Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-05 · Civilinė byla Nr. A2-1168-962/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
A2-1168-962/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07855-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Atsakovas
G. A. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Trečiasis asmuo
UAB „4finance“
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Civilinė byla Nr. A2-1168-962/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07855-2015-3Procesinių sprendimų kategorija: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.1; 3.2.3.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Renatai Krasinskienei,dalyvaujant atsakovo G. A. M. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui G. A. M., trečiajam asmeniui UAB „4finance“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovo G. A. M. 434,43 Eur skolą, 732,48 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos Nr. eL2-12750-214/2015 iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (b.l. 52-54, I tomas) ieškovė nurodė ir 2018-04-04 teismo posėdžio metu atstovė N. U. paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 12 d. UAB „4finance“ ir G. A. M. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovui suteikė 343,43 Eur kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl UAB „4finance“ ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Paskola atsakovui buvo suteikta tinkamai, t.y. pagal nustatytas taisykles, atsakovo tapatybę nustačius jam pervedus 1 centą kreditorei. Pinigai pervesti į atsakovo sąskaitą, palūkanos apskaičiuotos remiantis kredito sutartimi. Tai, jog ant kredito sutarties nėra atsakovo parašo, nereiškia, kad sutartis nebuvo pasirašyta. Prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti 54,45 Eur kelionės iš Vilniaus į Kauną į du posėdžius, išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime (b.l. 78-79) nurodė ir teismo posėdžio, vykusio 2018-04-04, metu paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 12 d. nėra sudaręs kredito sutarties su UAB „4finance“ ir nėra gavęs 1500,00 Lt (343,43 Eur) kredito. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo valios išreiškimo sudaryti kredito sutartį, jis nėra pasirašęs paraiškos ar sutarties, jis neketino ir nesiekė gauti kredito, jokia forma neišreiškė tam valios ir nederino su ieškove. Sutartus su juridiniu asmeniu turi būti sudaromos rašytinės formos, t. y. sutartis turi būti popierinė ir pasirašyta, o ieškovas teismui nepateikė tokios sutarties. Atsakovas niekada nesudarytų kredito sutarties, pagal kurią metinių palūkanų norma yra 78,80 procentų dydžio, nes ši suma yra labai didelė. Pagal ieškovo pateiktos sutarties 9.4 punktą, sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo patikrinti ir nurodyti duomenis apie kredito gavėjo šeiminę padėtį, asmens atvaizdą, IP adresą, darbovietę, tačiau tokie duomenys nebuvo nustatyti ir sudarė pagrindą tretiesiems asmenims pasinaudoti pamesta, pavogta atsakovo asmens tapatybės kortele ir sudaryti neteisėtą sandorį. Apie tai, jog atsakovo vardu paimtas kreditas sužinojo tik praeitais metais gavęs laišką iš teismo vykdymo procese. Atsakovas niekada negyveno adresu, kuris nurodytas paskolos sutartyje ir kuriuo 2015 metais atsakovo seseriai buvo įteiktas teismo įsakymas, šiuo adresu iki mirties gyveno atsakovo tėvas. Atsakovo asmens tapatybės kortelė buvo pavogta, atsakovas kreipėsi į policiją, jam buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė. Atsakovo banko kortelė taip pat buvo pavogta, jis kreipėsi į banką ir užblokavo banko kortelę, nuo to laiko atsakovas neturi banko sąskaitos. Kas pavogė bako ir asmens tapatybės korteles, atsakovas nežino, elektronine bankininkyste nesinaudojo, jokių duomenų, reikalingų prisijungimui neturėjo.

Trečiojo asmens UAB „4finance“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 6, II tomas), byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 148, I tomas) nurodė, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu sutartis sudaroma pateikiant paraišką per įmonės internetinę svetainę (www.vivus.lt), prisiregistravus ir sukūrus asmeninį profilį, per kurį ir teikiama paraiška. G. A. M. vivus.lt profilį susikūrė 2012 m. gruodžio 5 d., profiliui sukurti buvo naudojamas elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini). G. A. M. sutarties sąlygas patvirtino per savo asmeninį profilį, www.vivus.lt internetiniame portale, 2012 m. gruodžio 5 d., IP adresas 88.119.154.125, taip pat, pateikdamas ir paraišką 1500 litų sumai gauti, tačiau nepatvirtinus tapatybės ir nevykdant tolimesnių vartojimo kredito suteikimo veiksmų paraiška nebuvo patvirtinta ir kreditas nebuvo suteiktas. Kitas G. A. M. prisijungimas prie jau minėto profilio, naudojantis jau kitu IP adresu – (duomenys neskelbtini), buvo 2012 m. gruodžio 12 d. Buvo pateikta paraiška 1500 litų sumai gauti, patvirtintos naujos sutarties sąlygos ir identifikuota tapatybė. Identifikuojant tapatybę nepakanka turėti tik asmens dokumentą. Reikia turėti asmens dokumentą (pasą ar tapatybės kortelę), banko sąskaitą, iš tos banko sąskaitos pervesti 1 cento mokėjimą, tam, kad būtų identifikuojama tapatybė ir nustatoma, ar paraišką pateikęs asmuo ir banko sąskaitos savininkas yra tas pats asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 12 d. UAB „4finance“ ir G. A. M. vardu sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovui suteikė 343,43 Eur kreditą (1500 Litų) (b.l. 65, 66-69). Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl UAB „4finance“ ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti kreditą bei palūkanas.

Kreditorė UAB „4 finance“ kreipėsi į teismą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-12750-214/2015 nutarta išieškoti iš atsakovo kreditorės naudai 434,43 Eur skolą, 732,48 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1166,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 23 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 15). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2015 m. birželio 17 d.

2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“ ir UAB „4finance“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu (b.l. 29-30, 31, 70-71, 72, I tomas).

2017 m. balandžio 19 d. atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-12750-214/2015 ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. teismo įsakymą (b.l. 12-13, I tomas). 2017 m. liepos 20 d. nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintas – atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-12750-214/2015 (b.l. 40-43, I tomas).

Dėl kredito sutarties sudarymo, skolos

Atsakovas nurodo, jog kreditas iš UAB „4finance“ buvo paimtas pasinaudojant dingusiais jo dokumentais – asmens tapatybės kortele ir banko kortele. Posėdžio metu nurodė, jog po dokumentų dingimo į policiją kreipėsi maždaug po mėnesio laiko. Atsakovas pateikė asmens tapatybės kortelės kopiją, kuri patvirtina, kad asmens tapatybės kortelė jam išduota 2014 m. vasario 17 d. (b.l. 16, I tomas), tuo tarpu kredito sutartis buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 12 d. (b.l. 65, I tomas). Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad 343,43 Eur atsakovui buvo pervesti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65, I tomas). AB Swedbank pateikė duomenis, jog mokėjimo kortelė VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su atsakovo banko sąskaita, buvo blokuota kliento prašymu 2013 m. vasario 26 d., kadangi buvo pavogta (b.l. 100, 109, I tomas). Kauno apskrities VPK duomenimis, 2013 metais iš atsakovo G. A. M. pareiškimo apie asmens duomenų dingimą nebuvo gauta (b.l. 111, I tomas).

Nors atsakovas ir teigia, jog tretieji asmenys pasinaudojo prarasta atsakovo asmens tapatybės kortele ir sudarė neteisėtą sandorį, tačiau jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti tokios išvados. Atsakovas nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pavogta jo kortelė, neprisimena, kada kreipėsi į policiją ir banką, teigė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau policija duomenų apie atsakovo pareiškimą nepateikė, nurodė, kad pareiškimo iš atsakovo apie jo dokumentų dingimą, negauta. Atsakovas ginčijo ieškinio reikalavimus, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo valios išreiškimo sudaryti kredito sutartį. Atsakovas teigė, jog nėra pasirašęs paraiškos ar sutarties, jis neketino ir nesiekė gauti kredito, jokia forma neišreiškė tam valios ir nederino su ieškove. Atsakovas nurodo, kad sutarus su juridiniu asmeniu turi būti sudaromos rašytinės formos, t. y. sutartis turi būti popierinė ir pasirašyta, o ieškovas teismui nepateikė tokios sutarties. Pagal ieškovo pateiktos sutarties 9.4 punktą, sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo patikrinti ir nurodyti duomenis apie kredito gavėjo šeiminę padėtį, asmens atvaizdą, IP adresą, darbovietę, tačiau tokie duomenys nebuvo nustatyti. Atsakovas teigė, kad tuo metu (2012 m.) su asmens dokumentu kreditą buvo galima laisvai pasiimti pašte, su banko kortele buvo galima atsiskaityti „Maximoje“ neįvedant „pin“ kodo. Tačiau kreditas ginčo atveju nebuvo paimtas pašte, pasinaudojant vien asmens dokumentu. Šiuo atveju, kreditas paimtas pasinaudojant internetine bankininkyste. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nors ant šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties nėra atsakovo parašo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog sutartis nebuvo sudaryta. Kreditas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas nuotoliniu būdu (internetu), atsakovas turėjo uždėti „varnelę“, taip patvirtindamas, kad su sutartimi susipažino, ją suprato ir su ja sutinka, priešingu atveju nebūtų galėjęs tęsti savo registracijos ir gauti kredito. Pradinė kreditorė UAB „4 finance“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 13 straipsniu, kliento tapatybę nustatė naudodamasi banko informacija apie klientą. Atsakovas pervedė 0,01 Lt į UAB „4 finance“ sąskaitą, kas pagal sutarties 2.6 punktą prilyginama parašui. Vieno cento mokesčio paskirtis yra kliento tapatybės nustatymas bei patvirtinimas, kad sutinka su sutarties sąlygomis. Į tą pačią sąskaitą, iš kurios 0,01 Lt buvo pervestas, kreditorė UAB „4 finance“ pervedė 1500,00 Lt (343,43 Eur) dydžio kreditą (b.l. 91, I tomas). Taigi, atsakovas savo tapatybę ir sutarties pasirašymą patvirtino pervedęs 0,01 Lt į įmonės UAB „4 finance“ sąskaitą (b.l. 90, antra pusė, I tomas). Minėti sąskaitos išrašai patvirtina, kad pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą, bet ne į kortelę. „Swedbank“ AB duomenimis su atsakovo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susietos 3 mokėjimo kortelės, iš kurių viena blokuota 2012-09-19, kita uždaryta dėl įsiskolinimo 2015-05-31 bei trečioji blokuota 2013-02-26 (b.l. 100, I tomas).

Atsakovas teigė, jog sutartyje nurodytas jo tėvo, kuris 2012 metais jau buvo miręs, adresas, o pats atsakovas niekad nurodytu adresu negyveno ir nebuvo registruotas, todėl galimai kažkas iš nakvynės namų jo dokumentais pasinaudojęs, išgirdęs jį pasakojant, kad gyveno ant (duomenys neskelbtini) gatvių kampo, sudarė kredito sutartį ir nurodė tokį adresą – (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nurodė, kad turi seserį J. P.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad procesinius dokumentus 2015-05-27 priėmęs asmuo – sesuo J. P. (b.l. 9, I tomas). Atsakovas teigė, kad nebendrauja su seserimi, tačiau ji jam tikrai būtų pranešusi apie gautus dokumentus. Tokie atsakovo paaiškinimai šio ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingi bei atsakovo prievolės nepaneigia. Atsakovas teigė, jog jokios elektroninės bankininkystės jis neturi, jam nebuvo išduota kodų kortelė, ar generatorius, jis net nemoka naudotis kompiuteriu, visgi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas G. A. M. dar 2012-07-02 buvo sudaręs elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB Šilainių klientų aptarnavimo centre, ką patvirtina pateikta sutartis bei atsakovo parašai, kad jam išduota identifikavimo kodų kortelė, nuolatinis slaptažodis užklijuotame, nepažeistame voke (b.l. 162, 163, 164-167, I tomas). Atsakovas teigė, jog jis pinigus nusiimdavo kortelę įkišdamas į bankomatą, o „pin“ kodą buvo užsirašęs ant lapelio, kuris buvo piniginėje, o piniginė jam vėliau taip pat buvo dingusi, visgi tokie atsakovo paaiškinimai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl kredito paėmimo internetu, kadangi banko kortelės „pin“ kodas nėra tas pats, kuris yra įvedamas jungiantis prie elektroninės bankininkystės, todėl jei atsakovo banko kortelės „pin“ kodas ir būtų atskleistas tretiesiems asmenims, jis nebūtų pakankamas gauti kreditą internetu. Vien tai, kad Swedbank duomenimis, kortelė buvo blokuota dėl vagystės bei galimai buvo dingęs atsakovo asmens dokumentas, nepatvirtina atsakovo versijos, jog tretieji asmenys galėjo pasinaudoti jo dingusiais dokumentais – asmens tapatybės ir banko kortele ir paimti kreditą. Klausimo dėl prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų dingimo, ar atskleidimo, atsakovas nekėlė, įrodymų, jog tokie atsakovui priklausantys duomenys būtų dingę ar pagrobti, byloje nėra.

Jokie bylos duomenys neleidžia teigti, kad atsakovo asmens duomenimis galėjo pasinaudoti tretieji asmenys ir paskola buvo įgyta apgaulės būdu, atsakovas niekada nesikreipė į ieškovę ar pradinę kreditorę, neinicijavo ikiteisminio tyrimo. Be to, atsakovas galėjo pasinaudoti CK 6.875 str. reglamentuojama teise ir ginčyti tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau jis tokių reikalavimų nereiškė, todėl teismas privalo vadovautis galiojančia tarp šalių sudaryta sutartimi.

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Jeigu minėti faktai egzistuoja, preziumuojama, kad paskoliniai santykiai tarp šalių yra susiklostę. Tuo atveju, kai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Vykdydama įrodinėjimo pareigą ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn. Suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, o tai neabejotinai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo momentą paskolos gavėjui ir tokiu būdu patvirtina vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, suponuojančių paskolos teisinių santykių atsiradimą. Ginčo sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta visa su suteikta paskola susijusi informacija, taip pat ir paskolos grąžinimo grafikas, mėnesinės įmokos data ir galutinė paskolos grąžinimo data, ir atsakovas, sutikdamas su sutarties sąlygomis, imperatyviai įsipareigojo grąžinti pinigų sumą, kuri jam buvo perduota. Tai patvirtina antrąjį iš juridinę reikšmę turinčių faktų, suponuojančių paskolos teisinių santykių atsiradimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Pagal CK 6.886 str. 1 d. nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 343,43 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 str., CK 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas savo prievolę, su ieškove neatsiskaitė.

Ieškovė prašo išieškoti 732,48 Eur dydžio palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 78,80 proc.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad prašomų priteisti palūkų suma (732,48 Eur) yra daugiau kaip du kartus didesnė už pačios skolos sumą, taip pat į tai, kad atsakovas už suteiktą kreditą privalėjo mokėti taip pat ir kredito mokestį, konstatuotina, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra aiškiai per didelė. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), kurios šiuo atveju paskaičiuotos kaip baudinės. 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. nustatyta prezumpcija, kad vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo reikalavimų, kai vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 732,48 Eur dydžio palūkanos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, neproporcingai apsunkinant jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, bei suteikiančios galimybei ieškovei nepelnytai praturtėti, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 697,16 Eur palūkanų suma (732,48 Eur * 75 proc. / 78,80 proc.), kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., CK 6.210 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovui teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 14). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė įrodymus, jog kreipdamasi į teismą su ieškiniu, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi šiuo sprendimu patenkinta reikalavimų dalis sudaro 97 procentų, iš atsakovo priteistina 25 Eur ieškovės 2017 m. rugpjūčio 8 d. sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 22,92 Eur ir 31,53 Eur (viso 54,45 Eur) kelionės į teismo posėdžius automobiliu išlaidas. Pažymėtina, kad patirtos išlaidos turi būti pagrįstos. Teismui turi būti pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose 2018-02-27 nuo 13:30 val. (pateiktas tos pačios dienos kuro įsigijimo kvitas) bei 2018-04-04 nuo 10:00 val. (pateiktas 2018-04-03 kuro įsigijimo kvitas). Teismo vertinimu, ieškovo atstovės pateikti degalų įsigijimo kvitai pagrindžia degalų įsigijimą tomis dienomis, kai vyko teismo posėdžiai, tačiau ieškovės atstovė nepateikė kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus – automobilio galingumą (nepateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas), nuvažiuoto atstumo paskaičiavimo, sunaudotų degalų kiekio. Kvituose nurodytos sumos nesudaro pagrindo teigti, jog toks kiekis degalų už konkrečią sumą ir buvo išnaudotas. Pažymėtina, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas vykstant į posėdį, tačiau jų nedetalizavo, nepateikė duomenų apie automobilių, kuriais vyko į posėdžius, galingumą, nuvažiuotą atstumą, sunaudoto kuro kiekį, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo principais, remdamasis egzistuojančiomis rinkos kainomis, kelionės autobusu kainomis vykstant maršrutu Vilnius – Kaunas – Vilnius, įskaitant ir reikalingumą naudotis miesto transportu, protinga ir pagrįsta išlaidų suma atvykti į vieną teismo posėdį (ir grįžti) laiko 20 Eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 40 Eur išlaidos. Likusioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Reikalavimus tenkinus iš dalies (97 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 38,80 Eur išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 24,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui byloje teikiama valstybės garantuojama 100 procentų nemokama teisinė pagalba, iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės valstybei nepriteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu dalis, kadangi ši suma yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 43 ct) skolos, 697,16 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 16 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1131,59 Eur) nuo bylos Nr. eL2-12750-214/2015 iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 63,80 Eur (šešiasdešimt tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė