- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-69-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30531-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti arba sumažinti atlygį antstoliui pagal vykdomąjį dokumentą dėl patvarkymų skolos išieškojimų; nustatyti, išanalizuoti ir įvertinti, ar antstolis teisingai apskaičiavo patvarkymus (vykdymo išlaidas); nustatyti, ar antstolis teisėtai ir nepažeisdamas protingumo ir ekonomiškumo principo, tai pat nesilaikydamas ankstesnių susitarimų kelis kartus siuntė išieškojimus patvarkymus į bankus bei darbovietes taip tik padidindamas pareiškėjo skolą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu informavo antstolį, kad neteko darbą, todėl neturi jokių pajamų ir laikinai negalės pervesti susitartų perlaidų. 2018 m. rugsėjo 20 d. į mobilų telefoną gavęs pranešimą apie pervestą bedarbio pašalpą, pareiškėjas sužinojo, kad jo sąskaitoje areštuota daugiau kaip 6800 Eur. Tą pačią dieną pareiškėjas el. paštu ir telefonu kreipėsi į antstolį su prašymu (skundu), tačiau atsakymo nesulaukė, todėl nuvyko į antstolio kontorą, kurioje antstolio padėjėja paaiškino, kad pareiškėjui yra išsiųstas patvarkymas dėl lėšų išieškojimo. Patvarkymas buvo išsiųstas adresu, kuriuo pareiškėjas seniai nebegyvena, be to, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo nurodęs korespondenciją siųsti el. paštu. Pareiškėjo teigimu, išsiuntus patvarkymą eilinį kartą tik buvo padidinta skola. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. darbe sužinojo, kad antstolis pradėjo skolos išieškojimą atsiųsdamas į darbovietę 2017 m. lapkričio 28 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr.2DK-S-2391. Pareiškėjo teigimu, jis niekada nesislapstė ir nevengė mokėti įmokų į antstolio nurodytą sąskaitą, todėl turėtų būti panaikintas 482,51 Eur antstolio atlyginimas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas su antstoliu visada bendravo, todėl antstolis, žinodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir el. pašto adresą, galėjo įspėti ar paklausti, kodėl nutrūko mokėjimai. Pareiškėjo nuomone, siųsdamas patvarkymus į darbovietes tik padidino išieškojimo išlaidas, tuo pažeisdamas ekonomiškumo ir protingumo principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnį.
3. Antstolis D. K. 2018 m. spalio 3 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-2102-600/2012 nurodyta iš skolininko (pareiškėjo) M. T. išieškoti 6454,72 Eur (22 286,84 Lt) skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 13 punktas numato, kad vykdant išieškojimą sumos, esančios ne mažesnės nei 4344,30 Eur, bet ne didesnės nei 8688,60 Eur, antstolio atlygį sudaro 10 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 521,32 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/14694 2012 m. liepos 30 d. apskaičiuotas antstolio atlygis 2297 Lt, kurio dydį sąlygojo išieškotinos sumos dydis, t. y. 22 286,84 Lt skolos ir 686,32 Lt palūkanų iki 2012 m. liepos 30 d., iš viso 22973,16 Lt suma, kurios 10 procentų sudaro 2297 Lt (665,26 Eur). Pažymėjo, kad atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, kas ir buvo daroma viso vykdomosios bylos Nr. 0174/14/14694 vykdymo laikotarpiu. Skundo nagrinėjimo dienai iš skolininko išieškomą sumą sudaro 6182,08 Eur skola, 187,07 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki 2018 m. rugsėjo 17 d., antstolio atlygis 451,93 Eur, iš viso 6821,08 Eur suma. Antstolio teigimu, skolininko nurodomos aplinkybės, kad antstolio atlygio suma siekia bemaž pusę išieškomos sumos ir, kad buvo pažeistos CPK 609 straipsnio nuostatos, neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Teismas nurodė, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui, tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
6. Remiantis kasacinio teismo praktika, toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-7-1/2007).
7. Teismas nurodė, kad apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, pareiškėjas žinojo, nes jie yra nurodomi raginime įvykdyti sprendimą. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes neįvykdęs sprendimo gera valia, skolininkas privalo atlyginti ir vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas).
8. Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2. punktas nustato, kad viena iš vykdymo išlaidų rūšių yra atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktas nustato, kad kai vykdomajame dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas vykdomosios bylos būtinas vykdymo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas, nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį.
9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas konstatavo nenustatęs, vykdymo proceso pažeidimų ar antstolio neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Priešingai nei nurodo antstolis, tarp pareiškėjo ir antstolės P. K. buvo sudarytas susitarimas ne dėl 250 Lt, bet dėl 150 Lt kasmėnesinių įmokų į antstolės sąskaitą ir pareiškėjas šio susitarimo laikėsi.
10.2. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo kasmėnesiniai mokėjimai nebuvo nutrūkę nė vieno mėnesio.
10.3. Pareiškėjas informavo antstolį apie darbo netekimą tam, kad nebūtų pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, jeigu pareiškėjas negautų jokių pajamų. Kadangi pareiškėjas apie pašalpą ir jos dydį nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nes ji dar nebuvo skirta, antstoliui nebuvo jokio pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
10.4. Antstolio atlyginimas mokamas nuo išieškotos, o ne nuo išieškomos sumos. Iki šiol antstolis, darydamas atskaitymus, procentus skaičiuodavo ne nuo išieškotos, o nuo išieškomos sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Vykdomosios bylos Nr. 0174/14/14694 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2102-600/2012 dėl 6266,75 Eur (21 637,84 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187,96 Eur (649 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko M. T. išieškotojo AB SEB banko naudai.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas (skolininkas) nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas kvestionuoja antstolio išieškomas vykdymo išlaidas, įskaitant ir antstolio atlygį, prašydamas jį panaikinti arba sumažinti. Šis apelianto prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis vykdymo procese niekada nesislapstė, nuolat bendravo su antstoliu ir nevengė mokėti įmokų į antstolio nurodytą sąskaitą.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurį kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007.
18. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantas (skolininkas) teismo sprendimo gera valia per raginime nustatytą terminą neįvykdė, todėl, remiantis aptarta teismų praktika ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, visos vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlygį antstoliui, turi būti išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis vykdymo procese nesislapstė, bendravo su antstoliu ir geruoju atliko kasmėnesines įmokas į antstolio nurodytą sąskaitą, taip pat kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su apelianto ir antstolio sudarytais susitarimais dėl kasmėnesinių įmokų mokėjimo, nepaneigia nurodytos teismo išvados ir neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo pareigos padengti vykdymo išlaidas.
19. Išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad antstolis, apskaičiuodamas tiek būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas, tiek ir atlygį antstoliui, laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos.
20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad apelianto kasmėnesiniai mokėjimai antstoliui nebuvo nutrūkę nė vieno mėnesio. Apelianto manymu, antstolis nepagrįstai ėmėsi priverstinio išieškojimo priemonių, taip tik padidindamas vykdymo išlaidas. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes pats apeliantas (pareiškėjas) skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad tuo metu, kai jis nedirbo, mokėjimai buvo nutrūkę, šią aplinkybę patvirtina ir vykdomosios bylos medžiaga. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolis vykdymo procese būtų priėmęs patvarkymus ar atlikęs kitus veiksmus, kurie būtų pertekliniai ar aiškiai nepagrįsti. Taip pat nenustatyta, kad antstolis skirstydamas vykdymo procese išieškotas lėšas būtų pažeidęs reikalavimų pagal vykdomąjį dokumentą patenkinimo eiliškumą (CPK 753 straipsnis).
21. Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad antstolis, darydamas atskaitymus, procentus skaičiuodavo ne nuo išieškotos, o nuo išieškomos sumos. Aptariamu atveju pagal vykdomąjį raštą, be pagrindinės skolos, iš skolininko (apelianto) išieškomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nurodoma, kad palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis palūkanas skaičiuoja būtent nuo nepadengtos skolos likučio, todėl apelianto argumentas dėl netinkamo palūkanų skaičiavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.