- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-133-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00547-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas
- Atsakovas
- Klausučių
- Ieškovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klausučių kredito unija apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-641-670/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Klausučių kredito unijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje V. K., dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti atsakovo Klausučių kredito unijos vienašališką 2008-07-24 būsto paskolos sutarties Nr. 08-00080, sudarytos tarp ieškovo A. K. ir Klausučių kredito unijos, dėl 60 000 Lt kredito suteikimo nutraukimą neteisėtu bei atnaujinti šios sutarties galiojimą. Nurodė, kad jam buvo suteikta 60 000 Lt paskola 10 metų laikotarpiu, paskolos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui ir jo sutuoktinei V. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal patvirtintą paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį jis nuo 2008-08-24 turėjo mokėti po 861 Lt kas mėnesį. Įsipareigojimus vykdė iki 2009 metų rugsėjo mėnesio, tačiau tuo metu jį ir jo šeimą ištiko finansinė krizė, dėl ko nepajėgė mokėti paskolos. Ieškovas susirgo, per sirgimo laikotarpį bankrutavo įmonė, kurioje dirbo, dėl ko ieškovas prarado darbą ir kurį laiką nedirbo. Todėl ieškovas su sutuoktine kreipėsi į uniją dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo, jam buvo pasiūlyta atidėti paskolos grąžinimo terminą, tačiau su sąlyga, kad bus padvigubintos palūkanos. Ieškovas nesutiko mokėti dvigubo dydžio palūkanų, todėl atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovas ir neturėdamas darbo iš dalies vykdė prievoles pagal paskolos sutartį, tačiau atsakovas 2010-08-04 vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto – buto. Sutarties pažeidimas, ieškovo nuomone, nebuvo esminis, kadangi dalinis įsipareigojimų vykdymas nedavė pagrindo atsakovui nesitikėti sutarties vykdymo ateityje. Atsakovas taip pat nepatyrė jokių nuostolių, nes už pradelstus mokėjimus buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurių ieškovas neatsisako mokėti. Įsiskolinimas nutraukimo metu sudarė 3 609,88 Lt sumą. Be to, prieš nutraukiant sutartį atsakovas privalėjo įspėti ieškovą prieš 15 dienų, tačiau toks įspėjimas nebuvo įteiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino atsakovo Klausučių kredito unijos vienašališką 2008-07-24 būsto paskolos sutarties Nr. 08-00080, sudarytos tarp ieškovo A. K. ir Klausučių kredito unijos, dėl 60 000 Lt kredito suteikimo nutraukimą neteisėtu bei atnaujino šios sutarties galiojimą. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1637 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad paskolos dengimas mažesnėmis įmokomis ir nesilaikant nustatytų terminų nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi skolininkas paskolą dengė pagal galimybes ir kreipėsi dėl paskolos mokėjimo termino atidėjimo, todėl atsakovas Klausučių kredito unija galėjo tikėtis, kad sutartis ateityje bus įvykdyta. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus šalių bendradarbiavimo principas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar nebuvo pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, iš dalies mokėdamas paskolą ir kreipdamasis į atsakovą, kad ši atidėtų paskolos mokėjimą, vykdė šią pareigą.
Šalies argumentai
Atsakovas Klausučių kredito unija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimus ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Nurodo šiuos skundo argumentus: 1) Teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi jame nėra motyvų ir teisinių argumentų, nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis teismas padarė tokias išvadas. Todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 2) Teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į apelianto procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nemotyvavo savo išvadų, nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus, o kitus priima. Tuo teismas pažeidė CPK įtvirtintus šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus. Be to, nepagrįstai taikė byloje teisės aiškinimo taisykles ir precedentus, kurių neturėjo taikyti, nes kaip savo motyvų pagrindu citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurių ratio decidendi skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. 3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos dengimas mažesnėmis įmokomis ir nesilaikant nustatytų terminų, nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir kad tai, jog kreditorius turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 15 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui pranešimą nutraukti sutartį, nes tai prieštarauja imperatyviai CK 6.218 straipsnio 1 daliai. Šios išvados prieštarauja materialinės teisės normoms, nustatančioms vienašališką sutarties nutraukimo tvarką, o teismas, darydamas tokias išvadas, neteisingai taikė ir interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotas teisės taikymo taisykles. CK 6.218 str. 1 d. numatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje numatytą terminą, įstatymas pranešimo būdų ir tvarkos nenumato, o teismų praktikoje suformuota, kad pranešimo įteikimas nebūtinai turi būti asmeninis. Šalių sudaryta sutartimi buvo numatyta, kad atsakovas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje prieš 15 dienų raštu įspėjęs paskolos gavėją. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad sutarties sąlygų pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Sutartis numatė prievolę mokėti nemažesnes, nei įmokų grafike nurodytas įmokas, o atsakovas negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, todėl griežtas sutarties terminų ir mokėjimų laikymasis buvo pagrindinės sutarties sąlygos. Be to, kredito unijos nariams nemokant įmokų pagal grafikus, nukenčia ir kredito unijos narių interesai, nes kredito unija kaupia ne savo, o kredito narių unijos narių pinigines lėšas ir jas skolina. CK 6.874 str. 2 d. taip pat numato, kad laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos, paskolos davėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi ieškovas padarė ne vieną esminį sutarties pažeidimą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas tinkamai pranešė apie sutarties nutraukimą, kadangi nustatytu terminu išsiuntė įspėjimą apie paskolos sutarties nutraukimą, kuriame nustatė ir papildomą terminą prievolei įvykdyti, ir šie įspėjimai buvo įteikti ieškovo sutuoktinei. 4) Teismas be jokių motyvų nurodė, jog skolininkas žodžiu kreipėsi į kredito uniją, kad ši atidėtų mokėjimą, tačiau jis nebuvo atidėtas skolininkui nesutikus mokėti didesnių palūkanų, kadangi šios išvados neparemtos jokiais bylos duomenimis. Iki sutarties nutraukimo ieškovo pradelsti įsipareigojimai buvo ne tik kredito įstaigoms, bet ir telekomunikacijų bendrovėms, ieškovo turtui buvo uždėti areštai. Todėl ieškovas įmokų nemokėjo ne dėl krizės, bet dėl neatsakingo skolinimosi, pradelstų skolų, areštų. