Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, atsakovo atstovei D. G. ir advokatui Ramūnui Džiugui, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Klausučių kredito unijai, trečiajam asmeniui V. K. dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Donatas Ramanauskas palaikė ieškovo ieškinį ir nurodė, kad ieškovas pagal paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė sąžiningai iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, kai ieškovo šeimą ištiko ekonominė krizė. Bankrutavo įmonė, kurioje dirbo ieškovas. Kadangi A. K. šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, o ieškovas vienintelis išlaiko šeimą, todėl jis neteko galimybės tinkamai vykdyti sutartinės prievolės. Nors ir nereguliariai, tačiau ir atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ieškovas mokėjo įmokas kredito unijai. Tokios aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas nepilnai vykdė paskolos sutartį dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Vienašališkai nutraukiant sutartį buvo pažeistos LR CK 6.217 str. nuostatos, kadangi netinkamas sutarties vykdymas nebuvo esminis sutarties pažeidimas. Taip pat sutartis laikytina nutraukta nepagrįstai, kadangi ieškovas nebuvo laiku įspėtas apie ketinimą nutraukti sutartį, nes buvo išvykęs į komandiruotę, o jam grįžus paskolos grąžinimo terminas jau buvo praėjęs. Įspėjimas apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo įteiktas ne jam asmeniškai, o sutuoktinei V. K.. Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų siekęs tai daryti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė D. G. su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad ieškovas į uniją nesikreipė. Ieškovas gyvena šalia Klausučių kredito unijos, bet praeidavo pro šalį. Kreipėsi į ieškovą, siuntė įspėjimus, kad sutartis bus nutraukta. Raginimas buvo įteiktas V. K. 2010-07-12. A. K. po įspėjimo gavimo į uniją neatėjo ir dėl paskolos grąžinimo nesidomėjo. Buvo pateiktas įsiskolinimo paskaičiavimas, kad ieškovo skola šiuo yra 22691,17 Lt. K. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o remontuoja kitą butą.

Tretysis asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Tretysis asmuo informavo, kad į teismo posėdį neatvyks ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-07-24 tarp ieškovo A. K. (atstovaujamo V. K., pagal įgaliojimą RP-4170) ir atsakovo Klausučių kredito unijos buvo sudaryta būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 08-00080 (t. 1, b.l. 9-14). Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka: 73,63 kv. m. ploto butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties sudarymo metu ieškovas A. K. savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Su ieškovu A. K. Kredito unija sudarė paskolos grąžinimo tvarkaraštį, su kuriuo ieškovas susipažino ir įsipareigojo mokėti įmokas numatytais terminais. Iš byloje esančio paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraščio matyti, kad ieškovas įsipareigojo kas mėnesį kredito unijai mokėti po 861,00 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas sutartinių prievolių pradėjo nesilaikyti nuo 2009 m. spalio mėnesio. 2009-09-10 sumokėjo 1100,00 Lt, sekantis mokėjimas atliktas tik 2010-03-08 – 500 Lt, vėliau 2010-06-15 – 700 Lt, 2010-07-19 – 400 Lt, 2010-09-16 – 300 Lt (t. 1, b.l. 19-23). Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 08-00080 6.3 punkte numatyta galimybė nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje, kai paskolos gavėjas padaro nors vieną iš esminių sutarties pažeidimų ir prieš 15 dienų apie tai įspėjęs paskolos gavėją. Vienašališkas sutarties nutraukimas yra vienas iš būdų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, kai viena iš sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (LR CK 6.59 straipsnis). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme ar sutartyje nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą.

Atsakovė Klausučių kredito unija 2010-07-09 skolininkui A. K. išsiuntė įspėjimą apie paskolos sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad iki 2010-07-29 nesumokėjus 3609,88 Lt, bus vienašališkai nutraukta sutartis be atskiro įspėjimo ir bus kreiptasi į Hipotekos skyrių dėl paskolos, palūkanų ir kitų priklausančių sumokėti sumų išieškojimo prieš terminą iš įkeisto turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 24). Iš byloje esančio pašto siuntų sąrašo matyti, kad šis įspėjimas 2010-07-12 buvo įteiktas ieškovo sutuoktinei V. K.. A. K. nuo 2010-07-12 iki 2010-07-28 darbo reikalais buvo išvykęs į komandiruotę ir tai patvirtina byloje esantys UAB „Erelita“ įsakymai (t. 1, b.l. 70-71). Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei adresatas nerandamas jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (įvaikiai, tėvai, sutuoktinis ir pan.). Sutarties termino nutraukimo eiga yra skaičiuojama nuo pranešimo gavimo dienos, todėl įspėjimo įteikimas V. K. yra laikomas įteiktu tinkamai ir laiku, nepaisant to, kad ieškovas A. K. tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę darbo reikalais. Be to V. K. turėjo savo sutuoktinio A. K. įgaliojimą, pagal kurį galėjo atlikti visus veiksmus susijusius su paskolos gavimu ir jos grąžinimu. Sprendžiant vienašališko sutarties nutraukimo klausimą reikia įvertinti ar pagal sutarties esmę, paskolos dengimas nesilaikant nustatytų terminų ir mažesnėmis įmokomis yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-02-20 nutartyje 3K-3-58/2012 nurodė, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Klausučių kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinus poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir skolinimu. Jeigu bus ignoruojamos sudarytos sutartys ir nemokamos įmokos pagal grafikus, tai iš esmės nukentės ne tik unijos interesai, bet ir kredito unijos narių interesai. Atsakovas paskolos sutartyje nustatydamas paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus tikėjosi gauti šias sumas sutartyje nustatytais terminais, tačiau jų negavo. Tai yra viena iš pagrindinių paskolos sutarties sąlygų, kurių nesilaikymas yra traktuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas.

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatyta, kad paskolos grąžinimo termino pratęsimo klausimus svarsto valdyba (KUĮ 28 str. 3 d. 12 p.), todėl ieškovas į Klausučių kredito uniją dėl paskolos mokėjimo turėjo kreiptis raštu, o tokie dokumentai teismui nepateikti. Jeigu ieškovas būtų pasinaudojęs teise kreiptis raštu į atsakovo valdybą su prašymu pakeisti sutarties sąlygas ir jei atsakovas tai būtų ignoravęs, ieškovas galėjo pasinaudoti LR CK 6.233 str. jam suteikta galimybe kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas jau iki sutarties nutraukimo buvo skoliningas kredito įmonėms, telekomunikacijų bendrovėms. Ieškovo turtui buvo uždėtas areštas. Ieškovo skola atsakovui pagal 2008-07-24 būsto paskolos sutartį Nr.08-00080 šiuo metu yra 22691,17 Lt.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo šeima augina keturis nepilnamečius vaikus. Tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas. Asmenys prisiimdami įsipareigojimus turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Prisiimdami tokius įsipareigojimus turi pasverti savo galimybes grąžinti paskolą. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinama teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo žmona su vaikais gyvenamąją vietą yra deklaravę (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms ieškinys atmestinas.

Dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš proceso šalių teismas tokių dokumentų negavo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 269, 270 str. str., Lietuvos Respublikos CK 4.80, 6.250, 6.263, 6.270, 6.283 str.str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 34,00 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas (VMI biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.