Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys Ž. U. ir V. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

nustatyti, kad D. R. yra nepilnamečio K. U. tėvas. atsakovui atsisakius savanoriškai pripažinti tėvystę, giminystės ryšio (tėvystės) patvirtinimui (arba paneigimui) skirti DNR ekspertizę. priteisti iš nepilnamečio K. U. tėvo jo išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.nepilnamečio vaiko K. U. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina Ž. U..įpareigoti atsakovą D. R. pateikti teismui pažymas iš darbovietės apie jo gaunamas pajamas (darbo užmokestį).ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismo išlaidas priteisti iš atsakovo.

Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta DNR ekspertizė, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskebtini) padaryta išvada, kad D. R. nėra vaiko K. U. tėvas (b. l. 55).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

priėmė ieškovo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymą nuo 2014-06-04 patikslinto ieškinio atsakovui D. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo; civilinę bylą Nr. 2-778-950/2014 nutraukė;priteisė atsakovui D. R. 1 050 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas iš Birštono savivaldybės administracijos.

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ieškovas reiškė teismui ieškinį, prašydamas nustatyti, kad K. U. tėvas yra D. R., o paaiškėjus, kad ne D. R., nustatyti, kad K. U. tėvas yra L. A. (b. l. 2-5). Teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 24-25), ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad K. U. tėvas yra D. R. (b. l. 28-31). Pastarasis tėvystės nepripažino, nurodė, kad jį su Ž. sieja giminystės ryšiai – Ž. U. yra jo pusseserė (b. l. 23). Ieškovas nurodė, kad ieškinį pareiškė atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas, jog kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia vaiko interesams, o taip pat į Ž. U. išsilavinimą, teisės normų išmanymą, socialinę padėtį, jos sveikatos būklę, jos nuomonę tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo klausimais bei atstovaujant Ž. U. nepilnamečio sūnaus interesus.

Ginčo esmė – ar ieškinį pareiškusi savivaldybės institucija – Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius turi atlyginti atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tais atvejais, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiai teisiškai laimėjo bylą (ar jos dalį), o kas ją pralaimėjo. Pažymėtina, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Taigi svarbu nustatyti proceso šalių elgesio tinkamumą bei sąžiningumą. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas sutinka su apelianto motyvu, kad šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys. Tai reiškia, kad vertinant šalių procesinį elgesį, vertinamas ir trečiojo asmens procesinis elgesys.

Kaip matyti, ieškovas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškinį pareiškė dėl to, kad trečiasis asmuo Ž. U. visuomet teigdavo, jog jos vaiko tėvas yra atsakovas, todėl ieškovė, tikėdama trečiojo asmens paaiškinimais, turėjo pagrįstą pagrindą inicijuoti civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo būtent atsakovo atžvilgiu. Taigi, ieškovė ieškinio pareiškimo aplinkybę ir su tuo susijusias atsakovo patirtas išlaidas sieja išimtinai su trečiojo asmens galimai melagingų duomenų apie vaiko K. U. tėvą pateikimą.

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad <...> ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Taigi įstatyme reglamentuota valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo Ž. U. ieškovui Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui teikė paaiškinimus dėl tėvystės nustatymo: 2010-02-12 paaiškinime nurodė, kad vaiko tėvas L. A. (b. l. 17), 2013-09-12 – tėvas D. R. (b. l. 18), 2013-10-11 – tikrai tėvas yra D. R. (b. l. 20), 2013-12-12 – labiau tikėtina, kad tėvas D. R. (b. l. 19). Priešingai, atsakovas D. R. 2013-09-24 paaiškinimu apskritai neigė turėjęs lytinių santykių su Ž. U., nurodė, kad juos sieja tik giminystės ryšiai (b. l. 23). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad vaiko motina Ž. U., teikdama paaiškinimus dėl vaiko galimo tėvo, buvo nurodžiusi du asmenis, kurie galėtų būti K. tėvais, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad trečiasis asmuo buvo nesąžininga ir (ar) suklaidino ieškovę dėl galimo vaiko K. biologinio tėvo. Teismo vertinimu ieškovė, reikšdama ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo (pasinaudodama įstatyme nustatyta teise pareikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo), atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą bei į tai, kad iš esmės buvo keliamos dvi versijos dėl vaiko K. U. galimo tėvo (ar atsakovas D. R., ar L. A.), galėjo numatyti ieškinio netenkinimo galimybę. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė turėjo teisę, o ne pareigą reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, todėl, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimuose kvestionuotinas aplinkybes dėl galimo vaiko K. tėvo, galėjo tokia teise nepasinaudoti ir išaiškinti, kad tokia teise gali pasinaudoti pati Ž. U.. Kadangi ieškinį dėl tėvystės nustatymo pareiškė Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl, nenustačius trečiojo asmens Ž. U. nesąžiningų veiksmų bei nekylant ginčui dėl atsakovo D. R. nesąžiningų veiksmų, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti savivaldybės institucija – Birštono savivaldybės administracija (kaip struktūrinis vienetas, disponuojantis savarankiškomis lėšomis).

Tai, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovė taip pat patvirtina CPK 96¹ straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad analogiškų nuostatų turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai ieškovas pareiškęs ieškinį viešajam interesui ginti, dalies savo reikalavimų atsisako dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nepilnamečių vaikų interesų apsauga, gynimas nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesų, kartu reiškia ir viešojo intereso gynimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko interesų apsauga susijęs viešasis interesas (nustatyti tėvystę, priteisti vaikui išlaikymą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą), todėl bylinėjimosi atlyginimo klausimu taikytina aukščiau nurodyta teisės norma.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis teisėta bei pagrįsta, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.