- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- 2-7-305/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00606-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas, Živilė Žukaitienė
- Kategorijos
nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7-305/2017 (buvęs bylos numeris – 2-904-305/2016) pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės ieškinio reikalavimai, ieškovės, jos atstovo paaiškinimai ir argumentai
Ieškovė prašo teismą santuoką tarp jos, R. B., ir atsakovo D. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. B. kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio mėn. ir nutraukiant santuoką dalyti tik iki 2013 m. balandžio mėn. ieškovės ir atsakovo įgytą turtą; po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 0.1899 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 511 Eur vertės, gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ), esantį (duomenys neskelbtini), 15212 Eur vertės, pastatą-viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 791 Eur vertės, ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 981 Eur vertės, pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 140 Eur vertės, kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 253 Eur vertės; 0.5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise turto nepriteisti; nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, t. y. jo motina R. B.; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B., atsakovui palikti B. pavardę; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už advokato paslaugas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Dar iki sudarant santuoką (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu susilaukė sūnaus D. B..
3. Ieškovė su atsakovu bendrai gyventi pradėjo 2003 m. pavasarį dar prieš sudarant santuoką. Gyvenant dar nesudarius santuokos atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu. 2005 m. spalio 8 d. atsakovas eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas ir nuo to laiko yra neįgalus. Po eismo įvykio atsakovas ieškovės prašė jo nepalikti. Ieškovė tikėjosi, kad avarijos metu tapęs neįgalus atsakovas alkoholio nebevartos. Be to, kadangi jie nebuvo sudarę santuokos, jos vienos neįleisdavo į ligoninę pas atsakovą. Todėl ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susituokė. Maždaug iki 2007 m. pradžios su atsakovu ieškovė sutarė pakankamai gerai, tačiau vėliau atsakovas vėl pradėjo dažnai vartoti alkoholį. Ieškovė ne kartą kalbėjosi su atsakovu ir prašė bei reikalavo nebegerti, tačiau atsakovas į jos prašymus ir reikalavimus nustoti vartoti alkoholį nekreipė dėmesio. Dėl atsakovo polinkio į alkoholį jų santykiai pradėjo blogėti. Dėl šio atsakovo žalingo įpročio šeimoje pradėjo kilti vis dažnesni konfliktai, nesutarimai, kadangi atsakovas išgėręs tapdavo nesuvaldomas, su juo būdavo neįmanoma bendrauti. Jo gėrimai palaipsniui peraugo į ilgalaikes išgertuves: kai gaudavo netekto darbingumo pensiją bei slaugos ir priežiūros kompensaciją, pasiimdavo pinigus ir išvažiuodavo pas tėvus ar pas seserį ar dar kur kitur ir negrįždavo po mėnesį, du ar net tris, kol nepragerdavo visų pinigų. Tuomet grįždavo, pragyvenimui ir atsakovo skolų grąžinimui jiems tekdavo skolintis pinigus, o kai jis vėl gaudavo pensiją ir kitas išmokas, vėl išvykdavo iš namų. Dėl to ieškovės ir atsakovo šeimyniniai santykiai tik blogėjo.
4. Atsakovas ne tik netinkamai elgėsi šeimoje, bet taip pat ir nepakankamai prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės kūrimo. Nors dėl neįgalumo atsakovas negalėjo padėti dirbti ūkio darbus, tačiau jis prie šeimos gerovės neprisidėdavo ir finansiškai, nes jis alkoholiniams gėrimams išleisdavo didžiąją dalį jo gaunamų pajamų, kita jo pinigų dalis buvo skiriama vaistams ir kitoms priemonėms, taip pat cigaretėms bei skolų grąžinimui, kurių atsakovas prisidarydavo būdamas išvykęs. Dėl šios priežasties ieškovei vienai tekdavo ne tik visi augančio sūnaus priežiūros ir auklėjimo rūpesčiai, bet taip pat ir šeimos materialinės gerovės kūrimo pareiga. Ieškovė daug kartų atsakovo prašė nebegerti, pasikeisti, surimtėti, daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo ir deramo auklėjimo, bendro ūkio vedimo, tačiau jos prašymai buvo bevaisiai. Atsakovo požiūris į šeimą, pareigą tinkamai auklėti ir išlaikyti sūnų, prisidėti prie šeimos materialinės gerovės kūrimo, nesikeitė. Atsakovui tapus neįgaliu jų šeimos finansinė padėtis tapo ypatingai sunki, susidarė didelės skolos. Kad atsakovas nesirūpino šeimos finansine gerove bei neprisidėjo prie jos kūrimo patvirtina ir tai, jog 2006 m. gruodžio 27 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B-TS-1420 jų šeimai buvo skirta 10000 litų (2896,20 eurų) vienkartinė finansinė parama. Šie pinigai buvo išleisti skoloms, kurios susidarė perkant atsakovui vaistus ir kitus reikmenis jam tapus neįgaliu. Atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, ieškovės žeminimas ir nesirūpinimas šeima daro neigiamą įtaką nepilnamečio sūnaus auklėjimui ir dvasiniam ugdymui. Kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir prageria didelę dalį savo gaunamų pajamų buvo pripažinta 2013 m. gruodžio 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje tyloje Nr. 2-814-633/2013. Šios bylos sprendime nurodyta, jog „ieškovo pajamų pakankamumą jam įrodo ir ieškovės nurodyta teismui aplinkybė, jog atsakovas didelę dalį savo pajamų prageria, o pastarasis nei atsiliepime į ieškinį, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje šio ieškovės pareiškimo nepaneigė, todėl teismo tokia aplinkybė laikoma nustatyta“. Kadangi atsakovas nepakankamai prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir materialinių poreikių tenkinimo, netinamai vykdė tėviškąsias pareigas, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir 2013 m. gruodžio 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013 iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymui priteista mokėti periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki sūnaus pilnametystės. 