Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-879-361-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
1A-879-361-2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00898-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-879-361/2012

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00898-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.20.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,nuteistajai A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteista už tai, kad 2011-05-23 13.00 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 117, būdama įspėta dėl atsakomybės už aiškiai melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 str. 1 d. ir tai patvirtinusi savo parašu, melagingai pranešė apie tai, kad 2011-05-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), aptiko, kad yra apgadintas jai priklausantis automobilis „Mersedes-Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011-06-03, laikotarpiu nuo 08.05 val. iki 08.25 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 117, A. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-1-00898-11, apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai patvirtino savo parašu, melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, t. y. kad 2011-05-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), aptiko, kad yra apgadintas jai priklausantis automobilis „Mersedes-Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, A. K. nuteista ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: A. K., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – gauti draudžiamąją išmoką, 2011-05-24 (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), tyčia nutylėdama tikrąsias jai priklausančio automobilio „Mersedes-Benz E270“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo aplinkybes ir melagingai nurodydama, kad 2011-05-15, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), aptiko, kad yra apgadintas jai priklausantis automobilis „Mersedes-Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-11 gavo draudžiamąją išmoką – 5969,29 Lt, kuri buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) už automobilio „Mersedes-Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Tokiu būdu A. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, neįrodžius, kad jos veikoje yra inkriminuotų nusikaltimų požymių, o manant kitaip, taikyti bausmių apėmimo bendrinimo būdą. Nurodo, kad jos automobilis buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, neginčijamos ir faktinės aplinkybės dėl automobilio apgadinimo Vokietijoje (palyginimui žiūrėti liudytojo J. V. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis). Automobilis buvo ieškomas, paieška nutraukta 2012-05-16 jai informavus tyrėją apie automobilio pargabenimą į Klaipėdą, tai patvirtina 2011-05-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Draudiko atsakymas pareigūnei N. K. patvirtina, jog automobilis iki 2012-04-22 24 val. buvo apdraustas pagal tikslinę paskirtį ir kad draudžiamoji įmoka būtų išmokėta be išlygų. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės apžiūros akte užfiksuoti automobilio apgadinimai atitinka įvardytus transporto priemonės apžiūros akte, vadinasi, ji, kaip draudėja, pateikė teisingus duomenis apie draudžiamąjį įvykį ir jo padarinius. Proceso metu draudikas negalėjo įrodyti, kad ji ir su ja susijęs asmuo klastodami būtų siekę gauti draudžiamąją išmoką ar ją padidinti, vadinasi, nebuvo pažeistas Transporto priemonių Draudimo taisyklių Nr. 21 pirmos dalies 8.1.17 p. Ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-02190-11 prokurorė L. Karbauskienė 2012-04-23 nutarimu sustabdė, nenustačiusi automobilį pasisavinusio asmens. Apeliantė nurodo, kad visi byloje esantys prieštaringi duomenys turi būti vertinami jos naudai, o prielaidomis grindžiami kaltinimai vertintini kritiškai, valstybės kaltintoja neatsakė į advokato motyvus prašyme dėl baudžiamosios bylos nutraukimo.

A. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į nusikaltimo kvalifikaciją, teigdama, jog, pripažinus ją kalta, nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 182 str. 1 d., nes vienas po kito sekusiais veiksmais (apgaule), padarytais per labai trumpą laiko tarpą, buvo siekiama, kad būtų kuo greičiau atlyginta J. V. veiksmais padaryta žala. Veikos padarymas buvo tęstinio veiksmo sudėtinės dalys, kuriomis buvo bandoma ne savanaudiškai pasipelnyti, tačiau kompensuoti trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Be to, bausmė turėtų būti subendrinta su 2012-07-19 įsiteisėjusiu nuosprendžiu byloje Nr. 1-459-549/2012 skirta bausme taikant bausmių apėmimą, konstatuotina ideali nusikalstamų veikų sutaptis, remiamasi LAT nutartimi byloje Nr. 2K-92/2005.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti neįrodžius, kad jos veikoje yra inkriminuotų nusikaltimų požymių, tačiau toks prašymas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis bylos duomenimis, yra išsamiai išanalizuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, motyvuotai paneigtos A. K. keltos versijos apie tai, kad neva jos automobilis (duomenys neskelbtini) namo, buvo apgadintas dar daugiau nei buvo apgadintas Vokietijoje. Iš tikrųjų teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia neabejotinai spręsti, jog apeliantė, nustatytu laiku kreipdamasi į draudimo bendrovę bei policijos pareigūnus, sąmoningai nutylėjo tikrąsias jos automobilio apgadinimo aplinkybes.

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad A. K. už atlygį išnuomojo savo automobilį J. V., kuris šiuo automobiliu išvyko į Vokietiją, ten ne tik pats turėjo eismo įvykį, tačiau leido šiuo automobiliu naudotis A. Š., kuris, kaip patvirtina rašytiniai įrodymai (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pripažintas dar vieno eismo įvykio kaltininku. Į Lietuvą iš Vokietijos A. K. automobilis buvo pargabentas jau apgadintas – įskilęs stiklas, apibraižytas priekis, bagažinė, įlenkti šonai, pakrypęs „moldingas“ ir tai patvirtina pačios A. K., liudytojos I. K. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai. Iš 2011-05-24 A. K. prašymo išmokėti draudimo išmoką (b. l. 47, t. 1), pateikto (duomenys neskelbtini), matyti, kad ji mini faktiškai tuos pačius automobilio apgadinimus (daužtas priekinis stiklas, nubraižyta bagažinė įlenkti šonai, išimtos grotelės, nuskelta lemputė), kurie ir buvo pargabenus automobilį iš Vokietijos, tačiau apie tai, kad automobilis buvo išnuomotas kitam asmeniui ir apgadintas kitoje valstybėje, nutylėjo, netgi priešingai, nurodė, kad ryte kieme rado taip apgadintą automobilį. Analogiškas aplinkybes apie tai, kad ryte rado taip apgadintą automobilį, A. K. nurodė ir 2012-05-23 protokole-pareiškime bei 2011-06-03 liudytojo apklausoje, o kad automobilis buvo apgadintas Vokietijoje, neužsiminė.

Vienas iš esminių melagingo pranešimo apie aiškiai nebūtą nusikaltimą nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama aiškiai neteisinga informacija apie nusikalstamą veiką. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie aiškiai nebūtą nusikaltimą.

Iš aptartų aplinkybių yra akivaizdu, jog kreipdamasi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ąjį PK, o vėliau ir apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str., A. K. nurodė aiškiai neatitinkančias tikrovės savo automobilio apgadinimo aplinkybes, žinodama, jog jos automobilis, kuris buvo išnuomotas J. V., buvo apgadintas Vokietijoje, teigė, kad 2011-05-15 ryte (duomenys neskelbtini), rado apgadintą savo automobilį. Toks jos elgesys visiškai atitinka BK 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą – sudėtį.

BK 182 str. numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

2011-05-24 A. K. prašymas išmokėti draudimo išmoką pateiktas draudimo bendrovei, aiškiai rodo apeliantės tikslą gauti draudimo išmoką, kadangi būtent su tokiu prašymu ji ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Savo prašyme draudimo bendrovei A. K. nutylėjo, kas ir kur iš tikrųjų apgadino jos automobilį, taigi, kaip ir pareigūnams, nurodė tikrovės neatitinkančias automobilio apgadinimo aplinkybes bei taip apgavo draudimo įmonę. Tokio jos apgaulingo elgesio tikslas buvo draudimo išmoka, dėl kurios ji ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pateikto rašytinio paaiškinimo (b. l. 107–108, t. 1), jeigu draudimo bendrovė būtų žinojusi tikrąsias A. K. automobilio apgadinimo aplinkybes (automobilio išnuomojimą kitam asmeniui, tai, jog transporto priemonę vairavo ir žalą sukėlė ir neblaivus asmuo), įvykis būtų buvęs pripažintas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebūtų buvusi išmokėta. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir draudimo įmonės atstovė M. Š.. Tai leidžia spręsti, jog draudimo išmokos mokėjimą A. K. lėmė būtent tai, kad ji nurodė tokias automobilio apgadinimo aplinkybes, kurios iš tikrųjų buvo melagingos, ir taip panaudojo apgaulę prieš draudimo įmonę ir tik dėl šios apgaulės draudimo įmonė išmokėjo A. K. draudimo išmoką – 5969,29 Lt. Toks A. K. elgesys taip pat visiškai atitinka sukčiavimo nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymius.

Taigi atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta, priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas – pranešė apie aiškiai melagingą nusikaltimą bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Nuteistoji apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nurodydama, jog nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 182 str. 1 d. Taigi apeliantė siekia, jog jos nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra nustatyta jog A. K. skirtingu laiku kreipėsi į 2 skirtingas įstaigas ir tokie jos kreipimaisi sukėlė visiškai skirtingas pasekmes: vienu atveju pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ėmėsi ieškoti tariamos nusikalstamos veikos kaltininko, kitu atveju draudimo įmonė ėmėsi veiksmų, kad draudimo sutartį sudariusiam asmeniui, atsižvelgiant į pastarojo nurodytas aplinkybes, būtų išmokama draudimo išmoka. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą sutrikdė normalią teisėsaugos institucijų veiklą, sukčiavimas padarė turtinės žalos draudimo įmonei. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra jokio pagrindo A. K. veiksmus vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo taikyti bausmių bendrinimą apėmimo būdu, nurodo, jog bausmė turėjo būti subendrinta su 2012-07-19 įsiteisėjusiu nuosprendžiu byloje Nr. 1-459-549/2012 skirta bausme apimant bei konstatuojant idealią nusikalstamų veikų sutaptį, remiamasi LAT nutartimi byloje Nr. 2K-92/2005. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad apeliantės minimoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje 1-459-549/2012 priimtas nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2012-07-19), todėl pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje ir neturėjo bausmių bendrinti su neįsiteisėjusiu nuosprendžiu skirtomis bausmėmis. Kai nuteistajam yra priimti keli nuosprendžiai ir jie neįvykdyti, tokiais nuosprendžiais skirtas bausmes BPK 347 str. numato galimybę subendrinti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui. Kadangi A. K. yra priimti du skirtingi nuosprendžiai, jais skirtų bausmių vykdymo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese, atsižvelgiant į BPK 347 str. taisykles.

Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras veikas skirtos bausmės teisingai subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bendrinti jas apimant, ko ir prašo apeliantė, nebuvo pagrindo. Bausmių bendrinimą apėmimo būdu BK 63 str. 5 d. numato tik 3 atvejais: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, taip pat kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atskiros nusikalstamos veikos, už kurias A. K. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, numatytos skirtinguose BK straipsniuose, negali būti laikomos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, kadangi buvo padarytos skirtingais nusikalstamais veiksmais, nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nebuvo būtina padaryti abi nusikalstamas veikas. Šios veikos taip pat labai nesiskiria pagal pavojingumą, yra priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Taigi nebuvo galima skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Violeta MiliuvienėRemigijus Preikšaitis