- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- II-184-718/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00092-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Saulius Vaičiūnas
- Kategorijos
asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, R. B. atstovui advokatui Sauliui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024-02-22 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24231291485) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024-02-22 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nepadarius nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
2024-03-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjo A. B. skundas, kuriame nurodoma, jog jis, būdamas atsakingu ir sąžiningu Lietuvos Respublikos piliečiu, saugodamas savo ir kitų turtą bei bandydamas apginti savo teisėtus veiksmus ir interesus, buvo nubaustas be pagrindo ir nesurinkus visų faktinių aplinkybių, o su aplinkybėmis, kurios yra surinktos, nebuvo leista susipažinti. R. B. savo veiksmais pažeidė ANK 481 straipsnį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024-02-22 nutarimas priimtas neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, nutarime nėra atsakyta ir nesurinkta duomenų, kuriuos surinko pažeidėjas R. B. (filmavo mobiliuoju telefonu). Taip pat pažeidėjas savo teiktame paaiškinime sakė netiesą, teikė melagingus paaiškinimus. R. B. buvo apsvaigęs, nes jo elgesys neadekvatus ir kelia aplinkiniams baimę, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, išlipęs aš iš savo automobilio ir paklausęs gražiai, gal jo automobiliui atsitiko kažkas, jis jau buvo pasiruošęs telefoną, filmavo ir rėkė necenzūriniais žodžiais, tai yra asmuo buvo pasiruošęs provokuoti kitus asmenis. R. B., įvažiavęs nuo Pilies tilto į Danės gatvę, pamatęs, kad iš šalutinės Jūros gatvės į Danės gatvę išsuko jo automobilis „FIAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis jau iš tolo signalizavo ilgosiomis savo automobilio, Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šviesomis, (tuo metu jokio automobilio prieš įsukant į pagrindinę gatvę nebuvo, t. y. Danės gatvėje eisme nedalyvavo joks automobilis), taip pat naudojo ištisinį garsinį signalą, tokiu būdu sukeldamas nerimą, kad jo automobiliui kažkas nutiko. Saugodamas savo gyvybę ir kitų, savo ir kitų turtą, bijodamas sukelti avarinę situaciją, nedelsiant sustojo ir išlipo apžiūrėti automobilį įsijungęs avarinį signalą, (kita eismo juosta tuo metu buvo laisva, todėl galėjo apvažiuoti jo automobilį ir tęsti kelionę), o tuo metu Škoda automobilio vairuotojas, atsidaręs langą, pradėjo iš karto vaizdo įrašymą savo mobiliuoju telefonu, kur tyčiojosi, įžeidinėjo, sakė neva skuba su vaiku. Šie duomenys policijos nebuvo surinkti ir ištirti. R. B. vėliau sekė jo automobilį iš paskos. Kokiu pagrindu buvo automobilis persekiojamas per visą miestą, vyresn. tyrėja V. T. šių duomenų taip pat nesurinko ir neištyrė. Jam, pareiškėjui, paskambinus pagalbos telefonu 112 ir pranešus esamą situaciją dėl persekiojimo, skambučio metu girdimas R. B. spjovimas į veidą. V. T. neišreikalavo šio skambučio įrašo, kad pateikti įrodymus apie R. B. atliktus veiksmus jo atžvilgiu. V. T. taip pat nepasivargino priimdama nutarimą ir gauti vaizdo stebėjimo kameros įrašo iš miesto vaizdo stebėjimo sistemos, nes pagrindinės miesto gatvės yra stebimos, o vadovaudamasi melagingais R. B. teikiamais paaiškinimais, priėmė nutarimą, kuriame nesurinko visų duomenų, kurie yra reikšmingi šioje byloje. Kai paskambino 112, skambučio metu R. B. bėgo iš įvykio vietos automobiliu atbuline eiga. Atsiliepusi operatorė paminėjo būtinai laukti policijos pareigūnų, vėliau skambinant policijos pareigūnams 2 kartus, jie sakė: „ko jūs laukiate ir stovite, važiuokite iš ten“. Nesupranta, kokių nurodymų klausyti, ar 112, ar policijos pareigūnų. Prašo R. B. nubausti dėl teikiamų policijos pareigūnams melagingų parodymų. Remiantis aukščiau išvardintais duomenimis prašo nušalinti vyresn. tyrėją V. T., kaip nekompetentingą tyrėją, ir visą bylą ROIK: 24231291485 ištirti iš esmės bei surinkti visas reikšmigas faktines aplinkybes, kurios turi įtaką sprendimo priėmimui ir dar kartą apklausti R. B. dėl melagingų parodymų, įžeidinėjimų viešoje vietoje, fizinio skausmo sukėlimo, dėl persekiojimo sukeliant baimę ir garsinio signalo naudojimo (kas yra draudžiama naudoti).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo su A. B. skundu nesutiko ir nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas e.policija sistemoje registruotas A. B. pareiškimas, kad 2024-02-02, apie 14.10 val., Klaipėdoje, Danės gatvėje (ties 9 namu) automobilio „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas chuliganiškai elgėsi viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie pareiškėjo, šaukė ant jo, apspjovė akinius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2024-02-02, apie 14.10 val., Klaipėdoje, pareiškėjas automobiliu „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jūros gatvės įvažiavo į Danės gatvę (vienkryptis eismas). Jo teigimu, dideliu greičiu iš paskos privažiavo automobilis „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas jam signalizavo garsiniu signalu. Pareiškėjas supratęs, kad galimai jo automobiliui kažkas atsitiko, sustojo, ėmė apžiūrinėti. Gedimo nepastebėjęs A. B. priėjo prie automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu vairuotojas pareiškėją išvadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Nuvažiavus pareiškėją iš paskos sekė automobiliu. Jūros gatvėje sustojus pareiškėjo vairuojamam automobiliui „Fiat“, „Škoda Superb“ vairuotojas taip pat sustojo bei priėjęs prie pareiškėjo spjovė į veidą. R. B. administracinėje byloje pateikė paaiškinimą, kad 2024-02-02, apie 14.00 val., automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neviršijant nustatyto saugaus greičio, pasuko nuo Pilies tilto į Danės gatvę. Iš šalutinės Jūros gatvės į Danės gatvę įvažiavo „Fiat“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleisdamas jo važiuojančio pagrindine gatve. Tik įvažiavęs į Danės gatvę automobilio „Fiat“ vairuotojas sustabdė automobilį viduryje važiuojamosios dalies ir taip užblokavo pravažiavimą, iki galo atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles, taip dar labiau užblokuodamas pravažiavimą. R. B. nurodė, kad paprašius „Fiat“ automobilio vairuotojo, kad pasitrauktų, jis R. B. įžeidinėjo. Grįžęs į automobilį asmuo nuvažiavo. R. B. važiavo iš pasakos. Jūros gatvėje sustojus, R. B. „Fiat“ vairuotojui pasakė, kad jis pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir nuvažiavo. R. B. paaiškino, kad bendraudamas su pareiškėju jo neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo, jo neapspjovė, automobilio šviesomis nesignalizavo. Kitų nešališkų įvykio liudytojų administracinėje byloje nebuvo nustatyta, vaizdo įrašų nebuvo gauta. Įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, R. B. veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalyje, požymių, kadangi nėra objektyvių duomenų apie tai, kad dėl jo kaltės buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (sutrikdytas eismas, nutrauktas darbo procesas). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, A. B. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-02-22 nutarimą be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjas A. B. pateikė atsakymą į Institucijos atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Danės gatvė, kuri yra stebima vaizdo kameromis, „S. S.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui nebuvo jokios kliūties persirikiuoti į kitą eismo juostą ir aplenkti automobilį. Danės gatvė turi dvi skiriamąsias juostas ir nėra ištisinės juostos, todėl „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas R. B. turėjo visas galimybes, rodydamas posūkio signalą, apvažiuoti jo vairuojamą automobilį „FIAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau taip nepadarė, ir, naudodamas tiek garsinį signalą, tiek ilgąsias šviesas, sudarė pagrindą manyti, jog jo automobiliui kažkas nutiko. Automobilis „Škoda Superb“ sustojo už jo automobilio. Todėl, siekiant apsaugoti save ir savo turtą, įjungęs avarinį signalą atidarė savo automobilio duris ir išlipo apžiūrėti savo automobilio. Tuo metu R. B. automobilio vairuotojo pusės langas jau buvo atidarytas, ir jis laikė rankose mobilųjį telefoną ir filmavo. Filmavimo metu naudojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Todėl, prieš priimant nutarimą, buvo paprašyta surinkti visas faktines aplinkybes policijos tyrėjo, kad įsitikinti, kaip visa situacija buvo iš tikrųjų, nes Danės gatvė turi miesto stebėjimo kameras saugumui užtikrinti. Tačiau nutarimą priėmęs tyrėjas to nepadarė. Su šia aplinkybe sutinka ir pats Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, teikdamas atsiliepimą į apskųstą nutarimą. Kas turi pateikti ir išsireikalauti miesto kamerų vaizdo įrašus, jeigu policijos komisariato tyrėjas jų nereikalauja ir vadovaujasi tik R. B. pateiktu melagingu paaiškinimu ir remiantis juo priima nutarimą, o ne asmens, kuris nukentėjo nuo R. B. agresyvių veiksmų. Todėl nutarimas buvo priimtas bylą išnagrinėjus ne iš esmės ir nesurinkus visų faktinių įrodymų, kai tai buvo visos galimybės atlikti. Taip pat neatsižvelgta, kad „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas R. B. naudojo gyvenvietėje garso signalą, kurį, remiantis Kelių eismo taisyklėmis, naudoti yra draudžiama. Automobilio Škoda vairuotojas R. B. sustojo sąmoningai nusiteikęs agresyviai, manomai buvo apsvaigęs, tačiau policijos pareigūnai į tai neatsižvelgė ir automobilio nesulaikė po įvykio, nors su policijos pareigūnais buvo bendrauta ir informuota, kuria kryptimi automobilis po persekiojimo nuvažiavo atbuline eiga. Jo nuomone, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus nutarimas 2024-02-22 yra priimtas nesurinkus visų faktinių aplinkybių ir vienašališkai vadovaujantis tik R. B. pateiktu melagingu paaiškinimu, todėl prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyrių surinkti visas faktines aplinkybes, t. y. gauti Klaipėdos miesto Danės gatvės vaizdo kamerų įrašą ir priimti teisingą sprendimą, remiantis objektyviomis aplinkybėmis, o ne melagingu R. B. paaiškinimu, kuris buvo laikomas pagrindu priimant nutarimą (b. l. 36-37).
Į teismo posėdį neatvyko Institucijos atstovas bei asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, R. B., Institucijai ir R. B. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. R. B. interesus teismo posėdžiu metu užtikrina jo atstovas advokatas Saulius G. V.. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Institucijos atstovui bei R. B. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. teismo posėdžiu metu savo skundą palaikė ir nurodė, jog jis atvažiavo iš stovėjimo aikštelės iš Jūros gatvės įsitikinęs, kad niekam netrukdo, pajudėjo Danės g. kryptimi. Tuo metu iš galo važiavęs automobilis pradėjo jam signalizuoti, mirksėti ilgosiomis šviesomis. Įstatymas numato, jog gyvenvietėse negalima naudoti garsinio signalo. Jis, ką tik išvažiavęs iš parkavimo vietos, suprasdamas, jog tame kelyje kažkas įvyks, jog jo automobiliui kažkas negerai, sustojo dešinėje eismo juostoje (kelyje yra dvi eismo juostos), įjungė avarinį signalą, išlipo apžiūrėti automobilį, ir iš tolo buvo girdėti, kad jį įžeidinėjo R. B.. Priėjęs prie R. B. paklausė kas įvyko jo automobiliui. R. B. atsakė: „aš skubu“. R. B. visą laiką jį filmavo. Grįžus į savo automobilį, pasiėmė kamerą ir ėmė jį filmuoti. Teigia, jog žodis „gaidys“ nėra įžeidžiantis žodis. R. B. toliau jį įžeidinėjo atsidaręs langą. Manė, jog R. B. išgėręs ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir elgėsi neadekvačiai. Įsėdęs į savo automobilį, pajudėjo Danės g. R. B. per tą laikotarpį, kol jis apvažiavo senamiestį, sekė iš paskos jo automobilį, nors R. B. pats minėjo, jog skuba. Kai suprato, jog situacija tampa nemaloni, grįžo į tą pačią stovėjimo aikštelę, skambinant 112 sustojo R. B. automobilis ir pastarasis, priėjęs prie jo, spjovė tiesiai į veidą. Nuotraukoje matyti akiniai, į kuriuos jam buvo spjauta. Jam padaryti dideli dvasiniai išgyvenimai, kuriuos vertina 1 000 Eur žala. Paskambinus 112, BPC darbuotojas liepė kuo greičiau pasitraukti nuo to žmogaus, jis paklausė ir pasitraukė. Jis buvo išsigandęs, buvo šoke. R. B., pamatęs, kad jis skambina 112, atbuline eiga pajudėjo Klaipėdos viešbučio link. BPC operatorius nurodė, jog jis būtinai turi laukti policijos pareigūnų, jis ir laukė. Policijos pareigūnams buvo pateikta vaizdo medžiaga, įrodanti, kad R. B. pateikia teisme melagingus parodymus, nes jis nepaneigė, kad nesignalizavo. Medžiaga buvo parodyta policijos pareigūnams. Pripažįsta, kad R. B. jį pavadinus „pyderastu“, R. B. pavadino „gaidžiu“. Nurodo, jog gaidys yra gyvūnas ir tai nėra įžeidžiantis žodis. Policijos pareigūnai jį patikina, jog dėl šios situacijos reikia parašyti e.policija sistemoje pareiškimą. Jis buvo nubaustas dėl to, nes neva neleistinoje vietoje pasistatė automobilį. R. B. labai ilgai signalizavo garsiniu signalu. Savo daryto garso/vaizdo įrašo nepateikė policijos pareigūnams, tačiau rodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Policijos pareigūnai šį vaizdo įrašą užfiksavo Body kamera. Jo darytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. B. jį įžeidėja, nori fiziškai susidoroti, siūlo išeiti „vyriškai“ pasišnekėti. R. B. paaiškinime melavo. Jis pats yra ne klaipėdietis, atvyko iš kito miesto. BPC numeriu skambino vieną kartą važiuojant automobiliu. Į įvykio vietą atvyko du pareigūnai. Akiniai buvo apspjauti, kai R. B. išlipo iš automobilio, jis taip pat buvo išlipęs iš automobilio. Sustabdė savo automobilį, nes buvo naudojamas garsinis signalas ir mirksima ilgosiomis šviesomis. Sustojo ir įsijungė avarinį signalą, kad išvengti galimo eismo įvykio. Mano, jog jam buvo signalizuojama dėl galimo eismo įvykio, dėl to ir sustojo. Iš automobilio buvo išlipęs. Ar uždarė automobilio dureles, neprisimena. Vaizdo įrašas buvo darytas Danės g. 9. R. B. kaltina dėl melagingų parodymų pateikimo - kad nesignalizavo, kad sekė jį dėl to, nes jis neva nusižengė įstatymui, ir nurodė, kad nespjovė į veidą. Į Danės g. įvažiavo įsitikinęs, kad niekam netrukdo. Prašo teismo R. B. nubausti ir priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl R. B. veiksmų.
R. B. atstovas advokatas Saulius G. V. teismo posėdžiu metu prašė atmesti skundą ir nurodė, jog policija pagal A. B. pareiškimą priėmė nutarimą nutraukti teiseną ir mano, jog toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant bylą yra pateikiama pašalinė informacija, A. B. savo skunde kalba apie tai, kad R. B. savo automobiliu naudojo šviesos, garso signalus, pasakojo, kur ir kodėl sustojo, nors šioje situacijoje reikėtų aiškintis, ar yra duomenys, patvirtinantys, kad R. B. pažeidė ANK 481 straipsnį, t. y., ar buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, gestai, įžeidžiamas kibimas prie A. B., ar kiti tyčiniai veiksmai. Tokių įrodymų šioje byloje nėra. A. B. teigia, jog jis buvo įžeidinėjamas, tačiau įrodymų jis nepateikė. A. B. bandė teismui pateikti kažkokį įrašą, kurį išklausius girdisi vien tik A. B. balsas. Kadangi A. B. nepateikė policijos pareigūnams šio garso/ vaizdo įrašo, todėl policija savo nutarime nieko apie jį ir nepasisakė. A. B. turėjo pateikti ir visus įrodymus, patvirtinančius jo poziciją, jis turėjo pateikti ir garso/vaizdo įrašą, nes su šiuo garso/vaizdo įrašu turi teisę susipažinti ir R. B.. Nors A. B. įrodymai nebuvo pateikti tinkamai, tai ką pavyko išklausyti teismo posėdžio metu, neįrodo, jog R. B. įžeidinėjo A. B.. R. B. nurodo, jog A. B. neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo, jo neapspjovė, automobilio šviesomis nemirksėjo ir nesignalizavo. Jis įsuko nuo Pilies tilto į Danės g. ir įsukus į Danės g. iš kairės pusės yra šalutinė gatvė - Jūros g., iš kurios tiesiai prieš R. B. automobilį išvažiavo A. B. automobilis. A. B. nepraleido