Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-26 · Byla Nr. Iv-406-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
Iv-406-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00861-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-406-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00861-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. M. ,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Nedui Radišauskui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (I t., b.l. 4-7), patikslintame skunde (II t., b.l. 79-81) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jo laisvė, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2010-04-19 iki 2012-08-23 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose kamerose. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 kv. m. Per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Būriuose, kuriuose nuteistųjų būdavo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (nuo 1200-2000). Baudos izoliatoriai taip pat neatitinka higienos normų, nes kamerose nėra įrengta šilto vandens sistema. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų. Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos graužikams ir buities parazitams veistis. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr.1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamoji patalpa, kurioje jis šiuo metu atlieka bausmę, yra 66,35 kv.m. ir yra 24 miegamosios vietos, todėl jam tenka 2,76 kv.m. gyvenamojo ploto. Išskaičiavus gyvenamojoje patalpoje esančių 2 remiamų kolonų plotą (kiekviena po 0,5 kv.m.), patalpos sumažėja iki 65,35 kv.m., todėl pareiškėjui tenka 2,7 kv.m. gyvenamojo ploto. Nurodo, jog kiekviename būryje turi būti kambarėlis maisto produktams susidėti, laisvalaikio kambarys, sandėlis higienos reikmėms, virtuvėlė. Išskyrus virtuvėlę, būryje anksčiau paminėtų patalpų nėra, todėl visi daiktai laikomi gyvenamojoje patalpoje, o tai papildomai užima apie 1 kv.m. gyvenamojo ploto. Gyvenamąjį plotą užima ir spintelė, lova, džiovinami skalbiniai, rūbai, avalynė (apie 1,5 kv.m.). Pareiškėjo teigimu, jam lieka tik 0,20 kv.m. gyvenamojo ploto. Nurodė, jog Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numato, jog turi būti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, 17 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, 27 p. numato, jog maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų būriuose turi būti įrengta šalto ir šilto vandens sistema, 46 p. nustato privalomą higienos paso turėjimą, 60 p. numato, jog neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. nurodoma, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog šalies įstatymuose turėtų būti nustatyti minimalūs laikymo sąlygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad šie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

Pareiškėjo tvirtinimu, bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje jis atlieka nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę bei žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų, pažeminta jo orumas ir garbė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (I t., b.l. 12-19), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamentą STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtą teisės aktą gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką, kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymą kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti švarą ir tvarką) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvieną dieną. Skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos. Pareiškėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas: 2010-04-22 – 2010-11-10 į 3-io būrio 1-os brigados gyvenamąją sekciją, 2010-11-10 – 2011-05-10 į 21-o būrio 2 brigados gyvenamąją sekciją, 2011-05-10 – 2012-04-24 į 4-o būrio 1-os brigados gyvenamąją sekciją, nuo 2012-04-24 – į 1-o būrio 3-ios brigados gyvenamąją sekciją. Visų 5-ių Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv. m., o maksimalus nuteistųjų skaičius 2010-2012 metų laikotarpiu buvo 1449 nuteistųjų, todėl minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto rodiklis sudaro 4,02 kv. m. Taigi 4,02 kv.m. yra mažiausias vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas per visą pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, t.y. nepažeidžiantis teisės aktais nustatytos normos ir paneigiantis pareiškėjo teiginį apie pažeistas jo teises į Lietuvos higienos normomis ir Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis garantuojamą 3,1 kv. m. dydžio minimalų gyvenamąjį plotą. Be to, Europos Žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidimas yra nustatomas tik tuomet, kai asmeniui draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymo sąlygas, reikalavimų.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas, jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010-04-19 iki 2012-08-23 perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Atsakovo nuomone, apskaičiuojant pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto atitikimą teisės normai, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ ir į gyvenamąjį plotą turėtų būti įskaičiuotos ir bendro naudojimo patalpos, kuriomis pareiškėjas naudojosi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A146-170/2013, esant ginčui dėl minėto ploto paskaičiavimo, yra nurodęs, jog jį paskaičiuojant nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sąvoka šių įstaigų veiklos kontekste turi būti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, todėl atsakovas, remdamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai bando padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu. Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Higienos normoje HN 76:2010. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas nesutinka su atsakovo paskaičiavimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais paskirtas gyventi 2010-04-22 – 2010-11-10 į 3-io būrio 1-os brigados 65,46 kv.m. ploto gyvenamąją patalpą, kurioje yra 20 miegamųjų vietų, 2010-11-10 – 2011-05-10 į 21-o būrio 2 brigados 60,02 kv.m. ploto gyvenamąją patalpą, kurioje yra 16 miegamųjų vietų, 2011-05-10 – 2012-04-24 į 4-o būrio 1-os brigados 66,99 kv.m. ploto gyvenamąją patalpą, kurioje yra 22 miegamosios vietos, nuo 2012-04-24 – į 1-o būrio 3-ios brigados 66,35 kv.m. ploto gyvenamąją patalpą, kurioje yra 24 miegamosios vietos. Šias aplinkybes patvirtina 2012-09-10 Duomenys apie nuteistąjį ( I t., b.l. 20), 2012-10-22 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma dėl plotų Nr. 77-1101 ( I t., b.l. 116-117), 2012-10-23 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4817 ( I t., b.l. 118), 2012-11-08 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma dėl plotų Nr. 77-1186 ( I t., b.l. 136 ), 2012-10-31 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4922 ( I t., b.l. 135). Tikslių duomenų apie tai, kiek pareiškėjo A. M. skunde nurodytu kalinimo metu nuteistųjų buvo laikoma 3 būrio 1 brigadoje, 21 būrio 2 brigadoje, 4 būrio 1 brigadoje, 1 būrio 3 brigadoje teismui nepateikta, todėl nagrinėjant ginčą remiamasi esamais duomenimis ir pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto atitikimas teisės aktų reikalavimams nustatomas pagal konkrečios gyvenamosios patalpos, į kurią nuteistasis paskirtas įstaigos direktoriaus įsakymu, ploto ir jame esančių miegamųjų vietų santykį. Konkrečiu atveju 3 būrio 1 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 65,46 kv.m. ( I t., b.l. 116), joje yra 20 miegamųjų vietų ( I t., b.l. 118), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y nuo 2010-04-22 iki 2010-11-10 teko 3,27 kv. m. ploto (65,46:20). 21 būrio 2 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 60,02 kv.m. (I t., b.l. 136), joje yra 16 miegamųjų vietų (I t., b.l. 135), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2010-11-10 iki 2011-05-10 (išskyrus 25 paras, kurias praleido baudos izoliatoriaus kameroje) teko 3,75 kv. m. ploto(60,02:16). 4 būrio 1 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 66,99 kv.m. ( I t., b.l. 116), joje yra 22 miegamosios vietos ( I t., b.l. 118), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y nuo 2011-05-10 iki 2012-04-24 teko 3,04 kv. m. ploto (66,99:22). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-05-10 iki 2012-04-24 (išskyrus 45 paras, kurias praleido baudos izoliatoriaus kameroje), praleido patalpose, kurių plotas buvo 0,06 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. 1 būrio 3 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 66,35 kv.m. ( I t., b.l. 116), joje yra 24 miegamosios vietos ( I t., b.l. 118), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y nuo 2012-04-24 iki 2012-08-23 teko 2,76 kv. m. ploto (66,35:24). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-24 iki 2012-08-23 praleido patalpose, kurių plotas buvo 0,34 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2010-05-14 pareiškėjas A. M. buvo laikomas 10 parų pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 6, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,28 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, nuo 2010-10-13 pareiškėjas buvo laikomas 15 parų baudos izoliatoriaus kameroje Nr.3, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,83 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, nuo 2011-08-10 pareiškėjas buvo laikomas 15 parų baudos izoliatoriaus kameroje Nr.12, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 6,61 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, nuo 2011-09-09 pareiškėjas buvo laikomas 15 parų baudos izoliatoriaus kameroje Nr.7, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,32 kv. m. ir kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, nuo 2012-01-13 pareiškėjas buvo laikomas 15 parų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 11, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 6,45 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos (I t., b.l. 150-151). Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kamerose buvo nuteistųjų pareiškėjo drausminių nuobaudų atlikimo metu, atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia. Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto dalį (baudos izoliatoriuje laikant didžiausią nuteistųjų skaičių) matyti, jog kiekvienam nuteistajam atskirais nuobaudų skyrimo laikotarpiais teko po 3,57 kv. m., 3,71 kv.m., 3,30 kv.m., 3,58 kv.m., 3,22 kv.m. Taigi pagal esamus duomenis nustatyta, jog Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto užtikrinimo asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose 55 paras nebuvo užtikrintas. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Gyvendamas perpildytose pataisos namų kamerų tipo patalpose pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.

Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2012-04-24 iki 2012-08-23 pareiškėjui gyvenant 1 būrio 3 brigados patalpoje teko 2,76 kv. m. ploto (66,35:24). Byloje nepaneigti kitais įrodymais pareiškėjo nurodyti argumentai, jog dėl dviejų toje patalpoje esančių kolonų ploto teko dar mažiau, t.y. apie 2,7 kv.m. Ginčui taikomo teisės akto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuo 2010-04-30 įsigaliojusios redakcijos 11¹.1 bei 11¹.2 punktų reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.271 str.), todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos A. M. subjektinės teisės atlikti bausmę teisės aktais nustatyto ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjo nurodytiems argumentams, jog teisės aktais nustatyto ploto teko dar mažiau dėl asmeninių daiktų, kurie užėmė apie 1kv.m. ploto, laikymo gyvenamojo patalpoje, nes būryje nėra kambarėlio produktams susidėti, laisvalaikio kambario, sandėlio higienos reikmėms, objektyvių įrodymų nesurinkta, todėl minėta aplinkybė laikytina neįrodyta ( ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas savo skunde remiasi ne vien minimalaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams pažeidimais, tačiau nurodo ir kitus, jo manymu, netinkamas įkalinimo sąlygas pagrindžiančius argumentus. Nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, nėra šilto vandens trumpalaikių pasimatymų, nuteistųjų maitinimo patalpose, baudos izoliatoriuose, todėl sudarytos sąlygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, Pataisos įstaigoje netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio-energetinio pasų, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių.

2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas. Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos pataisos įstaigoje reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu (I t., b.l. 85-87). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (I t., b.l. 33-67). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 yra pasirašęs sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (I t., b.l. 29-31). Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudarytos sutartys su UAB firma ,,Koslita“ (I t., b.l. 24-27, 166-168). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo (I t., b.l. 33-42), Kenkėjų kontrolės darbų ataskaitų (I t., b.l. 43-67) duomenys patvirtina, jog nurodytų sutarčių sąlygos dėl šio pobūdžio paslaugų teikimo vykdomos. 2011-07-11 kompetentingai institucijai patikrinus sanitarinių mazgų, grindų, sienų būklę, dezinfekcinių reikalavimų atitikimą teisės normoms, Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-1052(7) ( I t., b.l. 94-96) nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog aukščiau nurodytų sutarčių šalys nesilaiko sutarčių sąlygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį arba jų nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t.. Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (I t., b.l. 74-75). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė, įvirtinta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte dėl numatytos galimybės laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara (ABTĮ 57 str.).

Administracinėje byloje paneigti pareiškėjo argumentai ir dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas numato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos baudos izoliatoriuje yra įrengta priverstinė ir natūrali vėdinimo sistema, o gyvenamosiose patalpose įrengtas natūralus vėdinimas. Iš 2010-06-29 Kauno visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. 39-299(13) matyti, jog visose patalpose yra natūralus vėdinimas, kuris užtikrinamas varstomais langais bei natūralios traukos kanalais (I t., b.l. 77-84). Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2- osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 , tame tarpe patvirtintas ir evakavimo planas iš 1-ojo būrio patalpų, kuriose gyvena pareiškėjas (I t., b.l. 89-93, II t., b.l. 74-75), paneigia pareiškėjo argumentus, jog pataisos namuose nėra numatyti evakuaciniai išėjimai. Taip pat yra parengtas, priešingai negu nurodė pareiškėjas, ir Statinio techninis pasas, tai patvirtina atsakovo pateikti dokumentai ( II t., b.l. 65-73).

2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, jog Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi reikalavimo baudos izoliatoriaus tipo kamerose įrengti šilto vandens sistemą teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentas dėl šilto vandens nebuvimo šio tipo patalpose nepagrįstas. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas maitinimo įmones priskiria prie patalpų, kuriose turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema, konkrečiu atveju pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl šilto vandens sistemos įrengimo nuteistųjų maitinimo vietoje (valgykloje), tačiau tiek Higienos normos HN 76:2010 27 punktas, tiek kitos minėto teisės akto normos reikalavimo įrengti šiltą vandenį nuteistųjų valgyklose nenumato.

Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų įrengta šilto vandens sistema nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų kambariuose. Minėti reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 27 punkte, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmę iki 4 valandų, todėl akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką šilto vandens nebuvimas negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms. Ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose šilto vandens sistema yra įrengta.

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas- dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų parengtas Techninis - energetinis pasas, kurį numato 2002-05-14 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statinių techninio reglamento ( STR) „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 20 punktas.

Taigi nagrinėjant bylą nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau pareiškėjas skunde neišdėstė, kaip konkrečiai minėti neatitikimai teisės aktų reikalavimams pažeidė jo subjektines teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui dėl aukščiau nurodytų nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr.A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010, administracinė byla Nr. A146-170/2013, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Nustatant neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas yra privalu atsižvelgti ne tik į sukeltas neigiamas pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bet ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos suformuotus kriterijus, t.y. įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Pravieniškių pataisos namus dėl informacijos, susijusios su bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimu, kreipėsi 1 kartą, prieš kreipdamasis į teismą (I t., b.l. 8). Byloje nėra duomenų, jog iki kreipimosi į teismą, bausmės vykdymo administracijai būtų skundęsis dėl įkalinimo sąlygų netinkamumo. 2012-10-11 atsakovo pažyma Nr. 73(2)-740 ( I t., b.l. 115) dėl nuteistojo A. M. emocinės būklės patvirtina, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios emocinės savijautos į psichologinės tarnybos specialistus pats asmeniškai nesikreipė. 2012-09-25 medicininiame pažymėjime (II t., b.l. 111) nurodyta, jog nuo 2010-04-16 iki pažymėjimo išdavimo dienos pareiškėjas sirgo kairės blauzdos odos uždegimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad šis susirgimas yra susietas priežastiniu ryšiu būtent su ta aplinkybe, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto minimali norma ar su kitais nustatytais nežymiais normatyvų neatitikimais teisės aktų reikalavimams. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėtina, jog pagal skunde suformuluotą reikalavimą, reikšmingas laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas plotas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (iki normatyvo trūko apie 0,34 kv.m.) nėra ilgas, t.y. 4 mėnesiai ( nuo 2012-04-24 iki 2012-08-23). Apie 11 mėnesių, t.y. laikotarpiu nuo 2011-05-10 iki 2012-04-24, neatitikimas normatyvui buvo labai nežymus, pareiškėjui teko 0,06 kv.m. mažiau ploto negu numato teisės aktai, todėl toks nedidelis nukrypimas nuo normos, teismo nuomone, negalėjo sukelti jam neigiamų pasekmių. Be to, pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali dirbti, sportuoti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla, dėl to galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose, iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto užtikrinimo kamerų tipo patalpose skunde nurodytu laikotarpiu 55 paras nebuvo užtikrintas, tačiau teismas pažymi, jog minėtu laikotarpiu nuo 2010-05-14 iki 2010-05-24 ( 10 parų) nukrypimas nuo normos buvo labai nežymus t.y. trūko 0,03 kv.m.

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę ( tęsėsi palyginti neilgą laiko tarpą), intensyvumą ( nebuvo intensyvus, iš dalies kompensavo judėjimo laisvė), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 600 Lt ( šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė