- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-918-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Stasys Lemežis, Vladislovas Lencikas
- Kaltinamasis
- A. M.
Teiseja Dainora Kornelija Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.20.1.; 2.1.16.2.6.; 2.1.7.1.; 2.1.7.4.
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkricio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
Žemesnės instancijos teismas
gynejui adv. Egidijui Morkunui,
išteisintajam A. M.,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroro Dariaus Raulušaicio apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2-o apylinkes teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. išteisintas nustacius kad, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, požymiu.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2009 m. vasario 11 diena, laikotarpyje nuo 9 val. 20 min. iki 9 val. 45 min., negyvenamosiose patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, susipažines su Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie LR VRM Neteiseto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus pareigunu jam pateiktomis Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 02 03 nutartimis, del kratos darymo UAB „A. G." ((duomenys neskelbtini) Vilniuje) ir UAB „F." (duomenys neskelbtini) im.k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) buveineje ir pagalbinese patalpose, esanciose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidžianciomis daryti kratas siekiant surasti ir paimti turincius reikšme nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus bei daiktus, žinodamas, kad nutartyse nurodyti ieškomi dokumentai yra viena bendra iejima su minetomis patalpomis turinciose, šalia esanciose, neužrakintomis durimis atskirtose ir faktiškai UAB „A. G." ir UAB „F." naudojamose patalpose, formaliai iregistruotose adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdamas sutrukdyti ikiteisminio tyrimo pareigunams surasti ir paimti minetus teismo nutartyse nurodytus dokumentus, klaidino pareigunus, teigdamas, kad šiose patalpose pareigunu ieškomu UAB „A. G." ir UAB „F." dokumentu nera, o už patalpas skirianciu duru yra butas Nr.26, bei nepaklusdamas pareiguno nurodymui, iejo i minetas patalpas ir iš vidaus užrakino ju duris, tokiu budu sudarydamas fizines kliutis pareigunams patekti i minetas patalpas ir kontroliuoti jo, kaip dalyvaujancio kratoje asmens, veiksmus bei tesdamas nusikalstama veika, budamas minetose naudojamose patalpose, surinko turincius reikšme nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus, sudejo juos i lagamina ir per kitas duris išneše juos iš minetu patalpu bei paslepe namo paskutinio aukšto laiptines aikšteleje, tokiu budu sutrukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigunams surasti ir paimti minetus dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroras Darius Raulušaitis prašo panaikinti Vilniaus 2 apylinkes teismo 2010 06 10 nuosprendi, priimti nauja nuosprendi, - A. M. pripažinti kaltu pagal BK 231 str. 1d. ir skirti jam 80 MGL dydžio bauda. Prokuroras skunde teigia, kad nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Nurodo, jog teismui konstatavus, kad A. M. susipažino su nutartimis leidžianciomis daryti kratas, turi buti konstatuota ir tai, kad jis žinojo ir suprato, jog FNTT pareigunai ieško UAB „A. G." ir UAB „F." dokumentu ir turi teise daryti krata negyvenamosiose patalpose esanciose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prokuroro teigimu, patalpos formaliai iregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir šalia ju esancios bei vidinem bendrom durim sujungtos patalpos, formaliai iregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, realiai yra irengtos ir naudojamos kaip vientisa administracine patalpa. Iš kratos metu daryto vaizdo irašo matyti, kad minetos patalpos turi bendra iejima, bendra hola, irengtos vientisu stiliumi, jas skiria visiškai vienodos vidines durys, kaip ir kitas susijusias patalpas, visos patalpos irengtos kaip administracines, visur stovi biuro stiliaus baldai ir sudeti kanceliarinei reikmenys bei dokumentai. Šias aplinkybes patvirtino ir visi liudytojais apklausti kratas dare ikiteisminio tyrimo pareigunai, VMI pareigunai V. M., V. Ž., paštininke S. P., kviestines J. N. ir A. N., savivaldybes atstovas D. L.. Šias aplinkybes iš esmes patvirtino net ir UAB „A. G." finansininkes K. G. ir R. G., kurios apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu parode, kad minetose patalpose laike darbo dokumentus. Be to, kratos metu rasta 2008 01 02 negyvenamuju patalpu nuomos sutartis, kuria E. M., N.O. M. ir A. M. perduoda neterminuotai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti 53, 44 kv.m. patalpas esancias(duomenys neskelbtini), Vilniuje UAB „A. G.". Pasak prokuroro, konstatavus, kad aukšciau paminetos visos patalpos realiai yra irengtos ir naudojamos kaip vientisa administracine patalpa, turi buti konstatuota, kad A. M. ikiteisminio tyrimo pareigunams teigdamas, kad už patalpas skirianciu duru yra butas, juos klaidino.
Prokuroras skunde pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje minimi kratos metu rasti kadastriniai dokumentai atspindi tik formaluji teisini aptariamu patalpu statusa, o šiuose dokumentuose nurodyti duomenys neturi nieko bendra su faktiniu aptariamu patalpu išplanavimu ir naudojimo pobudžiu. Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad minetuose dokumentuose aptariamos patalpos net nenurodytos kaip turincios bendras duris, dokumentuose nurodytas ju išplanavimas ir naudojimo pobudis neatitinka faktines situacijos. Todel prokuroro teigimu, teismo sprendimas nustatinejant aptariamu patalpu naudojimo pobudi, remtis minetais dokumentais ir visiškai ignoruoti daugybe kitu objektyviu bylos duomenu, neišlaiko kritikos ir duoda pagrinda teigti, kad tokiu budu pagristos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu.
