Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Nacionalinis teisės centras skundą dėl notarės V. J. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Virgilija J. M., R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos, o taip notarės V. J. M. užvestos M. V. paveldėjimo bylos duomenimis nustatyta, jog R. V. ir M. V. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). M. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 nutartimi R. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas VšĮ Nacionalinis teisės centras. Bankroto administratorius VšĮ Nacionalinis teisės centras 2018-07-24 pateikė notarei V. J. M. prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo į dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį išdavimo, kuriuo prašė išduoti nuosavybės teisės į ½ dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Notarė 2018-09-28 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo VšĮ Nacionalinis teisės centras prašymo netenkino, nurodydama, kad ji turi teisę tvirtinti tik neginčijamus fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinančius šalių interesų apsaugą, o M. V. paveldėjimo byloje yra informacija apie antstolių, palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, todėl R. V. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turi būti nustatyta teismo keliu ir įregistruota VĮ Registrų centre.

Pareiškėjas prašo panaikinti notarės 2018-09-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad atsisakymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą yra neteisėtas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.62 straipsnį, jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Bylos duomenimis nustatyta, jog mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė. Palikėjas mirė santuokoje su R. V.. Po M. V. mirties liko paveldėtinas turtas: motorinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini),; pramoginis kateris, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pakabinamasis variklis, registro Nr. (duomenys neskelbtini),; priekaba Tiki, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleivinis automobilis VW, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2173/4388 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol jis nėra padalintas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punktas numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi dėl mirusiajam priklausančios dalies, buvusios bendrąja sutuoktinių nuosavybe atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimas vienam iš sutuoktinių mirus yra pagrindas palikimo atsiradimo vietos notarui išduoti nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą.

Notariato įstatymo 52 straipsnis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, remdamasis santuokos metu įgyto turto priklausymo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija, prašė išduoti R. V. nuosavybės teisės liudijimą į dalį santuokos metu įgyto turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, o taip pat mirusysis M. V. turėjo skolinių įsipareigojimų bei jo atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai. Atsižvelgdamas į tokią faktinę situaciją, teismas pagrįstai laiko, kad, notarė, remdamasi įstatyme įtvirtinta bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcija, pagrįstai atsisakė išduoti nuosavybės teisės liudijimą, kadangi manytina, jog yra būtina ištirti tokios prezumpcijos taikymui reikšmingas faktines aplinkybes: kada buvo sudaryta R. V. ir mirusiojo santuoka, kada buvo įsigytas turtas, ar tarp sutuoktinių nebuvo susitarimų dėl turto, kokia yra kreditorių pozicija, kokie skoliniai įsipareigojimai siejo mirusįjį bei kreditorius, kokios galimai yra palikėjo kreditorių pretenzijos ir pan. Taigi, minėtos prezumpcijos taikymui būtina išsiaiškinti aplinkybes, kurių nustatymas reikalauja tam tikro tyrimo, o notarė, kaip minėta, neturi įgaliojimų atlikti tokio pobūdžio tyrimus nustatinėjant neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl abejonių keliančių aplinkybių. Tais atvejais, kai dėl asmenų teisių ir juridinių faktų kyla abejonių ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Tokios aplinkybės turėtų būti spendžiamos teismine tvarka. Nors pareiškėjo teigimu, ginčo dėl palikto turto nėra, o kreditoriai taip pat nekelia jokių abejonių dėl sutuoktinių turto priklausomybės, tačiau nei paveldėjimo byloje, nei šioje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokius pareiškėjo teiginius dėl kreditorių pozicijos. Vien tik tai, kad pareiškėjas yra R. V. bankroto administratorius ir neva jis išreiškia visų kreditorių valią, nėra užtektini įrodymai notarei ir šiuo atveju teismui sprendžiant klausimą dėl pagrįsto nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-33-1025/2016 dėl R. V. ir M. V. santuokos nutraukimo, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas ir savarankiškas vieno iš kreditorių reikalavimas, tačiau byla, M. V. mirus, (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi buvo nutraukta.

Skunde dėl notarės veiksmų, o taip pat notarės atsiliepime, yra keliamas klausimas dėl nepilnametės dukros palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas notarės sprendimo neišduoti nuosavybės teisės liudijimo (ne)pagrįstumas, kuriam neturi teisinės reikšmės nepilnamečio vaiko palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti faktas, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako, nes jos neturi teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą bei konstatuojant faktines aplinkybes, analizuojant notarės veiksmus.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoti, jog notarė pagrįstai atsisakė išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir įpareigoti notarę jį išduoti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo VšĮ Nacionalinis teisės centras skundo dėl notarės V. J. M. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, M. V. paveldėjimo bylą grąžinti notarei V. J. M..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.