2013 m. balandžio mėn. atsakovas buvo išėjęs gyventi pas savo tėvus, o po to gyveno Klaipėdos rajone pas ieškovei nepažįstamą moterį, vėliau pas savo seserį ir nuo to laiko ieškovė su atsakovu gyvena atskirai. Ieškovė mano, jog nuo 2013 m. balandžio mėn. santuoka yra faktiškai iširusi. Atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu ir jo neigiamos materialinės ir moralinės pasekmės šeimai yra lojalumo pareigos (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), reiškiančios, kad sutuoktinis visada privalo veikti tiek kito sutuoktinio, tiek šeimos interesais ir negali priešinti savo asmeninių interesų savo sutuoktinio ar šeimos interesams, pažeidimas. Nuolatinis girtavimas, psichologinis terorizavimas, nepagrįsti priekaištai bet kokiais jų gyvenimo bei tarpusavio santykių klausimais, emociškai traumuoja ne tik ieškovę, bet ir mažametį sūnų. Nuo 2013 m. balandžio mėnesio atsakovas su ieškove negyvena, visiškai nesirūpina šeima ir sūnaus auklėjimu. Nuo to laiko su atsakovu ieškovė bendro ūkio neveda ir todėl mano, kad tolimesnis jų gyvenimas santuokoje yra beįmanomas. Dėl jų santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis piktnaudžiaudamas alkoholiu, neremdamas šeimos materialiai, nepagrįstais priekaištais, psichologiniu terorizavimu, negerbdamas ieškovės ir jų šeimos pažeidė savo santuokines pareigas.
5. Sūnus D. B. yra nepilnametis, todėl yra būtina nustatyti jo gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodo, kad ji gerai prižiūri ir auklėja savo nepilnametį sūnų, teikia jam išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, jo auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas, kad jis turėtų pilnavertį gyvenimą ir augtų sveikas. Tuo tarpu atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai daro neigiamą poveikį nepilnamečiui sūnui, todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes tai pasitarnaus jo teisėms ir interesams, jo harmoningos ir sveikos asmenybės vystymuisi. 2013 m. gruodžio 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013 iš atsakovo D. B. yra priteistas nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki sūnaus pilnametystės, todėl nutraukiant santuoką su atsakovu vaiko išlaikymo klausimas nespręstinas. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams. Tačiau pats vaikas šiuo metu bendrauti su tėvu nenori.
6. Atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją bei slaugos ir priežiūros kompensaciją (1414,62 Lt/ mėn., arba 409,70 Eur/mėn.), ieškovė yra darbinga, todėl pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo ir tarpusavio išlaikymas yra nepriteistinas.
7. Ieškovei su atsakovu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, 0.1899 žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 511 Eur vertės, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ), 15212 Eur vertės, pastatas-viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 791 Eur vertės, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), 981 Eur vertės, pastatas-malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 140 Eur vertės, kiti kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 253 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini).
8. 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), sutinkamai su CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu., formaliai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau remiantis CK 3.127 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad šalys bendro ūkinio gyvenimo nebegyvena ir bendro šeimos ūkio nebeveda nuo 2013 m. balandžio mėnesio, santuokoje įgytas 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, neturi būti priskirtas bendrajai jungtinei nuosavybei ir dėl to nutraukiant santuoką nedalinama dėl šių priežasčių: 1) žemės sklypas buvo įsigytas jau po santuokinių ryšių nutrūkimo (po 2013 m. balandžio mėn. ), kai šalys faktiškai jau kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė; 2) minėtas žemės sklypas buvo ieškovės įsigytas 2013 m. spalio 28 d. už jos asmenines lėšas, kurias ieškovė nors ir gavo būdama santuokoje, tačiau jau nebegyvenant su atsakovu, t.y. kuomet šalių pajamos ir išlaidos jau nebuvo tvarkomos bendrais šeimos interesais.
9. Ieškovė su atsakovu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi. Ieškovei ir atsakovui priklausanti buitinė technika ir baldai, į kuriuos atsakovas reiškia pretenzijas, yra seni ir susidėvėję. Dėl šios priežasties jie ir nebuvo įtraukti į dalijamo turto sąrašą.
10. Viso ieškovei su atsakovu priklausančio bendro turto vertė yra 17888,00 eurų. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnis reglamentuoja nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo institutą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Nors 0.1899 žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra įgyti ieškovei su atsakovu gyvenant santuokoje, tačiau šis nekilnojamasis turtas yra pirktas ne už ieškovės ir atsakovo santuokoje užgyventus pinigus. 0.1899 žemės sklypą su jame esančiais pastatais 2007 m. lapkričio 13 d., atstovaudama M. G., ieškovei ir atsakovui pardavė E. M.. Kadangi tuo metu ieškovė gyveno santuokoje su atsakovu, tai šis turtas buvo įregistruotas kaip ieškovės ir atsakovo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau už šį parduotą nekilnojamąjį turtą, t. y. už 0.1899 žemės sklypą su jame esančiais pastatais bei gyvenamajame name buvusiais baldais, E. M. pinigus sumokėjo, pervesdamas 20000 litų arba 5792,40 eurų iš savo sąskaitos į jos sąskaitą, ieškovės tėvas J. Ž.. Kad sumokėti pinigus už perkamą namą tėvas J. Ž. ir motina J. O. Ž. 2006 m. lapkričio 30 d. iš JAV ne pelno korporacijos Baltik-Enterprise Fund paėmė 6000 eurų paskolą. Dalis (4282,89 Eur) šios paskolos buvo pervesta į ieškovės tėvo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“. Kita dalis paskolos buvo pervesta kitai kredito įstaigai, grąžinant 2006 m. šalių paimtą 6000 Lt paskolą. Ši paskola buvo imta kito gyvenamojo namo įsigijimui, tačiau sandoris neįvyko. Sandoriui neįvykus, pinigai (6000 Lt) atliko, ieškovė juos turėjo pas save, todėl 2006 m. gruodžio 8 d. ieškovė į savo tėvo banko sąskaitą pervedė 5235,00 Lt (ankstesnės paskolos (6000 Lt) dalį). Vėliau ieškovės tėvas J. Ž. 20000 Lt (5792,40 Eur) už ieškovei ir atsakovui parduotą namą su jame esančiais namų apyvokos daiktais bei baldais, 0.1899 žemės sklypą pervedė į E. M. asmeninę sąskaitą, taip pat esančią AB „Hansabankas“. Nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog už parduodamą 0.1899 žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais pastatais pardavėjai sumokėta 15000 litų, o į jos sąskaitą pervesta 20000 litų, tačiau 5000 litų pardavėjai buvo sumokėta už gyvenamame name paliktus baldus ir kitus smulkius ūkio bei namų apyvokos daiktus. Prie šio turto įsigijimo atsakovas finansiškai neprisidėjo. Tai, kad šis santuokoje įgytas turtas yra pirktas už ieškovės tėvo pinigus, laikytina CK 3.123 straipsnyje nurodyta kita svarbia aplinkybe, ir dalinant turtą teismui duoda pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtina ir atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, jeigu jo gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, bei į tai, kad gyvenant santuokoje atsakovas prie šio turto priežiūros, išlaikymo neprisidėjo, juo nesirūpino, o didžiąją savo gaunamų pajamų dalį išleisdavo alkoholiniams gėrimams įsigyti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0.1899 žemės sklypas ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise turtas nepriteistinas.
11. Ieškovė asmeninių kreditorių neturi. Bendrų su atsakovu kreditorių taip pat neturi. Apie atsakovo asmeninius kreditinius įsipareigojimus ieškovei nėra žinoma (1 t., b. l. 4-13, 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min.).
II. Atsakovo, jo atstovės atsikirtimai dėl ieškinio reikalavimų, paaiškinimai
12. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pareiškė, jog jis su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Jis bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, sutinka, kad santuoka faktiškai yra iširusi ir kad susitaikyti jau nebeįmanoma, jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 m. pavasario. Tačiau nesutinka, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės. Jis pripažįsta, kad išgerdavo, tačiau pati ieškovė puikiai žinojo, kad jis nori išgerti, pati jam duodavo pinigų, pati nuveždavo jį pas tėvus. Jis pats neišvažiuodavo, nes neturi tam fizinių galimybių. O išgerdavo jis 1 ar 2 kartus į mėnesį. Nuvažiuodavo vakare, išgerdavo, o ryte pati ieškovė jį parsiveždavo. Tuo metu viskas lyg ir normaliai buvo. Atsakovas mano, kad didesnė kaltė dėl santuokos iširimo yra būtent ieškovės, nes, jo įsitikinimu, ieškovė jam buvo neištikima su pas juos dirbusiu asmeniu R. S.. Šis asmuo pas juos dirbo statybos darbus. Jis ėmė dažnai pas juos lankytis, nakvoti pas juos namuose, kitais kartais ieškovė jį veždavo namo po darbų, jis į atsakovo spintą atsinešė ir susikabino savo drabužius ir kt. Nors jis nematė jų intymiai bendraujant, glamonėjantis, tačiau matė juos 2 kartus bučiuojantis. O 2013 m. Velykas ieškovė išvažiavo švęsti pas R. S.. To jis neištvėrė ir tada paprašė, kad jį nuvežtų pas seserį. Galvojo, kad jo ir ieškovės tarpusavio santykiai dar gal atsistatys, tačiau taip neįvyko. Ieškovė jo į namus neparsivežė, netgi priešingai, jo neįsileidžia į namus jau 4,5 metų. Tačiau atsakovas taip pat pripažįsta, kad galbūt ir jis nedėjo visų pastangų, kad santuoka būtų išsaugota, todėl mano, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės.
Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, kadangi jis pats auginti vaiką ir juo rūpintis dėl savo sveikatos būklės neturi galimybių.Taip pat atsakovas sutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę.Atsakovas sutinka, kad 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, pagal ieškovės pageidavimą būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe, nes įgytas jau jiems nevedant bendro ūkio. Tačiau nesutinka, kad kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas tik ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovas nurodo, kad šis turtas buvo įgytas atsakovui ir ieškovei esant santuokoje iš bendrų lėšų, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas pagal įstatymą. Nei ieškovės teiktais rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais ši prezumpcija nenuginčyta.Nors paskola minėtam turtui įsigyti buvo imta ieškovės tėvų J. Ž. ir J. O. Ž. vardu, tačiau buvo grąžinama iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų. Pagal duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Vilkaviškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2007-2008 m. atsakovas gaudavo 500 Lt, vėliau 600 Lt netekto darbingumo pensiją bei 266 Lt kompensaciją. Ieškovė tuo metu niekur nedirbo. Todėl paskola būdavo dengiama būtent iš jo pensijos ir slaugos kompensacijos, o pragyvendavo, maitindavosi iš auginamų gyvulių. Taip pat dažnai skolindavo pinigus, kuriuos vėliau grąžindavo. Skolindavo pinigus iš fizinių asmenų tai namo dažymui, tai remontui. Visą atsakovo pensiją ir kompensaciją paimdavo ieškovė ir įnešdavo į banką mėnesines paskolos grąžinimo įmokas. Kadangi kas mėnesį įnešdavo po 200-300 Lt, pagal jų šeimos bendras pajamas tikrai buvo galimybė skirti tokias lėšas paskolos dengimui. Tik paskutiniais mėnesiais, siekiant suspėti nustatytu terminu grąžinti paskolą, buvo įneštos didesnės sumos. Tam tikslui buvo pasiskolinti pinigai iš fizinių asmenų. Taip pat į banką paskolos dengimui buvo įnešta ir iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos gauta 10000 Lt parama. Kad ši parama buvo panaudota būtent nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui įrodo rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad parama buvo gauta 2006 m. gruodžio 27 d., o praėjus savaitei, t.y. 2007 m. sausio 4 d., 10000 Lt buvo įnešta į banką paskolai dengti. Kad paskola buvo dengiama iš bendrų santuokinių lėšų įrodo ir tai, kad nors paskolos grąžinimo įmokos buvo įnešamos ieškovės motinos vardu, tačiau ant nemažai įmokų yra pačios ieškovės ar jos dukros parašai.
Šalies argumentai
17. Kadangi nenuginčyta, jo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis turėtų būti padalintas pagal įstatymą lygiomis dalimis. Atsakovas yra pateikęs naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis planą, pagal kurį jam turėtų atitekti patalpos, plane pažymėtos 1-4 (kambarys), 1-5 (veranda), 1-6 (kambarys), o kitos patalpos, plane pažymėtos 1-1 (koridoriaus), 1-2 ( vonios) ir 1-3 (virtuvės), priklausytų jam ir ieškovei lygiomis dalimis, t.y. būtų bendro naudojimo patalpos. Jis dėl sveikatos būklės gyventi namo antrame aukšte neturi galimybės.
18. Atsakovas šiuo metu neturi kur gyventi, gyvena tai ligoninėse, tai pas tėvus, tai pas seserį. Dėl kompensacijos išmokėjimo už bendrą turtą nesutinka, nes ieškovė neturi tokių lėšų, kurias jam galėtų išmokėti ir kurių pakaktų jam naujam būstui įsigyti. Taip pat atsakovas pažymi, kad jam likus gyventi jų namuose, tai teigiamai atsilieptų ir jo bendravimui su sūnumi, kadangi jis, gyvendamas atskirai nuo vaiko, dėl savo sveikatos būklės neturėtų galimybės taip dažnai bendrauti su vaiku, kaip norėtų. Gyvenant po vienu stogu, jo ir vaiko bendravimas būtų aktyvesnis ir tai pagerintų jų tarpusavio santykius.
Atsiliepimas
19. Atsakovas mano, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėtų būti padalintos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41.14 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min., 11.09 min.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo
Teismas, išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. 380040). Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie nuo 2013 m. balandžio mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda (b. l. 6, 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min. ir nuo 41.14 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min. ir nuo 11.09 min.). Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių.
21. Nors dėl paties santuokos iširimo fakto šalių nuomonės sutampa, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo: ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas, tuo tarpu atsakovas, nors ir įžvelgdamas didesnę ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės.
22. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
23. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
24. Ieškovė santuokos iširimo priežastimi nurodo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir to nulemtą materialinės ir moralinės paramos šeimai neteikimą: atsakovas dažnai nebūdavo namuose (nes ilgam laikui išvykdavo pas tėvus, seserį ar kitur, kur vartodavo alkoholį), jis savo netekto darbingumo pensiją ir priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensaciją išleisdavo vien savo poreikių tenkinimui, t.y. ne tik vaistams, bet ir alkoholiui bei cigaretėms.
25. Teismas pažymi, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
26. Ieškovė savo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kad dažnai nebūdavo namuose, kad savo pensiją ir kompensaciją išleisdavo vien savo poreikių tenkinimui, be savo pačios paaiškinimų įrodinėja liudytojų parodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui, kaip prejudiciniais faktais.
27. Nors pats atsakovas nepripažino fakto, kad alkoholį vartojo dažnai (jo teigimu, 1-2 kartus per mėnesį: iš vakaro ieškovė jį nuveždavo pas tėvus, o ryte parsiveždavo), tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas alkoholį vartodavo dažnai. Visų pirma, įsiteisėjusiame Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013 (pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) yra teismo nustatyta, kad „atsakovas didelę dalį savo pajamų prageria“ (1 t., b. l. 33). Pagal CPK 182 straipsnį, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Antra, dauguma apklaustų liudytojų (L. K., I. B., Ž. K., J. S., R. S., G. P. B.) patvirtino, kad atsakovas alkoholį vartojo dažnai (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50.50 min., 1 val. 11.14 min., 2016 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26.42 min., 37.27 min., 46.07 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio pirmasis garso įrašas nuo 4.40 min.). Nors liudytojų L. K. (ieškovės draugės) ir I. B. (ieškovės dukros iš pirmos santuokos) parodymuose gal ir galima įžvelgti šališkumo, tačiau abejoti kitų liudytojų – Ž. K., J. S., R. S. – parodymais pagrindo nėra.
28. Kita vertus, kita ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas dažnai nebūdavo namuose, nes vartodavo alkoholį kitur išvykęs, be pačios ieškovės paaiškinimų ir liudytojos L. K. parodymų kitų liudytojų parodymais ar kitais įrodymais nebuvo patvirtinta. Liudytoja L. K. nurodė, kad atsakovas su ieškove gyvendavo, kol gaudavo pensiją ir slaugą, tada išvykdavo ir 2-3 mėnesius negrįždavo, kol pragerdavo visus pinigus; tada grįždavo, 2-3 mėnesius pagyvendavo, kol ateidavo laikas gauti pensiją, tada vėl „išlėkdavo“ gerti“ (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50.50 min.). Teismas, vertindamas šiuos liudytojos parodymus, atsižvelgia į tai, kad liudytoja L. K. yra labai gera ieškovės draugė, ieškovės vaiko krikšto motina (kaip nurodė pati liudytoja), todėl dėl jos nešališkumo ir, atitinkamai, parodymų teisingumo, atitikimo realybei, kyla abejonių, ypač, kad, kaip minėta, kiti liudytojai tokios aplinkybės, kad atsakovas nebūna namuose ilgą laiką (2-3 mėnesiai) ir tuo metu geria, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui netekto darbingumo pensija bei slaugos kompensacijos buvo mokamos kas mėnesį, o ne kas kelis mėnesius (1 t., b. l. 133, 134-135).
29. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas savo pensiją ir kompensaciją išleisdavo vien savo poreikių tenkinimui, t.y. ne tik vaistams, bet ir alkoholiui bei cigaretėms. Kad atsakovas didelę dalį savo pajamų išleisdavo alkoholiui, yra nustatyta, kaip minėta, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013 (1 t., b. l. 33). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių materialinė padėtis visuomet buvo sunki – pragyvendavo tik iš gaunamų pašalpų, atsakovo pensijos, auginamų gyvulių, dažnai tekdavo skolintis pinigų iš kitų asmenų (šalių paaiškinimai (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min. ir nuo 11.09 min.), liudytojų parodymai (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50.50 min., 1 val. 11.14 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio pirmasis garso įrašas nuo 4.40 min.)) – tas faktas, kad atsakovas dalį gaunamų pajamų skyrė alkoholinių gėrimų pirkimui ir jų vartojimui, nesuderinama su įstatyme numatytomis sutuoktinio lojalumo, tarpusavio pagalbos bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigomis.
30. Taip pat remiantis pačių šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. balandžio mėnesio savo iniciatyva gyvena atskirai nuo šeimos – kaip nurodė pats atsakovas, jis paprašė, kad jį nuvežtų pas seserį (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min., 11.09 min.). Nuo to laiko materialinės paramos šeimai neteikia: teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad visas savo pajamas skiria savo poreikių tenkinimui, o išlaikymą vaikui teikia, nes jis priteistas teismo sprendimu (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min., 11.09 min.).
31. Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima su pas juos dirbusiu asmeniu R. S.. Tačiau pats liudytoju apklaustas R. S. paneigė buvus tarp jo ir ieškovės kokius nors intymius santykius, nurodė, kad santykiai tarp jų buvo tik darbiniai – jis pas ieškovę ir atsakovą dirbo prie statybų, padėjo atlikti kitus darbus prie namų (2016 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46.07 min.). Kiti liudytojai taip pat nurodė, kad jie nėra matę ieškovę intymiai bendraujant su R. S. (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50.50 min., 1 val. 11.14 min., 2016 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26.42 min., 37.27 min., 57.07 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio pirmasis garso įrašas nuo 4.40 min.). Galų gale ir pats atsakovas pripažino, kad jis nėra matęs ieškovės ir R. S. glamonėjantis ar pan. (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 23.56 min.). O tie faktai, kad R. S. kartais likdavo nakvoti pas juos po išgertuvių ar darbų, kad jį ieškovė parveždavo namo, kad jis buvo pasikabinęs savo drabužius atsakovo spintoje, nėra pakankami daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir R. S. buvo intymūs santykiai. Todėl teismas atsakovo nurodytą aplinkybę dėl ieškovės neištikimybės jam laiko neįrodyta.
32. Kitokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovas nenurodė. Tiek liudytojai L. K., I. B., V. G. ir G. P. B. patvirtino (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50.50 min., 1 val. 11.14 min., 2016 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17.00 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio pirmasis garso įrašas nuo 4.40 min.), tiek ir atsakovo atstovė pripažino (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 40.18 min.), kad ieškovė buvo tvarkinga moteris, visomis išgalėmis kabinosi į gyvenimą, stengėsi dėl šeimos materialinės gerovės.
33. Visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnis). Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos po santuokos nutraukimo.
Ieškovė ir atsakovas yra susilaukę vieno bendro vaiko – sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), – kuris šiuo metu yra nepilnametis (b.l. 18, 19). Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, šalių nepilnametis vaikas liko gyventi kartu su motina, t.y. ieškove. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams (1 t., b.l. 55-56). Atsakovas dėl savo sveikatos būklės neturi galimybės pats rūpintis nepilnamečiu vaiku. Jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Todėl D. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t.y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negalės tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).
V. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 0.1899 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 511 Eur vertės, gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15212 Eur vertės, pastatą-viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 791 Eur vertės, ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 981 Eur vertės, pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 140 Eur vertės, kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 253 Eur vertės, esančius adresu; taip pat 0.5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės (1 t., b. l. 22-28, 58-64, 66-74). Registruotino kilnojamojo turto šalys neturi (1 t., b. l. 20, 21). Dėl kitų kilnojamųjų daiktų ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie yra susidėvėję, atsakovas jų dalinti neprašė, todėl jų padalinimo klausimas nespręstinas (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 47.54 min.). CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio mėn.
38. 0.5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė nusipirko 2013 m. spalio 16 d. (1 t., b.l. 22, 58-59, 73-74, 43-45), todėl, remdamasi CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, šį žemės sklypą prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe ir jo į dalintiną turtą neįtraukti.
39. Sutinkamai su CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau CK 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
40. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nustatyta, jog šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Taigi 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalims kartu nebegyvenant ir bendro ūkio nevedant. Jo įsigijimui ieškovė panaudojo asmenines lėšas, kurias ieškovė nors ir gavo būdama santuokoje, tačiau jau nebegyvenant su atsakovu (duomenų, kad šalys būtų turėję bendrų santaupų, kurios būtų panaudotos šio žemės sklypo įsigijimui, byloje nėra). Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, 0.5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe ir į dalintiną turtą neįtrauktinas. Prieštaravimų šiam ieškovės prašymui atsakovas neišsakė (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min. ir nuo 11.09 min.).
41. Pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir pastatų), esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo. Ieškovė, remdamasi CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, dalinant tarp šalių šį turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti visą turtą, atsakovui jokio turto ir kompensacijų nepriteisiant. Ieškovė šį savo prašymą argumentuoja tuo, kad nors minėtas turtas yra įgytas ieškovei su atsakovu gyvenant santuokoje, tačiau šis nekilnojamasis turtas yra pirktas ne už ieškovės ir atsakovo santuokoje užgyventus pinigus – šio turto įsigijimui ieškovės tėvai J. Ž. ir J. O. Ž. paėmė paskolą, kurią jie iš savo pajamų ir grąžino, nes ieškovė su atsakovu neturėjo tam pajamų. Prie šio turto įsigijimo atsakovas finansiškai neprisidėjo. Tai, kad šis santuokoje įgytas turtas yra pirktas už ieškovės tėvo pinigus, laikytina CK 3.123 straipsnyje nurodyta kita svarbia aplinkybe, ir dalinant turtą teismui duoda pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtina ir atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, jeigu jo gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, bei į tai, kad gyvenant santuokoje atsakovas prie šio turto priežiūros, išlaikymo neprisidėjo, juo nesirūpino, o didžiąją savo gaunamų pajamų dalį išleisdavo alkoholiniams gėrimams įsigyti. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu kategoriškai nesutinka, nurodo, kad paskola buvo dengiama būtent iš jo gaunamos pensijos ir kompensacijos, prašo šį turtą padalinti lygiomis dalimis.
42. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją, kuri gali būti ginčijama ar nuo jos nukrypstama ir aktyvaus teismo iniciatyva įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
43. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
44. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarp šalių padalinimo, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ar atsakovas turi santaupų ar kitokiu būdu galėtų gauti lėšų, kurias galėtų išmokėti priešingai šaliai kaip kompensaciją už jai natūra atitenkančią didesnę turto dalį. Todėl nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), turtas tarp šalių dalintinas natūra.
45. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti 2007 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios notarinio registro Nr. 10185, pagrindu už 15000 Lt kainą, pardavėja – E. M., atstovaujanti M. G. ir K. J., pirkėja – ieškovė R. B. (1 t., b. l. 40-42). Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad šiam nekilnojamajam turtui įsigyti buvo imta paskola. Tačiau kadangi dėl gaunamų pajamų dydžio šalims paskola nebūtų suteikta, paskolą paėmė ieškovės tėvai J. Ž. ir J. O. Ž.: jie 2006 m. lapkričio 30 d. su JAV ne pelno korporacija Baltik-Enterprise Fund sudarė paskolos sutartį Nr. EMV-4443 dėl 6000 eurų paskolos, prievolės užtikrinimui įkeitė savo butą (1 t., b. l. 37, 38-39, 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min. ir nuo 41.14 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min. ir nuo 11.09 min.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. dar buvo paėmę 6000 Lt paskolą iš kitos kredito įstaigos (Vilniaus banko) kito gyvenamojo būsto įsigijimui, tačiau šiam sandoriui neįvykus, pinigai atliko, ji juos turėjo pas save (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min.). 2006 m. gruodžio 7 d. JAV ne pelno korporacija Baltik-Enterprise Fund pervedė į ieškovės tėvo J. Ž. banko sąskaitą 14751,13 Lt (likusi dalis pinigų buvo pervesta ankstesniam kreditoriui), 2006 m. gruodžio 8 d. ieškovė į savo tėvo banko sąskaitą pervedė 5235,00 Lt (ankstesnės paskolos (6000 Lt) dalis), o ieškovės tėvas 2006 m. gruodžio 9 d. pervedė 20000,00 Lt pardavėjai E. M. (1 t., b. l. 46, 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min.).
46. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ši paskola buvo grąžinta per 16 įmokų: 2007 m. sausio 4 d. įmokėta 10000 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., jos pasirašyta), 2007 m. vasario 5 d. įmokėta 400 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., pasirašyta I. B.), 2007 m. kovo 9 d. įmokėta 280 Lt (mokėtojas nurodytas – I. B., jos pasirašyta), 2007 m. balandžio 7 d. įmokėta 290 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., jos pasirašyta), 2007 m. gegužės 4 d. įmokėta 300 Lt (mokėtojas nurodytas – I. B., jos pasirašyta), 2007 m. birželio 7 d. įmokėta 300 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., pasirašyta I. B.), 2007 m. liepos 4 d. įmokėta 280 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., pasirašyta I. B.), 2007 m. rugpjūčio 3 d. įmokėta 280 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., pasirašyta I. B.), 2007 m. rugsėjo 10 d. įmokėta 300 Lt (mokėtojas nurodytas – R. B., jos pasirašyta), 2007 m. spalio 2 d. įmokėta 300 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., jos pasirašyta), 2007 m. lapkričio 7 d. įmokėta 300 Lt (mokėtojas nurodytas – R. B., jos pasirašyta), 2007 m. gruodžio 7 d. įmokėta 800 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., jos pasirašyta), 2007 m. gruodžio 18 d. įmokėta 700 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., jos pasirašyta), 2008 m. sausio 3 d. įmokėta 400 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., pasirašyta R. B.), 2008 m. sausio 18 d. įmokėta 1200 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž. pasirašyta I. B.), 2008 m. vasario 19 d. įmokėta 4891,24 Lt (mokėtojas nurodytas – J. O. Ž., jos pasirašyta) (1 t., b. l. 95-100). Iš viso per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2008 m. vasario 19 d. įmokėta 21021,24 Lt.
47. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. Ž. ir J. O. Ž. per laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio bendrai gavo 16223,51 Lt pensijos (1 t., b. l. 116-117). Kitų išmokų negavo (1 t., b.l. 118). Nors ieškovė teigė, kad jos tėvai turėjo papildomų pinigų iš miško, žemės pardavimo, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė objektyvių duomenų apie tokių papildomų pajamų turėjimą bei jų dydį teismui nepateikė: ieškovės kviesta liudytoja V. G. nurodė, kad jos motina, pardavusi jai po tėvų mirties atitekusį mišką, žemę, dalį pinigų atiduodavo seserims, tame tarpe ir ieškovės motinai (2016 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17.00 min.), tačiau šios liudytojos nurodyti duomenys apie pinigų sumas yra nekonkretūs, nepatvirtinti kitais įrodymais, o kadangi V. G. yra ieškovės pusseserė, akivaizdžiai palaikanti ieškovę šioje byloje, ir keliantys abejones dėl jų teisingumo; kitokių patikimų įrodymų apie tai, kad ieškovės tėvai turėjo santaupų ar kitokių pajamų, ieškovė nepateikė.
48. Remiantis ieškovės paaiškinimais (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min.), duomenimis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013 (1 t., b.l. 32), nustatyta, kad ieškovė tuo metu, kai buvo mokama paskola, gaudavo 600 Lt socialinę pašalpą, ji nedirbo. Atsakovas tuo laikotarpiu gaudavo 266 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją ir 498,32 Lt (vėliau 577,57 Lt) netekto darbingumo pensiją (1 t., b.l. 133, 134). Todėl ieškovė ir atsakovas per laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio iš viso gavo 15925,43 Lt bendrų pajamų (600 Lt × 14 mėn.) (1 t., b.l. 133, 134).
49. Taip pat remiantis rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 29) bei liudytojos G. P. B., dirbusios socialine darbuotoja, parodymais (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio pirmasis garso įrašas nuo 4.40 min.) nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeimai 2006 m. gruodžio 27 d. buvo skirta 10000 Lt vienkartinė finansinė parama.
50. Ieškovė jos nurodytai aplinkybei, kad atsakovas prie paskolos dengimo ir nekilnojamojo turto išlaikymo visiškai neprisidėjo (nes visus savo gautus pinigus išleisdavo tik savo asmeniniams poreikiams), patvirtinti jokių rašytinių įrodymų nepateikė, šią aplinkybę įrodinėjo liudytojų parodymais. Tačiau, teismo vertinimu, liudytojų parodymai dėl to, kaip atsakovas naudojo gaunamą pensiją ir kompensacijas, konkrečiai kokią jų dalį skyrė vaistams ar alkoholiui, yra abstraktūs, paremti nuogirdomis, jų pačių padarytomis išvadomis vertinant situaciją. Todėl jais remtis nėra pagrindo. Atitinkamai, konstatuotina, kad ieškovė aplinkybės, jog atsakovas absoliučiai visus savo gautus pinigus išleisdavo tik savo asmeniniams poreikiams (vaistams, alkoholiui, cigaretėms), neįrodė.