Pasak prokuroro, remiantis liudytoju R. G., K. G., kratas dariusiu FNTT pareigunu parodymais, teismas turejo laikyti nustatyta, kad finansininkiu R. G. ir K. G. darbo vietos buvo tiek bendrai naudojamu patalpu dalyje formaliai iregistruotoje, kaip butas Nr. 35, tiek ir tu paciu patalpu dalyje, formaliai iregistruotoje, kaip butas Nr. 26 ir, kad visose minetose patalpose buvo laikomi minetu imoniu dokumentai, o A. M. teigdamas, jog minetu imoniu dokumentu ir R. G. darbo vietos minetose patalpose nera, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigunus.
Prokuroras skunde teigia, kad kratoje dalyvave FNTT pareigunu parodymai bei kratos metu darytas vaizdo iraše užfiksuoti garsai nuosprendyje nera paneigti ir negalejo buti paneigti, kadangi jie užfiksuoti daugelio liudytoju tarpusavyje sutampanciais parodymais ir šiuos parodymus visiškai atitinkanciu vaizdo irašu. Todel prokuroro manymu, teismas turejo nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigunui paprašius duru neuždarineti, A. M. vis tiek jas uždare ir dar užrakino. Taciau, kiek galima suprasti iš nuosprendžio, teismas nepripažino šios aplinkybes nustatyta ir tokia savo pozicija grinde išvadomis padarytomis analizuojant aptariamai aplinkybei nustatyti visiškai nereikšmingus ikiteisminio tyrimo pareigunu parodymu fragmentus, kad A. M. i patalpas ibego staiga, arba kad durys buvo uždarytos "prieš pat nosi". Prokuroras pažymi, kad net nesigilinant i tokiu teismo išvadu pagristuma, turi buti pripažinta, kad jos neturi jokios reikšmes nustatinejant bylai reikšminga fakta-ar A. M. nepaisydamas ikiteisminio tyrimo pareiguno reikalavimo užrakino duris ar ne.
Iš nuosprendyje pateikiamu teismo samprotavimu, galima daryti išvada, kad teismas duru užrakinimo nelaiko trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigunams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, del šiu priežasciu: 1) minetos durys prieš jas užrakinant buvo atrakintos ir pareigunai pro jas nejo; 2) po to kai užrakines minetas duris ir pro kita išejima i vestibiuli sugrižo A. M. pareigunai nepraše pas ji tu duru atrakinti; 3) A. M. prie kito minetu patalpu išejimo sutikes pareigunus R. M. ir D. N. kviete juos užeiti apžiureti buta, taciau tai daryti pareigunai atsisake.
Skunde pažymima, kad iš aukšciau aptartu bylos duomenu darytina vienareikšme išvada, kad A. M. buvo žinoma, jog pareigunai vykdo su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, kad jis suprato, jog pareigunai ketina patekti i patalpa esancia už aptariamu duru, suvoke, jog pas ji reikalaujama minetu duru neuždaryti ir netrukus po to reikalaujama jas atidaryti, taciau šias duris vis tiek užrakino. Neabejotina, kad jau vien šie A. M. veiksmai ir jo psichinis santykis su daroma veika, visiškai atitinka BK 231 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos sudeti
Prokuroras taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog byloje kyla abejoniu del faktiniu lagaminelio, su jame esanciais dokumentais, suradimo kiemo laiptineje faktiniu aplinkybiu ir laiko, neatitinka bylos aplinkybiu. Prokuroras pripažista, kad šiuo atveju byloje nera duomenu, tiesiogiai pagrindžianciu aplinkybe, kad A. M. iš patalpos išneše lagamineli su tyrimui reikšmingais dokumentais. Taciau pasak prokuroro, tinkamai užfiksuotu ir teisingai ivertintu netiesioginiu irodymu visuma byloje gali tureti ne menkesne reikšme nei tiesioginiai irodymai. Prokuroro manymu, aplinkybe, kad A. M. iš patalpos išneše lagamineli su tyrimui reikšmingais dokumentais, turetu buti grindžiama liudytoju A. R., R. S., N. C., R. M., R. Š., D. N., K. G., R. G., D. L. ir kt. parodymais; apžiuros metu daryto vaizdo irašu; kratos metu daryto vaizdo irašu (MOVI3); G. K. parodymais; portfelio apžiuros protokolu; specialisto išvada, kad ant portfelio rasti A. M. ranku pirštu pedsakai.
Prokuroras skunde pastebi, kad K. G. ir A. A. neige kalbejusios tarpusavyje telefonu apie tai, kad butina pasakyti A. M., jog šis surinktu ir pasleptu tyrimui reikšmingus dokumentus, taciau tokius ju parodymus akivaizdžiai paneigia kito ikiteisminio tyrimo metu taikytu elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles metu užfiksuotas minetu liudytoju telefoninis pokalbis, apie kuri šioje byloje parodymus dave liudytojas Š. R.. Prokuroro teigimu, abejoti šiu Š. R. parodymu teisingumu ir patikimumu nera jokio pagrindo.
Skunde taip pat pažymima, kad byloje nera jokiu duomenu, kuriais galima butu gristi abejones liudytojos R. M. parodymais del susitikimo su A. M. laiptineje ir portfelio radimo aplinkybiu. Nurodo, kad jos parodymu teisinguma netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ji laiptineje sutikusi A. M. iškart po to užlipo i laiptines viršutini aukšta patikrinti, kodel ten buvo užlipes A. M.. Pasak prokuroro, ši aplinkybe byloje negincijamai nustatyta ir byloja apie tai, kad R. M. vis tik kilo itarimu, kad A. M. buvo užlipes laiptais i viršu..
Be to, prokuroras pažymi, jog teismas minetu asmenu ir kitu byloje apklaustu krata dariusiu FNTT pareigunu parodymus nepagristai ivertino kaip prieštaringus. Prokuroro teigimu, mineti parodymai del visu esminiu ir bylai reikšmingu aplinkybiu visiškai sutampa, o teismo pastebeti parodymu neatitikimai yra neesminiai. Prokuroro manymu, teismo išvada, kad liudytojai skirtingai nurodo informacijos apie bandyma išnešti portfeli gavimo ir tikrinimo aplinkybes, neišklaiko kritikos, nes šia informacija Š. R. telefonu perdave vienam pareigunui, todel visiškai suprantama, kad kiti to galejo ir nežinoti. Prokuroras taip pat pažymi, jog teismas nuosprendyje cituojamu atskiru liudytoju D. N., R. S., J. N. ir R. M. parodymai del duru busenos skiriasi del to, kadangi mineti liudytojai parodymus apie duru busena dave skirtingais laikotarpiais.
Prokuroro manymu, byloje turi buti nustatyta, kad A. M. atliko šiuos veiksmus: 1) klaidino ikiteisminio tyrimo pareigunus teigdamas, jog patalpose nera ju ieškomu dokumentu, o už patalpas skirianciu duru yra butas; 2) nepaklusdamas pareigunu nurodymui užrakino patalpos duris; 3) tyrimui reikšmingus dokumentus išneše iš patalpos. Be to, prokuroro manymu, byloje taip pat turi buti nustatyta, kad A. M. suvoke, jog: 1) pareigunai vykdo su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas; 2) patalpose yra tyrimui reikšmingi dokumentai ir nera gyvenamojo buto; 3) pareigunai reikalauja jo neuždaryti duru. Taip pat, turi buti nustatyta, kad A. M. atlikdamas paminetus veiksmus ir suvokdamas paminetas aplinkybes sieke, kad: 1) pareigunai patalpose neieškotu tyrimui reikšmingu dokumentu, 2) pareigunai minetu dokumentu nerastu ir negaletu paimti.
Be to, prokuroro manymu, sprendžiant del bausmes rušies ir dydžio parinkimo A. M. teismas turi atsižvelgti i tai, kad jis nepripažino savo kaltes ir nesigaili del padarytos nusikalstamos veikos, kas itin neigiamai apibudina A. M. asmenybe ir duoda pagrinda teigti, kad jis nera linkes taisytis, del to yra pavojingesnis. Prokuroras pažymi ir tai, kad ši nusikaltima teisingumui A. M. padare budamas advokatu, t.y. turedamas pareiga padeti užtikrinti teisinguma, bei budamas saistomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, del ko jam turi buti paskirta griežtesne bausme.
Apeliacines instancijos teismo posedyje Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroras prašo apeliacini skunda patenkinti, išteisintasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroro Dariaus Raulušaicio apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – paties kaltinamojo, liudytoju V Žiaunines, V. M., N. C., Š. R., R. Š., R. M., R. Š., D. N., G. K., J. N., A. N., D. L., A. A., R. G., K. G., S. P. parodymus, vaizdo irašu medžiaga ir kita byloje esancia medžiaga ir padare pagrista išvada, jog A. M. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, požymiu.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatyta, kad irodymais laikytini istatymu nustatyta tvarka, teisetais budais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas ivertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasi istatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais. Teismo nuosprendis pagristas irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje ir nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Vertinant irodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2009 m. vasario 11 diena, laikotarpyje nuo 9 val. 20 min. iki 9 val. 45 min., negyvenamosiose patalpose, esanciose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, susipažines su jam pateiktomis Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 02 03 nutartimis, del kratos darymo UAB „A. G." ir UAB „F." buveineje ir pagalbinese patalpose, esanciose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidžianciomis daryti kratas siekiant surasti ir paimti turincius reikšme nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus bei daiktus, žinodamas, kad nutartyse nurodyti ieškomi dokumentai yra viena bendra iejima su minetomis patalpomis turinciose, šalia esanciose, neužrakintomis durimis atskirtose ir faktiškai UAB „A. G." ir UAB „F." naudojamose patalpose, formaliai iregistruotose adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdamas sutrukdyti ikiteisminio tyrimo pareigunams surasti ir paimti minetus teismo nutartyse nurodytus dokumentus, klaidino pareigunus, teigdamas, kad šiose patalpose pareigunu ieškomu UAB „A. G." ir UAB „F." dokumentu nera, o už patalpas skirianciu duru yra butas Nr.26, bei nepaklusdamas pareiguno nurodymui, iejo i minetas patalpas ir iš vidaus užrakino ju duris, tokiu budu sudarydamas fizines kliutis pareigunams patekti i minetas patalpas ir kontroliuoti jo, kaip dalyvaujancio kratoje asmens, veiksmus bei tesdamas nusikalstama veika, budamas minetose naudojamose patalpose, surinko turincius reikšme nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus, sudejo juos i lagamina ir per kitas duris išneše juos iš minetu patalpu bei paslepe namo paskutinio aukšto laiptines aikšteleje, tokiu budu sutrukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigunams surasti ir paimti minetus dokumentus.
Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamaji nuosprendi A. M. atžvilgiu tinkamai ivertino paties kaltinamojo, liudytoju parodymus, vaizdo irašu medžiaga ir kita byloje esancia medžiaga, bei tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nuosprendyje išdestytos teismo išvados atitinka faktiniu bylos aplinkybes, esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu kolegija nenustate.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje kaltinamasis A. M. kaltu, padarius nusikaltima, numatyta BK 231 str. 1 d., neprisipažino ir paaiškino, kad 2009-02-11 atvykes i darba per centrini iejima rado pareigunus, kurie dave jam teismo nutarti susipažinti del kratos atlikimo 35-ame bute, todel jiems buvo pasakyta, kad šiuo adresu yra advokatu kontora. Budami advokatu kontoros patalpose, pareigunai pareikalavo UAB „A. G." ir UAB „F." dokumentu, todel jiems paaiškino, kad kontoros patalpose tokiu dokumentu nera. Jis neprieštaravo, kad krata butu atliekama nutartyje nurodytu adresu ir jiems netrukde. Pareigunai jo klause, kodel rodo tik 35-o buto patalpas ir klause, kas yra kitoje patalpoje, todel jiems ir paaiškino, kad ten yra kitas butas, kurio numeris 26-as. Kadangi pareigunai teismo nurodytu adresu kratos nedare, jis iejo i 26-a buta ir užsirakino duris. I 26-aji buta pareigunu neileido todel, kad nebuvo teismo nutarties, leidžiancios daryti krata tame bute. Šio buto paskirtis - gyvenamosios patalpos, jis priklauso ne tik jam, bet ir jo tevams, cia yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Buto Nr. 35 paskirtis - negyvenamosios patalpos, yra jo tevo. Bute Nr. 26 buvo laikomi jo, kaip advokato, taip pat asmeniniai daiktai ir dokumentai, kadangi tame bute jis ir pats gyvendavo, nes yra ne vilnietis. Be to, 2009-02-11, bute Nr. 26 taip pat buvo jo ir tevo asmeniniai daiktai ir dokumentai, o šio buto nuomos sutarciu nebuvo. Kratos metu rasta buto Nr.26, kaip neva negyvenamuju patalpu, nuomos sutartis yra nutraukta ir negaliojanti, kadangi del galimu dideliu mokesciu niekada ir nebuvo iregistruota nustatyta tvarka. Kadangi iejes buta Nr. 26 antrasias duris jis rado atrakintas, todel išejo i laiptine apsidairyti, kas paliko neužrakintas buto Nr. 26 duris jis nežino, gali buti kad paliko valytoja, kontoros seniune ar administratore. Laiptineje susitiko pareigune R. M. ir kviete ja užeiti. Kadangi rakto nuo šiu duru neturejo, išvyko jo paimti. Kai grižo, prie tu paciu neužrakintu duru susitiko pareiguna D. N., kuri taip pat pakviete užeiti i 26-a buta, taciau pastarasis nejo ir jam ieiti neleido. Tuomet jis, pareigunui leidus, iš laiptines puses, užrakino 26-o buto duris ir grižo i kontoros patalpas per centrini iejima. Jo tevas E. M. 35-ame bute yra iregistraves tik UAB „A. g.“, o UAB „F.“ ten registruota nebuvo. Kadangi šioms bendrovems teikia advokato paslaugas, žino, kad dar iki kratos atlikimo, UAB „F.“ dokumentus patikrinimui buvo paemusi Valstybine mokesciu inspekcija. Tuo metu buhaltere R. G. dirbo ir UAB „A. g.“, ir UAB „F.“ todel pastarosios bendroves dokumentai tose patalpose galejo buti tik todel, kad ten buvo buhalteres darbo vieta. Ieškodamas kas paliko atviras buto duris, laiptineje aukštyn buvo palipes ne daugiau kaip dviem trim laipteliais, aukšciau užlipes jis nebuvo ir jokio portfelio su dokumentais ten neslepe. Su R. M. susitiko prie 26-o buto duru, todel ji negalejo jo matyti leidžiantis iš viršutiniu aukštu jau vien del tos priežasties, kad laiptineje yra aukšti betoniniai tureklai, kurie riboja matomuma. Pareigunu laiptineje rastas lagaminas yra jo kliento G. K., jame esantys dokumentai taip pat priklauso šiam asmeniui. 2009-02-11 nei R. G. jam, nei jis jai, neskambino ir neliepe ta diena neateiti i darba. Telefoninio pokalbio, kurio metu jam kažkas lieptu surinkti dokumentus ir juos paslepti, nebuvo. Apie tai, kad laiptineje buvo rastas lagaminas, girdejo dar budamas kontoroje, taciau kur jis buvo rastas, nežino, kadangi niekas nieko nepaaiškino. Prieš užrakindamas 26-o buto duris, pareigunus ne karta informavo, kad tai yra kitas, t.y. 26-as, butas ir kad nera teismo leidimo daryti jame krata.
Vertindama A. M. išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dali motyvus, kolegija pažymi, kad teismu praktikoje pripažistama, jog BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas bet kokiu budu trukde pareigunui vykdyti procesini sprendima. Pagal Aukšciausiojo Teismo praktika, trukdyma, kaip nusikalstama veika, gali sudaryti tiek aktyvus, tiek pasyvus veiksmai trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (LAT nutartys Nr. 2K-630/2007, Nr. 2K-188/2007). Nepaisant gana plataus trukdymo veikos suvokimo, kolegija pažymi ir tai, kad trukdymas, kaip teisinis požymis, nera vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali tureti labai skirtingu formu, todel negali buti nustatinejamas ir pripažistamas automatiškai. Teismas, vertindamas viena ar kita elgesi, kuriuo sudaromos kliutys pareigunui vykdyti veikla ir pripažindamas ši elgesi nusikalstamu, privalo ivertinti ne vien tik kliutis, su kuriomis susidure pareigunas, bet ir ivykio konteksta: procesinio sprendimo turini, asmenu, kuriu interesai palieciami procesiniu sprendimu, padeti, ju informuotuma apie priimta tokio priimto sprendimo turini, veiksmu, kuriais trukdoma pareigunui, intensyvuma, taip pat paties pareiguno veiksmu teisetuma ir pan. Tik visapusiškai ivertinus visas šias aplinkybes, imanoma konstatuoti pakankama baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojinguma, taip pat tycine kalte, kuriai nustatyti butina, kad kaltas asmuo suprastu, jog trukdo pareiguno veiklai, ir noretu taip veikti (2009-01-06 LAT nutartis Nr. 2K-47/2009).
Prokuroro skundo argumentai, jog kratoje dalyvave FNTT pareigunu parodymai bei kratos metu daryto vaizdo iraše užfiksuoti garsai nuosprendyje nera paneigti ir negalejo buti paneigti, kadangi jie užfiksuoti daugelio liudytoju tarpusavyje sutampanciais parodymais ir šiuos parodymus visiškai atitinkanciu vaizdo irašu, yra visiškai nepagristi. Pažymetina, kad kaltinimas, jog A. M. padare nusikalstama veika, numatyta BK 231 str. 1 d., yra grindžiamas iš esmes FNTT pareigunu parodymais.
Apeliacines instancijos teismui išreikalavus kratos metu daryto vaizdo irašo medžiaga, darytina išvada, jog kratoje dalyvavusiu FNTT pareigunu parodymai prieštarauja faktinems bylos aplinkybems.
Iš Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009-02-03 nutarciu del kratos darymo matyti, kad teismas patenkino prokuroro prašyma atlikti krata UAB „A. G." patalpose, esanciose(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip matyti iš vaizdo irašo Nr. 1, kad A. M. susipažino su nutartimis leidžianciomis daryti kratas(duomenys neskelbtini), Vilniuje ir atvykusiems FNTT pareigunams parode, jog tai yra butas Nr. 35 ir šiose patalpose UAB „A. G.“ dokumentu nera. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje A. M. parode, kad susipažines su teismo nutartimis, paaiškino, kad nutartyse nurodytu adresu, t.y. 35-ame bute, UAB „A. G." ir UAB „F." dokumentu nera. Ši aplinkybe patvirtinta ir liudytojais apklaustu FNTT pareigunu parodymais bei vaizdo irašu, kuriame nustatyta, kad A. M. paaiškino, jog nutartyse nurodytu adresu, t.y. 35-ame bute, UAB „A. G." ir UAB „F." dokumentu nera. Tiek kaltintojo parodymais, tiek vaizdo irašu nustatyta, kad A. M. neprieštaravo, kad 35-ame bute butu atliekama krata, taciau minetame bute krata nebuvo iš viso atliekama. Šia aplinkybe patvirtino ir patys teisme apklausti pareigunai , kad 35-ajame bute krata nebuvo atliekama ir daiktu bei dokumentu nebuvo ieškoma. Iš vaizdo irašo akivaizdžiai matyti, kad jokiu veiksmu, kurie sutrukdytu pareigunams atlikti krata 35-ame bute, A. M. neatliko. Priešingai, kaip matyti iš vaizdo irašo matyti, A. M. pats pasiule pareigunams atlikti krata bute Nr. 35 ir isitikinti, kad nutartyse nurodytu dokumentu ir daiktu šiose patalpose nera. Jokio konflikto su pareigunais ir trukdymo jiems atlikti krata vaizdo iraše neužfiksuota.