pagrindine gatve važiuojančio R. B. automobilio. Dėl to R. B. galėjo naudoti šviesas ir garso signalą. KET leidžia naudoti garso signalą, siekiant išvengti eismo įvykio. A. B. sureagavo taip, jog sustabdė automobilį viduryje gatvės, šioje gatvėje iš abiejų pusių leidžiama statyti automobilius, tuo metu abiejose pusėse stovėjo automobiliai, A. B. savo automobilį sustabdė viduryje gatvės, nors KET taisykles leidžia automobilį statyti važiuojamosios dalies pakraštyje, jokios priežasties A. B. statyti automobilį viduryje kelio nebuvo. Be to, A. B. atidarė dureles iki galo, išlipo, durelių neuždarė, t. y. užblokavo pravažiavimą. Natūralu, jog vairuotojas, važiuojantis paskui A. B., galėjo supykti, kad jis užblokuoja pravažiavimą. Gali būti, kad tarp vairuotojų kilo konfliktas. A. B. kaltina, kad R. B. prieš jį vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo, tačiau, pagal R. B., A. B. darė tą patį. Jokių įrodymų, kad R. B. įžeidinėjo A. B., byloje nėra. A. B. įsitikinęs, jog jam negresia pavojus, jog nėra jokios kliūties ar galimo eismo pavojaus, negrįžo į automobilį tęsti kelionę, o vaikščiojo aplinkui, nuėjo iki R. B. automobilio ir su juo bendravo, jį provokavo. Po to A. B. nuvažiavo, R. B. sekė jį, o prie Jūros g. atvažiavus pasakė A. B., jog jis pažeidinėja eismo taisykles. Jokio apspjovimo ar įžeidinėjimo nebuvo. Prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą, skundo netenkinti bei priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, jog A. B. paaiškino, jog 2024-02-02 14.10 val. išsukant iš Jūros gatvės į Danės gatvę, kur vienkryptis judėjimas, nesant automobiliams staiga dideliu greičiu prilekia automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip paaiškėjo vėliau, registruotas įmonės vardu. Automobilio vairuotojas pradėjo signalizuoti. Pagalvojo, ar durys neuždarytos, ar kažkas su automobiliu nutiko, gal ratas nuleistas. Įsijungęs avarinį mirksėjimą, sustojo ir išlipo pažiūrėti automobilio. Pamatęs, kad nieko neatsitiko, priėjo prie vairuotojo, kuris necenzūriniais žodžiais „piderastas, ačkarikas, gaidys“ pradėjo viešai prie žmonių rėkti tyčiotis ir žeminti, ir visa tai atliko filmuodamas. Priėjęs paklausė, ar kažkas nutiko automobiliui, vairuotojas rėkė neva jis užkišo, o vairuotojas skuba su vaiku, tai faktas, kad skubėdamas dideliu greičiu įsuko į gatvę ir važiavo, nors yra dvi juostos, paskui sugalvojo, kad neva automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užkišo ir paminėjo: „savo „Fiat“ laužą mesk nuo gatvės“. Supranta, kad žmogus neadekvatus, arogantiškas, žino ką daro sėdėdamas įmonės automobilyje ir yra nebaudžiamas. Po begalės įžeidžiančių žodžių paėmė telefoną ir pradėjo jį filmuoti. Jis iš karto užsidarė langą, kai suprato, jog yra filmuojamas, bet vėliau atidarė langą ir vėl vadino „piderastu“. Paskui sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo toliau Danės gatve. Pamatė, kad tas pats automobilis pradėjo sekti iš paskos, kai pasuko į Karoso g. sankryžoje pasuko į Liepų gatvę ir važiavo tiesiai, toliau buvo sekamas iš paskos ir švietė ilgosiomis šviesomis. Toliau tęsė kelionę Naujojo sodo g. ir vėl pasuko Jūros gatve ir sustojo paskambinti 112 dėl persekiojimų. Vėliau Škoda automobilio vairuotojas pribėgo prie jo ir skambučio metu spjovė į veidą, kai pamatė, kad skambina policijai pagalbos centrui. Pokalbio su pagalbos centru metu atbuline eiga pasišalino iš įvykio vietos. Toliau laukė policijos pareigūnų, kaip nurodė pagalbos centras laukti. Asmuo galimai buvo neadekvatus, manomai ligotas, agresyviai nusiteikęs, gal paveiktas alkoholio ar narkotinių medžiagų, pažeidė viešąją tvarką, kelių eismo taisykles, taip pat persekiojo ir naudojo fizinę jėgą. Prašo ištirti šį įvykį ir skirti baudą už kelių eismo pažeidimus ir kito eismo dalyvio piktybišką provokavimą kelyje, bei avarinės situacijos sukėlimą naudojant psichologine jėgą. Patyrė išgąstį, nerimą, pablogėjo sveikata, nerimas, nemiga, negalėjo tęsti kelionės namo į Vilnių (b. l. 10-11).