51. Teismas atmeta kaip neįrodytą ieškovės teiginį, kad beveik pusė paskolos sumos – 2007 m. sausio 4 d. įmokėta 10000 Lt suma – buvo sumokėta iš jos tėvų santaupų, pajamų už mišką. Visų pirma, kaip jau minėta, ieškovė neįrodė, kad jos tėvai turėjo santaupų ar kitokių pajamų be jų gaunamų pensijų. Antra, praėjo trumpas laiko tarpas, kuomet 10000 Lt parama buvo gauta (2006 m. gruodžio 27 d.) ir kuomet buvo atlikta 10000 Lt paskolos grąžinimo įmoka (2007 m. sausio 4 d.). Liudytoja G. P. B. teismo posėdžio metu taip pat užsiminė, kad paramą buvo siekiama gauti tam, kad ieškovė ir atsakovas galėtų įsigyti gyvenamąjį būstą (2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio pirmasis garso įrašas nuo 4.40 min.). Todėl darytina išvada, kad 2007 m. sausio 4 d. įmokėta 10000 Lt pinigų suma buvo 2006 m. gruodžio 27 d. ieškovės ir atsakovo šeimai skirta 10000 Lt parama.
52. Tas faktas, kad didžiąją dalį kitų paskolos grąžinimo įmokų J. O. Ž. vardu įnešdavo pati ieškovė arba jos dukra, taip pat kelia abejonių, kad šios įmokos buvo mokamos iš ieškovės tėvų lėšų.
53. Todėl teismas, įvertinęs paminėtus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendžia, kad esami duomenys leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad minėto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos bendros ieškovės ir atsakovo šeimos pajamos, o ne išskirtinai ieškovės tėvų pajamos (žinoma, negalima atmesti galimybės, jog tam tikros įmokos buvo dengiamos ir iš ieškovės tėvų lėšų, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad dėl sunkios turtinės padėties kartais tekdavo pasiskolinti piniginių lėšų iš kitų asmenų, kurias vėliau grąžindavo (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11.40 min., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio antrasis garso įrašas nuo 2.38 min. ir nuo 11.09 min.)).
54. Teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte principo, atsižvelgia į kitas aplinkybes: atsakovas yra neįgalus, jis nevaikšto, juda vežimėlio pagalba; dėl atsakovo sveikatos būklės, gyvenant dar šeimoje, visas rūpestis šeima teko praktiškai vienai ieškovei; dėl atsakovo neigiamų įpročių – alkoholio vartojimo – ieškovės ir atsakovo šeima negavo dalies atsakovo gautų pajamų, kurios galėjo būti skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti; su ieškove lieka gyventi jų nepilnametis sūnus; ieškovė savo asmeninėmis lėšomis (bendroje sumoje – 1182,46 Eur (2 t., b.l. 8-26)) pagerino nekilnojamojo turto būklę, t.y. 2016 m. gruodžio mėnesį atliko kambarių remonto darbus. Teismo nuomone, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte principo ir nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti, ieškovei pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į 3/5 dalis šio turto, o atsakovui – į 2/5 dalis šio turto (CK 3.123 straipsnio 1, 4 dalys).
55. Nors atsakovo atstovė prašė peržengti ieškinio ribas ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, tačiau esant ieškovės reikalavimui apskritai šio gyvenamojo namo į dalintiną turtą neįtraukti, galima naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu teismo posėdyje nebuvo išsamiai analizuota, todėl šiuo teismo sprendimu ji nenustatytina.
Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas iš atsakovo yra priteistas 2013 m. gruodžio 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-814-633/2013, todėl vaiko išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimas nespręstinas.Kreditorinių įsipareigojimų nei bendrai, nei kiekvienas atkirai šalys neturi (1 t., b. l. 11).Po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant, ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „B.“, o atsakovui lieka jo pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovo išlaikymą iš ieškovės.
VII. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Pagal bylos duomenis ieškovė šioje byloje turėjo 1191 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 591,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 15, 51) ir 600 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas (1 t., b.l. 14, 143, 144). Atsakovas šioje byloje turėjo 500,35 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 0,35 Eur už bylos dokumentų kopijų darymą (1 t., b.l. 112) ir 500 Eur advokato padėjėjai už suteiktas teisines paslaugas (1 t., b.l. 146, 147, 148, 149). Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 92 proc., ieškovė turi teisę į 92 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudarytų 1095,72 Eur (1191 Eur × 92 proc.), o atsakovas – į 8 proc. savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudarytų 40,03 Eur (500,35 Eur × 8 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1055,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (1095,72 Eur – 40,03 Eur).
VII. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei.
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 12,25 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 3). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies , šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovo – 11,27 Eur (12,25 Eur × 92 proc.), o kadangi ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis – 0,98 Eur (12,25 Eur × 8 proc.), nesiekia 3 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidos iš jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtą pavardę „B.“, o atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „B.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, t. y. jo motina R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio mėn.
Pripažinti ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe 0.5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į 3/5 (tris penktąsias) dalis šio turto – 0.1899 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);
atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į 2/5 (dvi penktąsias) dalis šio turto – 0.1899 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1055,69 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 11,27 Eur (vienuolika eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.