Prokuroras skunde nurodo, kad patalpos formaliai iregistruotos adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius ir šalia ju esancios bei vidinem bendrom durim sujungtos patalpos, formaliai iregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, realiai yra irengtos ir naudojamos kaip vientisa administracine patalpa. Iš tikruju, iš byloje pateiktu kadastriniu duomenu matyti, kad patalpos Nr. 35 yra sujungtos su patalpomis Nr. 26. Taciau teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad atliekant ikiteismini tyrima siekiant surasti ir paimti turincius reikšme nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus bei daiktus, pareigunai galejo kruopšciau atlikti savo pareigas ir iki kratos atlikimo pasirupinti kadastriniais, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko duomenimis del UAB „A. G." ir UAB „F." patalpu. Gi kaip matyti iš bylos medžiagos bei vaizdo irašo, pareigunai minetose patalpose atlikti krata atvyko neturedami patalpu plano ir jokiu kitu duomenu. Nors prokuroras skunde teigia, kad kadastriniuose dokumentuose aptariamos patalpos net nenurodytos kaip turincios bendras duris, dokumentuose nurodytas ju išplanavimas ir naudojimo pobudis neatitinka faktines situacijos, taciau tai neduoda pagrindo teigti, jog A. M. kažkokiu budu sieke suklaidinti pareigunus arba bande nuslepti ši fakta nuo pareigunu. Tiek iš kaltinamojo parodymu, duotu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu bei iš vaizdo irašo matyti, jog A. M. pareigunams parode, jog pareigunu sudominusios patalpos yra atskirtas butas Nr. 26, todel A. M. pareigunu samoningai neklaidino ir negalejo suklaidinti. Iš vaizdo irašo Nr. 1 matyti, jog i pareiguno klausima, kodel A. M. nerodo kitos patalpu dalies, kaltinamasis atsako, kad jis gali parodyti ir tas patalpas, taciau tai yra 26-as butas. Ši aplinkybe yra akivaizdžiai užfiksuota vaizdo iraše. Teisme liudytojais apklausti FNTT pareigunai parode, kad jie tokiu A. M. paaiškinimu nepatikejo. Taciau teiseju kolegijos nuomone, ši aplinkybe, jog pareigunai tiesiog tokiu A. M. paaiškinimu nepatikejo, negali buti laikoma kaip A. M. samoningu siekimu tokiu budu suklaidinti pareigunus, t.y. jo trukdymu atlikti pareigas.
Teiseju kolegija laiko visiškai nepagristu prokuroro skundo argumenta, jog teismas turejo nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigunui paprašius duru neuždarineti, A. M. vis tiek jas uždare ir dar užrakino. Iš garso irašo matyti, kad A. M. pareigunams paaiškino, kad kitos patalpos yra atskiras butas Nr. 26. Visu pirma pažymetina, jog procesinio dokumento atlikti krata bute Nr. 26 pareigunai neturejo. BPK 145 str. numatyta, kad neatideliotinais atvejais krata gali buti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro nutarimu bet kokiose patalpose, kur laiko, krata reikia atlikti. Taciau ikiteisminio tyrimo metu pareigunai tokio nutarimo neprieme. Teisme apklausta liudytoja N. C. parode, jog tai, kad patalpos yra sujungtos ir kad galimai tai yra kitos patalpos, sužinojo tik atliekant krata. Apie tai, kad tai yra butas Nr. 26 sužinojo po to kai prieme nutarima. Be to, liudytoja parode, kad nors A. M. pasake, jog tai yra butas Nr. 26 , ji pastaruoju nepatikejo. Liudytojais apklausti FNTT pareigunai parode, kad A. M. tas patalpas ibego staiga, arba kad durys buvo uždarytos „prieš pat nosi“ tuo metu, kai pareigunas D. N. bande petim jas atidaryti. Taciau tokius parodymus akivaizdžiai paneigia filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad nemaža laiko tarpa patalpu Nr. 26 durys buvo paliktos atviros ir niekas, išskyrus pati A. M., ten nei ieina, nei išeina. Matyti, kad A. M. kelis kartus laisvai vaikšto pirmyn ir atgal pro šias duris. Be to, pastebetina, i ka atkreipe demesi ir pirmosios instancijos teismas, vaizdo iraše matoma, A. M. bunant advokatu kontoros priimamajame ir esant atviroms durims i 26-a buta, pareigunai ieiti buta Nr. 26 nebando ir neketina ten patekti, o buvo filmuojami tik advokatu kontoros priimamasis ir A. M. judejimas. Be to, kaip matyti iš vaizdo irašo, iš laiptines puses šalia buto Nr. 26 matyti šalia butas Nr. 27. pareigunai prieš atliekant krata galejo isitikinti ir patikrinti, ar A. M. nemelavo sakydamas, kad tos pareigunu sudominusios patalpos yra butas 26 numeriu, taciau neisitikine ir nepatikrine A. M. versijos išlauždami duris pateko i buta Nr. 26, nors kaip mineta prieš tai jie laisvai galejo užeiti i buta Nr. 26, niekas pareigunu nestabde ir netrukde užeiti i mineta buta. Be to, kaip matyti iš vaizdo irašo, tuo metu kai A. M. pakartotinai grižo i buta Nr. 26 ir iš vidaus užrakino duris, pareigunai pareikalavo jas atidaryti, nes padare išankstine išvada, jog bus naikinami dokumentai. Taciau kaip užfiksuota vaizdo iraše, kad A. M. grižo i advokatu kontoros per centrini iejima, per kuri užejo i vidu ir užrakino buto Nr. 26 duris, taciau pareigunai jo nepraše atrakinti užrakintas duris. Iš vaizdo irašo matyti, kad tuo pat metu kai A. M. iš vidaus užrakino duris buto Nr. 26, pareigunai tarpusavyje taresi, kad reikia surasti kitas, duris, per centrini iejima i patalpas sugrižes pareigunas R. Š. pasake, kad yra rastos atrakintos durys, kurias reikia pasaugoti, ir portfeliukas. Taciau teismo posedyje R. Š. šios aplinkybes nenurode, kad jis buvo išejes ieškoti kito iejimo ir kad mate atrakintas duris i laiptine ten rasta lagamineli. Pasak R. Š., jis visa laika buvo advokatu kontoros patalpose, kadangi filmavo. Tokie R. Š. parodymai akivaizdžiai prieštarauja vaizdo iraše užfiksuotoms aplinkybems. Be to, pagal daryto vaizdo irašo laika matyti, kad lagaminas buvo rastas kontoroje dalyvaujant paciam A. M., taciau kaip matyti, pareigunai pastarajam nepateikia reikalavimu del kratos darymo užrakintose patalpose, t.y. bute Nr. 26 ir jam neužduoda klausimu del laiptineje rasto lagamino. Todel prokuroro argumentai, jog iejes i buta Nr. 26 ir užsirakines iš vidaus tokiu budu sudarydamas fizines kliutis pareigunams patekti i patalpas, yra nepagristi.
Prokuroro skundo argumentai, kad teismo išvada, jog byloje kyla abejoniu del faktiniu lagaminelio, su jame esanciais dokumentais, suradimo kiemo laiptineje faktiniu aplinkybiu ir laiko, neatitinka bylos aplinkybiu, yra visiškai nepagristi. Skunde prokuroras pripažista, kad šiuo atveju byloje nera duomenu, tiesiogiai pagrindžianciu aplinkybe, kad A. M. iš patalpos išneše lagamineli su tyrimui reikšmingais dokumentais. Ivertinus FNTT pareigunu parodymus apie lagaminelio suradimo kiemo laiptineje faktines aplinkybes ir laika, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš tikruju del šiu aplinkybiu kyla pagristu abejoniu. Liudytoja N. C. parode, kad ivykio metu buvo gauta informacija, jog siekiama išnešti konkrecius dokumentus nuo konkretaus stalo. Ši informacija gauta kontroliuojant telekomunikaciju tinklais perduodama informacija. Liudytojas Š. R. parode, kad buvo užfiksuoti pokalbiai tarp UAB „A. G.“ buhalteres, tarp kontoros sekretores ir dar vienos darbuotojos, kuriuose kalbama apie tai, kad nuo R. G. darbo stalo reikia paimti dokumentus ir juos išnešti. A. M. tai ir padare. Liudytojas perklause šiuos pokalbius ir ispejo pareigunus, kad bus bandoma išnešti dokumentus. Liudytojas R. Š. parode, kad jis pats tuo metu buvo pagrindinese patalpose ir apie lagamino radima nieko daugiau papasakoti negali. Dalyvavo tik veliau filmuojant lagamino apžiura, kuri prasidejo laiptineje, o buvo baigta tarnybinese patalpose. Taciau teisme apklaustas liudytojas R. Š. parode, kad kratos operacijai vadovavo kolegialiai, buvo sudaryta tyrimo grupe. Apie minimus užfiksuotus telefoninius pokalbius nenori kalbeti, kadangi tai yra kito ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, kratos metu jis nežinojo apie tokius pokalbius. Tyrimo asmeniškai neatliko, todel telefoniniu pokalbiu turinio nežino. Taigi, kaip matyti iš pareigunu parodymu, nors beveik vieningai teigdami, kad buvo gave informacija apie tai, jog bus bandoma išnešti ir paslepti lagamina su dokumentais, skirtingai nurodo tokios informacijos gavimo ir jos tikrinimo aplinkybes. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad tokia informacija iš tikruju buvo gauta, byloje nera. Iš vaizdo irašo matyti, kad iš tikruju nera užfiksuotas bent jau pareigunu tarpusavio pokalbis, kad gauta informacija apie užfiksuota pokalbi tarp buhalteres ir administratores, kurio metu tariamasi del dokumentu paslepimo. Apklaustas liudytojas Š. R. teige, kad buhaltere K. G. skambino biuro administratorei A. A. ir praše ispeti A. M., kad pastarasis surinktu R. G. darbo vietoje esancius dokumentus, sudetu juos i G. K. portfeli, išneštu per kitas duris ir paliktu kur nors laiptineje, taciau detaliau papasakoti apie duomenis, kurie buvo gauti atliekant elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontrole, liudytojas Š. R. nesutiko, motyvuodamas tuo, kad tai yra kito ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie negali buti panaudoti šioje byloje. Tiek liudytoja K. G., tiek A. A. neige tokio pokalbio turini. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad tam, jog išsiaiškinti buhalteres K. G. administratores A. A. pokalbio turini, teismas padare pertrauka, taciau nauju duomenu prokuroras nepateike. Taigi, teiseju kolegija sutinka su apylinkes teismo išvada, jog byloje nera jokiu objektyviu irodymu, patvirtinanciu, kad tokio pokalbio turinys buvo perduotas A. M., kuris ši nurodyma ivykde. Todel prokuroro skundo argumentai, liudytoju K. G. ir A. A. parodymus akivaizdžiai paneigia kito ikiteisminio tyrimo metu taikytu elektroniniu ryšiu tinklais perduodamos informacijos kontroles metu užfiksuotas minetu liudytoju telefoninis pokalbis, apie kuri šioje byloje parodymus dave liudytojas Š. R., yra atmestini.
Be to, kaip matyti iš pareigunu parodymu, kad niekas kitas daugiau negalejo išnešti šio lagamino apart A. M.. Taciau teisme liudytoju apklaustas G. K. parode, kad pagal savo darbo pobudi gyvena objekte, todel lagaminelis su imones dokumentais budavo arba vagonelyje, arba jo automobilyje. Lagamineli su dokumentus veždavo arba buhalterei, arba advokatui. Viena karta, atvažiaves pas buhaltere, sužinojo, kad advokatu kontoros laiptineje buvo rastas jo lagaminelis su imones dokumentais. Mano, kad lagamineli jis pats paliko laiptineje, kai buvo ten nuejes parukyti. Tuo metu turejo daug užbaigiamu objektu, todel ta diena ar kiek veliau, kai paliko lagamineli laiptineje, jo nepasigedo. Nuo pat tyrimo pradžios pats A. M. teige, kad jis G. K. teike advokato paslaugas, t.y. tikrindavo ir rengdavo dokumentus. Tokiu liudytojo ir paties kaltinamojo A. M. parodymu nepaneigia ir byloje esancios specialistu išvados, kad nuoplovoje nuo lagamino rankenos biologines kilmes pedsaku, tinkanciu indentifikavimui negauta, o tyrimui pateiktame pedsake, paimtame nuo lagamino rankenos, nerasta A. M., kvapo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš 103 pedsaku, tinkamu identifikavimui yra rasti tik 23 A. M. ranku pedsakai. Todel ivertinus šias aplinkybes, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyviu irodymu, paneigianciu tokius kaltinamojo A. M. ir liudytojo G. K. parodymus apie tai, kad lagamineli su jame esanciais dokumentais galimai G. K. pats pamiršo laiptineje, byloje nera.
Prokuroras skunde nurodo, kad liudytojos R. M. parodymu teisinguma del susitikimo su A. M. laiptineje ir portfelio radimo aplinkybiu netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ji laiptineje sutikusi A. M. iškart po to užlipo i laiptines viršutini aukšta patikrinti, kodel ten buvo užlipes A. M.. Teiseju kolegija tokius skundo argumentus laiko niekuo nepagristais. Kaip aukšciau buvo analizuojama aplinkybe del A. M. užsirakinimo bute Nr. 26, iš vaizdo irašo matyti, kad tik pakartotinai A. M. grižus i buta Nr. 26 ir užrakinus duris pastarasis per centrini iejima, grižta i advokatu kontoros, t.y. 35-o buto patalpas. Nors kaip parode liudytoja liudytojos R. M., kad laiptineje sutikusi A. M. ji iškart po to užlipo i laiptines viršutini aukšta patikrinti, kodel ten buvo užlipes, nes jai kilo itarimu, taciau objektyviu irodymu apie tai, kad i laiptines viršutini aukšta lagamineli su dokumentais nuneše butent A. M., byloje nera. Juolab, kad kaltinamojo parodymus patvirtino ir liudytojas G. K.. Taigi, visos abejones yra aiškinamos ir vertinamos kaltinamojo naudai.
Teiseju kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentais, jog teismas liudytoju ir apklaustu krata dariusiu FNTT pareigunu parodymus nepagristai ivertino kaip prieštaringus, nes mineti parodymai del visu esminiu ir bylai reikšmingu aplinkybiu visiškai sutampa, o teismo pastebeti parodymu neatitikimai yra neesminiai. Pirmosios instancijos teismas pagristai atkreipe demesi i nesutapimus liudytoju parodymuose del kratos filmavimo pradžios laiko, t.y.: liudytojas R. Š. - kai parode nutartis ir kaltinamasis pradejo kalbeti pakeltu tonu; R. M. - kai susipažines su nutartimis kaltinamasis atsisake jas pasirašyti; R. Š. - kai tik atvyko A. M. ir prasidejo konfliktas; N. C. - paskelbus nutartis. Gi iš vaizdo irašo matyti, kad filmuojama buvo nuo A. M. atvykimo i jo kontora momento ir kad butent jis pats papraše prašo leisti jam susipažinti su teismo nutartimis del kratos atlikimo. Todel apklaustu krata dariusiu FNTT pareigunu parodymai del A. M. agresyvaus elgesio, jo pakelto tono, trukdymo patekti i patalpas, prieštarauja filmuotai medžiagai. Be to, ivertinus krata dariusiu FNTT pareigunu parodymus pirmosios instancijos teismas pagristai pastebejo prieštaringus liudytoju parodymus ir del laiptines duru užrakinimo aplinkybes, kadangi iš pareigunu parodymu matyti, jog pasak D. N. - duris iš laiptines puses užrakino kaltinamasis, pasak R. Š. ir J. N. - patekus i 26-a buta, kiemo durys buvo užrakintos, radus rakta per jas buvo išeita atlikus krata, o pasak R. M. - ji prie krata daranciu pareigunu prisijunge veliau, ieidama per neužrakintas laiptines, kurioje rado ir saugojo lagamineli. Be to, ivertinus pareigunu parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posedžio metu, matyti, jog jie skirtingai nurodo laika ir aplinkybes del jiems kilusio itarimo apie kita iejimas/išejima ir kuriuo metu tai buvo tikrinama. Vienais atvejais nurodoma, kad itarimas kilo tada, kai kontoros seniune išejo ne per centrines duris, kitais, kad tuo metu, kai budami kontoros patalpose per langa pamate A. M. kieme, o N. C., R. M., R. Š., R. Š. tokie itarimai kilo abiem atvejais.
Taigi, ištyrusi bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, požymiu, yra pagrista.
Kadangi apeliacines instancijos teismas palieka A. M. atžvilgiu išteisinamaji pirmosios instancijos teismo nuosprendi, todel prokuroro skundo argumentai del bausmes skyrimo nenagrinetini.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos prokuroro D. Raulušaicio apeliacini skunda atmesti.