Iš tarnybinio pranešimo dėl administracinio nusižengimo ROIK 0124000075495 matyti, jog Klaipėdos m. PK gautas epolicija sistemoje registruotas A. B. pareiškimas ROIK 0124000075495, kad 2024-02-02, apie 14.10 val., Klaipėdoje, Danės gatvėje (ties 9 namu) automobilio „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas chuliganiškai elgėsi viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie pareiškėjo, šaukė ant jo, apspjovė akinius. Nustatyta, kad automobilį „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. B.. Pradėta teisena pagal ANK 481 str. (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Tyrimo metu nustatyta, kad 2024-02-02, apie 14.10 val., Klaipėdoje, pareiškėjas automobiliu „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Jūros gatvės įvažiavo į Danės gatvę (vienkryptis eismas). Jo teigimu, dideliu greičiu iš paskos privažiavo automobilis „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. B. jam signalizavo garsiniu signalu. Pareiškėjas, supratęs, kad galimai jo automobiliui kažkas atsitiko, sustojo, ėmė apžiūrinėti. Tuo metu tarp minėtų automobilių vairuotojų kilo žodinis konfliktas. R. B. pateikė paaiškinimą, kad 2024-02-02, apie 14.00 val., automobiliu „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neviršijant nustatyto saugaus greičio, pasuko nuo Pilies tilto į Danės gatvę. Iš šalutinės Jūros gatvės į Danės gatvę įvažiavo „FIAT“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleisdamas jo, važiuojančio pagrindine gatve. Tik įvažiavęs į Danės gatvę automobilio „FIAT“ vairuotojas sustabdė automobilį viduryje važiuojamosios dalies ir taip užblokavo pravažiavimą, iki galo atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles, taip dar labiau užblokuodamas pravažiavimą. Siekiant įvertinti situaciją, tikslinga išskirti medžiagą iš ROIK 0124000075495, bei perduoti vertinimui dėl galimo KET pažeidimo (b. l. 17).
Iš tarnybinio pranešimo dėl administracinio nusižengimo matyti, jog siekiant objektyviai ištirti įvykį papildomai paprašyta pareiškėjo pateikti galimai turimą garso ar vaizdo medžiagą, susijusią su įvykiu, tačiau atsakymas negautas. Siekiant surinkti papildomus įrodymus, susisiekta su šalia įvykio vietos esančios įmonės „Ortopedijos centras“, darbuotoja. Darbuotoja paaiškino, kad įmonės vaizdo stebėjimo kameros nėra nukreiptos į gatvę, todėl vaizdo įrašo, susijusio su įvykiu, neturi (b. l.19).
Iš R. B. elektroninio laiško matyti, jog R. B. pateikė paaiškinimą, jog vasario 2 d., važiuojant kartu su sūnum (6mėn.), neviršijant nustatyto saugaus greičio (žino, kad šioje vietoje yra greičio matuoklis), pasukus nuo pilies tilto į Danės g., iš Jūros gatvės (šalutinės g.) į Danės gatvę, įvažiavo „FIAT“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleidęs jo, važiuojančio pagrindine gatve. Tik įvažiavęs į Danės gatvę, pilietis į su „FIAT“ sustabdė automobilį viduryje važiuojamosios dalies ir taip užblokavo pravažiavimą (matosi pridėtame vaizdo įraše), iki galo atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles, taip dar labiau užblokuodamas pravažiavimą. Apėjęs aplink savo automobilį priėjo prie jo automobilio, paprašius, kad pasitrauktų, įžeidė jį pavadindamas „gaidžiu”. Tuo metu iš automobilio išlipęs nebuvo, bendravo su asmeniu per atidarytą langą, nes automobilyje buvo kūdikis. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad už jų susidarė automobilių spūstis, tarp jų ir viešojo transporto autobusas. Tada jis įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Važiavo jam iš pasakos, jis grįžo atgal į Jūros g. ir prie buvusio VPK sustojo ir išlipo. Privažiavęs pasakė, kad jis pažeidinėja KET ir nuvažiavo. Bendraudamas su pareiškėju jo neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo, jo neapspjovė, automobilio šviesomis nesignalizavo. Mano, kad jokio teisės pažeidimo nepadarė. Mano, kad „FIAT“ vairuotojas pažeidė KET reikalavimus iš šalutinės Jūros gatvės įvažiuodamas į pagrindinę Danės gatvę, nepraleisdamas ja važiuojančio jo automobilio, sustabdydamas automobilį dviejų vienkrypčių eismo juostų viduryje ir taip užblokuodamas eismą. (Abiejose gatvės pusėse stovėjo automobiliai ir dėl to nebuvo galimybės apvažiuoti sustojusio „FIAT“ automobilio). Prašo KET pažeidėją patraukti atsakomybėn. Iškart po įvykio (vasario 2d.) nuvažiavo į VPK, norėdamas pranešti apie KET pažeidimą, parodyti vaizdo įrašą, tačiau budėjęs pareigūnas atsisakė priimti pareiškimą (b. l. 14).
Iš CD diske esančio vaizdo įrašo matyti, jog A. B. išlipęs iš savo automobilio stovi viduryje kelio, automobilio vairuotojo pusės durelės atidarytos. Iš CD diske esančių nuotraukų matyti, jog užfiksuotas R. B. automobilis, šio automobilio valstybiniai numeriai, kitoje nuotraukoje užfiksuoti purvini akiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).
Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausęs pareiškėją A. B., neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2024-02-22 nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos R. B., nesurinko visų administracinio nusižengimo įrodymų, o pats R. B. teikia melagingus paaiškinimus apie įvykį. Paaiškino, jog R. B. įvažiavęs nuo Pilies tilto į Danės gatvę ir pamatęs, kad iš šalutinės Jūros g. į Danės g. išsuko jo automobilis „FIAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė signalizuoti ilgosiomis automobilio šviesomis, (tuo metu jokio automobilio prieš įsukant į pagrindinę gatvę nebuvo, t. y. Danės gatvėje eisme nedalyvavo joks automobilis), taip pat naudojo ištisinį garsinį signalą, tokiu būdu sukeldamas nerimą, kad jo automobiliui kažkas nutiko. Saugodamas savo gyvybę bei turtą, bijodamas sukelti avarinę situaciją, nedelsdamas sustojo ir įsijungęs avarinį signalą išlipo apžiūrėti automobilio. Tuo metu R. B., atsidaręs langą, pradėjo vaizdo įrašymą savo mobiliuoju telefonu, kur tyčiojosi, įžeidinėjo, sakė, neva, skuba su vaiku. Jis, įsėdęs į automobilį, nuvažiavo toliau. R. B. sekė jo automobilį iš paskos. Jam skambinant pagalbos telefonu 112, sustojo R. B. automobilis ir pastarasis, priėjęs prie jo, spjovė tiesiai į veidą. Nuotraukoje matyti akiniai, į kuriuos jam buvo spjauta. R. B., pamatęs, kad jis skambina 112, atbuline eiga pajudėjo Klaipėdos viešbučio link. Jam padaryti dideli dvasiniai išgyvenimai, kuriuos vertina 1 000 Eur.
Teismo posėdžio metu R. B. atstovas advokatas Saulius Vaičiūnas nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, kad R. B. pažeidė ANK 481 straipsnį, t. y., kad buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, gestai, įžeidžiamas kibimas prie A. B., ar kiti tyčiniai veiksmai, nėra. R. B. nurodo, jog A. B. neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo, jo neapspjovė, automobilio šviesomis nemirksėjo ir nesignalizavo. Jis įsuko nuo Pilies tilto į Danės g., įsukus į Danės g. iš kairės pusės yra šalutinė gatvė - Jūros g., iš kurios tiesiai prieš R. B. automobilį išvažiavo A. B. automobilis. A. B. nepraleido pagrindine gatve važiuojančio R. B. automobilio. Dėl to R. B. galėjo naudoti šviesas ir garso signalą. A. B. sustabdė automobilį viduryje gatvės, atidarė dureles iki galo, išlipo ir durelių neuždarė, t. y. užblokavo pravažiavimą. A. B. įžeidinėjo R. B.. A. B. įsitikinęs, jog nėra jokios kliūties ar galimo eismo pavojaus, negrįžo į automobilį, kad tęsti kelionę, jis vaikščiojo aplinkui, nuėjo iki R. B. automobilio ir su juo bendravo, jį provokavo. R. B. sekė jį, o prie Jūros g. atvažiavus pasakė A. B., jog jis pažeidinėja eismo taisykles, tačiau jo neapspjovė ir neįžeidinėjo.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. T. 2024 m. vasario 22 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. B., konstatavus, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad dėl R. B. kaltės buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (sutrikdytas eismas, nutrauktas darbo procesas), t. y. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Taigi, administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 608 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Visas šias aplinkybes turi nustatyti ir ištirti ne teisminės institucijos, o šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai.
Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Taigi minėtas straipsnis ne tik įtvirtina du iš anksto įstatymo leidėjo nustatytus veiksmus - necenzūrinių žodžių/gestų vartojimą viešoje vietoje ir įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kurie traktuotini kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas, bet nustato ir kitą neapibrėžtą veiksmų skaičių, kuriais gali būti padaromas šis nusižengimas, palikdamas dėl tokių veiksmų turinio, pavojingumo ir atitikimo ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėčiai vertinti pareigūnui ir teismui. Teismų praktikoje tokie atlikti veiksmai, kuriais ne sąmoningai siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, bet sprendžiami tarpusavio nesutarimai, tačiau kurie peržengia normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo ribas, yra nepriimtini, vertinami kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-285-312/2022).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnas kruopščiai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių – nebuvo pareikalautas ir išklausytas A. B. BPC skambučio garso įrašas, kuriame, A. B. teigimu, galima išgirsti konflikto su R. B. detales. Aiškinantis įvykio aplinkybes į įvykio vietą buvo atvykęs policijos ekipažas, tačiau byloje nėra pateikti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, Body kamerų įrašai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. nurodė, kad turi vaizdo/ garso įrašą, pasak jo, darytą įvykio vietoje. A. B. teigia, jog atvykusiems pareigūnams rodė telefonu filmuotą medžiagą, ir tai turi matytis pareigūnų Body kamerų įrašuose. Neaišku, kodėl nebuvo gauti administracinio nusižengimo padarymo vietoje ir aktualiu laiku mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašai, R. B. nebuvo apklaustas policijoje, pastarasis tik elektroniniu laišku pateikė paaiškinimą. Teismo nuomone, tyrimas pagal A. B. pareiškimą buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, nepašalinti prieštaravimai tarp pareiškėjo ir R. B. paaiškinimų, nebuvo surinkti duomenys apie konflikto aplinkybes iš kitų šaltinių.
ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pareiškėjo A. B. išdėstyta pozicija, jog šiuo atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, objektyviai ir išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių, nesurinko visų galimų duomenų, o R. B. paaiškinimus, jog jis A. B. neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo, jo neapspjovė, pernelyg sureikšmino.
Darytina išvada, kad siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – pareikalauti ir apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro skambučio iš A. B. telefono numerio garso įrašą, apžiūrėti policijos pareigūnų Body kameromis darytus vaizdo/garso įrašus, taip pat pareikalauti ir apžiūrėti įvykio vietoje ir aktualiu laiku mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašus, įvertinti kitus, A. B. teismui atsiųstus duomenis, kurie teisme gauti jau išėjus priimti procesinio sprendimo ( CD diską, rašytinę medžiagą). Teismas, gavęs šiuos duomenis, nematė pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą, nes tai nedarė įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui, tai turės padaryti ( šiuos įrodymus įvertinti) institucija, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas nenagrinėja klausimo dėl tyrėjos nušalinimo, kaip prašo savo skunde pareiškėjas, nes nušalinimą tyrėjai, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pareiškėjas turi teisę teikti Institucijos vadovui.
Dėl to, kas nustatyta skundo nagrinėjimo metu teismas sprendžia, kad šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus, nes nesurinko šioje byloje svarbių įrodymų, o skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo.
Byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aptartų aplinkybių tyrimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad Institucija pareiškimo tyrimą atliko neišsamiai, neištyrė padarytos veikos visais ANK 481 straipsnyje apibrėžtų veiksmų aspektais, todėl padaryta išvada, kad nėra objektyvių duomenų, kad dėl R. B. kaltės buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, nėra pagrįsta ir tinkamai argumentuota, vertinimas atliktas neatlikus visų tyrimo veiksmų nustatyti, ar yra ANK 481 straipsnio nusižengimo požymių R. B. veiksmuose. Dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. vasario 22 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
R. B. atstovas advokatas Saulius Vaičiūnas prašo priteisti patirtas 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą –2024 m. balandžio 5 d. sąskaitą Nr. 5/2024 (b. l. 44-45). Pažymėtina, jog išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimo klausimas gali būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2024-02-22 nutarimas naikintinas ir bylą grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam tyrimui atlikti. Taigi, byloje nutartimi panaikintinas tik, procesine prasme, tarpinis Institucijos nutarimas ir byla grąžinta toliau tirti, tačiau nėra išspręstas jokio asmens kaltės klausimas, procesas nėra užbaigtas galutiniu procesiniu sprendimu pripažįstant kokį nors asmenį kaltu ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai išsamesniam tyrimui atlikti, savaime nereiškia, kad šioje byloje neabejotinai koks nors asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi net ir atlikus išsamesnį tyrimą Institucija gali priimti analogišką sprendimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o gali ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Todėl šioje proceso stadijoje pripažinti R. B. patirtas proceso išlaidas apskritai nebūtų teisinga ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024-02-22 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24231291485) administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.