Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, I. L., A. V., V. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai po trūkumų šalinimo pateiktu pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. (toliau – pareiškėjų senelė, palikėja), gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. E. V. (toliau – pareiškėjų senelis, palikėjas), gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (2026-02-12 Nr.(duomenys neskelbtini) 2026-02-27 Nr. DOK-7192).

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie yra palikėjo ir palikėjos vaikaičiai. Palikėjas gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini). Palikėja gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini). Palikėjas ir palikėja santuoką sudarę (duomenys neskelbtini), palikėjas miręs santuokoje, palikėja - būdama našle. Suinteresuoti asmenys: dukra I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), bei sūnūs A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) - palikėjų vaikai. Pareiškėjų teigimu, būdami santuokoje, palikėjai įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą, kitus inžinierinius statinius-šulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tiek palikėja, tiek ir palikėjas iki mirties gyvenę. Po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjas testamento nepalikęs. Po palikėjos mirties pareiškėjai informuoti, kad palikėja sudariusi testamentą, kuriuo palikusi pareiškėjams visą savo turtą, tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį, piniginius indėlius, vertybinius popierius ir kitą turtą, kurie priklausė palikėjai mirties dieną, lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Marijampolės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė D. L. išdavusi pareiškėjams liudijimą tvarkyti paveldėjimo klausimus, tačiau pareiškėjai negalintys paveldėti dalies jiems testamentu palikto turto (nekilnojamojo turto), nes po palikėjo (senelio) mirties palikėja (senelė) nesikreipusi į notarą dėl palikimo dalies, kuri buvusi palikėjų bendroji sutuoktinių nuosavybė, priėmimo. Pareiškėjų paaiškinimu, nors pareiškėjams testamentu paliktas nekilnojamasis turtas registruotas palikėjos vardu, tačiau pagal tuomet galiojusių teisės aktų nuostatas turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno jų vardu, todėl laikytina, kad palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvusi bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjų tvirtinimu, palikėja iki mirties nepertraukiamai gyvenusi santuokoje su palikėju įgytame turte, nuo (duomenys neskelbtini) jame deklaravusi gyvenamąją vietą, jame (duomenys neskelbtini) sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjų vertinimu, šie objektyvūs faktai (nepertraukiamas gyvenimas turte, gyvenamosios vietos deklaravimas, sutarties su paslaugos teikėju sudarymas) pakankami patvirtinanti aplinkybes, jog palikėja per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties priėmusi palikėjo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nors pareiškėjai ir negalintys pateikti komunalinių mokesčių mokėjimo kvitų ar kitų įrodymų 6 mėnesių laikotarpiu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini), vienintelis rašytinis įrodymas, rastas palikėjos namuose, - elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, palikėja po palikėjo mirties likusį turtą tvarkiusi, naudojusi ir prižiūrėjusi kaip savo, palaikydama tinkamą jo būklę. Pareiškėjų teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pasekmes pareiškėjams, jis reikalingas jiems paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepimu (Marijampolės apylinkės eismo Marijampolės rūmuose gautas 2026 m. kovo 3 d., dokumento registracijos Nr. DOK-7540) pareiškėjų pareiškimui po trūkumų šalinimo iš esmės neprieštarauja, nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų P. V. ir A. E. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir teismui įsitikinus, kad palikėja priėmusi palikėjo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarausiantis pareiškėjų pareiškimo po trūkų šalinimo tenkinimui, prašydami pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys I. L., A. V. ir V. V. teismui pateiktais atsiliepimais nurodantys su pareiškėjų pareiškimu sutinkantys, prašantys pareiškėjų pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (2026-03-06 Nr. DOK-8065, 2026-03-05 Nr. DOK-80646, 2026-03-05 Nr. DOK-8047).

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartimi, byloje nesant ginčo, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. kovo 26 d. 13 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjų pareiškimas tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Palikėja P. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi našle (duomenys neskelbtini) (2026-02-12 Nr. CBP-720 priedas). Palikėjos sutuoktinis A. E. V. (palikėjas) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs santuokoje anksčiau nei palikėja, t. y., (duomenys neskelbtini) (2026-02-12 Nr. CBP-720 priedas).

Mirus palikėjui A. E. V., liko nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos su palikėja P. V. metu, viešame registre registruotas vieno fizinio asmens (palikėjos) vardu: žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kitas inžinierinis statinys – šulinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (2026-02-12 Nr. CBP-720 priedas).

Pareiškėjai – palikėjų vaikaičiai, suinteresuoti asmenys - palikėjo ir palikėjos vaikai (2026-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini) 2026-02-27 Nr. DOK-7192 priedai). Mirus palikėjui A. E. V., dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo liudijimas neišduotas (2026-02-12 Nr. CBP-720 priedas). Mirus palikėjai P. V., jos palikimą pagal palikėjos sudarytą testamentą priėmę palikėjos vaikaičiai (pareiškėjai) (2026-02-12 Nr. CBP-720 priedas). Ginčo dėl paveldimo turto nėra, suinteresuoti asmenys pritariantys pareiškėjų pareiškimui, prašantys jį tenkinti visiškai 2026-03-06 Nr. DOK-8065, 2026-03-05 Nr. DOK-80646, 2026-03-05 Nr. DOK-8047).

Palikėjas A. E. V., miręs (duomenys neskelbtini), testamento nepalikęs, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Palikėjo pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis – palikėjo vaikai ir sutuoktinis.

Palikėjo mirties metu galiojusio 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtintas 1964 m. liepos 7 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo“, 567 straipsnio nustatyta, jog paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą, pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu, 573 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Pagal 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, CK 587 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos tarybų socialistinės respublikos santuokos ir šeimos kodekso, patvirtinto 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas įsaku Nr. VII-327 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo“ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o šio straipsnio 3 dalyje tvirtinama, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Nagrinėjamu atveju pirmos eilės paveldėtojai – palikėjo sutuoktinė (palikėja) ir palikėjo vaikai lygiomis dalimis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5.13 straipsnis).

Pareiškėjų nurodymu pareiškime ir iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad, mirus palikėjui, liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie palikėjui ir palikėjai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors viešajame registre ir registruoti vieno fizinio asmens (palikėjos) vardu (2026-02-12 Nr. CBP-720 priedas).

Pareiškėjų pareiškimu ir suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (duomenys apie nuolatinę nekilnojamojo turto priežiūrą bei statybų užbaigimą, sutartis su paslaugos teikėju, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą), suinteresuotų asmenų (palikėjo ir palikėjos vaikų) patvirtinimu ir sutikimu, kad po pareiškėjų senelio ir suinteresuotų asmenų tėvo (palikėjo) A. E. V. mirties jų motina (palikėja) P. V. vienintelė prižiūrėjo ir išlaikė sutuoktiniui ir tėvui (palikėjui) priklausiusį turtą, taip palikimą priimdama faktiškai valdyti, nustatyta, kad, mirus palikėjui A. E. V., po jo mirties faktiškai likusį turtą perėmė ir savo nuožiūra kaip savininkė pradėjo jį valdyti palikėjo sutuoktinė (palikėja) P. V., kuri naudojosi visu palikimą sudarančiu turtu savo nuožiūra, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo kaip savo ir jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Šios teismo nustatytos aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, teismo nuomone, pakankamos prašomam juridiniam faktui nustatyti, todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmusi jo sutuoktinė P. V., gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis, 185 straipsnis)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad palikėja priėmusi visą po palikėjo (sutuoktinio) mirties atsiradusį palikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidariusios 12,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš pareiškėjų turėtų būti priteistos lygiomis dalimis, po 6,06 Eur ir nesiektų minimalios iš asmens priteistinos 8 Eur sumos, todėl valstybei iš pareiškėjų jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų V. V. ir S. B. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti pareiškėjų atstovei, advokatei Š. G. ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.