 000 Lt mokėjimą UAB ,,Baltijos autocentras“. Pažymėtina, kad mokėjimo nurodyme ,,paskolos išdavimas“ šiuo atveju reiškia mokėjimą iš lėšų, skolinamų iš banko. Šį 55 000 Lt mokėjimą ieškovas atliko iš AB SEB banko pagal 2008 m. kovo 27 d. kreditavimo sutartį Nr. 0450807120045/A3 suteiktos paskolos. Taigi minėta nuoroda reiškia ne paskolos suteikimą UAB ,,Baltijos autocentras“, o mokėjimą paskolos lėšomis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo teiginiai, susiję su išnuomoto turto rinkos vertės sumažėjimu, teisiškai nereikšmingi, patalpos nepriklauso ieškovui nuosavybės teise, todėl nuostoliai dėl turtinių teisių į patalpas arešto nesusiję su byla, nes teismas klaidingai įvertino ieškovo turimų teisių į ginčo patalpas apimtį, t. y. teismas neatsižvelgė, kad šias patalpas ieškovas nuomoja pagal lizingo sutartį, kurios esmė, jog sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą sumą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise. Ieškovui praradus galimybę parduoti ginčo patalpas pagal preliminariąją sutartį, šių patalpų rinkos vertė sumažėjo 490 000 Lt, todėl vertintina, kad lygiai tiek pat sumažėjo ir ieškovo teisių į jas kaina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netaikė ieškovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ar po jų taikymo, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti, kad prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų kitos šalies nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių ir šalies (nagrinėjamu atveju – ieškovo) nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto tikslas nėra apsunkinti šalį ar privalomai taikyti šaliai priemones, analogiškas taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Paprastai teismas nustato nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir asmeniui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį šaliai, prašiusiai teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jos turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį.

Teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu 2008 m. gegužės 9 d. antstolio Aleksandro Selezniovo turto aprašu areštuota turtinė teisė į patalpas, esančias Laisvės pr. 125, Vilniuje, bei į patalpas, esančias Turgaus g. 13, Klaipėdoje (b. l. 91).

Ieškovas 2008 m. gruodžio 15 d. prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti atsakovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 590 000 Lt. Savo prašymą ieškovas iš esmės siejo su turtinių teisių į patalpas, esančias Turgaus g. 13, Klaipėdoje, areštu, nurodė negalėjęs vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. balandžio 16 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB Baltijos autocentras“, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2008 m. birželio 6 d. sudaryti su UAB Baltijos autocentras“ pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovas šiai bendrovei už 1 365 000 Lt perleis visas ieškovo teises, į patalpas, pastatą ir žemės sklypą, esančius Turgaus g. 13, Klaipėdoje. Ieškovo teigimu, 100 000 Lt nuostolių sudaro nutraukus preliminariąją sutartį UAB ,,Baltijos autocentras“ mokėtinos netesybos, 490 000 Lt nuostolių sudaro areštuotų patalpų rinkos vertės sumažėjimas nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d.

Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, šalys, neįregistravusios preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007, kt.). Apeliantas teismui nepateikė duomenų, kad jo nurodyta preliminarioji sutartis yra įregistruota viešajame registre, todėl jis negalėjo šia sutartimi įrodinėti nuostolių fakto. Taip pat pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, jog ieškovas gali patirti 100 000 Lt nuostolių dėl minėtos preliminariosios sutarties nutraukimo bei atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su operacijos aprašymu, iš ieškovo pateikto 2008 m. birželio 19 d. 55 000 Lt mokėjimo (b. l. 100) UAB ,,Baltijos autocentras“ nuorašo nėra aišku, kokia yra šio mokėjimo paskirtis. Be to, pagal 2008 m. spalio 8 d. tarp ieškovo ir UAB ,,Baltijos autocentras“ susitarimo (b. l. 97) matyti, kad likusius 45 000 Lt ieškovas šiai bendrovei turėjo pervesti iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau tokį faktą patvirtinančios medžiagos byloje nėra (CPK 178 str.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė 100 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kaip jau minėta, šalys, neįregistravusios preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis, o pats 2008 m. vasario 8 d. ir 2008 m. lapkričio 26 d. nustatytų patalpų rinkos verčių skirtumas negali būti savaime laikomas ieškovo patirtais nuostoliais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ieškinio objektą bei nepagrįstai nurodė, kad ieškovo teiginiai, susiję su išnuomoto turto rinkos vertės sumažėjimu, teisiškai nereikšmingi, nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinių teisių arešto apimtį, įrodinėjo, kad jo turtinės teisės į patalpas, esančias Turgaus g. 13, Klaipėdoje, preliminariosios sutarties su UAB ,,Baltijos autocentras“ sudarymo metu buvo vertos ne mažiau negu 1 365 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neviršija priešieškinio sumos, t. y. šia nutartimi areštuotas ieškovo turtas, kurio vertė neviršija 449 862,36 Lt (b. l. 81-82). Kaip jau minėta, remdamasis šia teismo nutartimi antstolis Aleksandras Selezniovas 2008 m. gegužės 9 d. turto aprašu areštavo turtines teises į patalpas, esančias Laisvės pr. 125, Vilniuje, bei į patalpas, esančias Turgaus g. 13, Klaipėdoje (b. l. 91). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas nesutikdamas su areštuoto turto apimtimi, būtų skundęs antstolio veiksmus (CPK 643 str. 4, 5 p., 510 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.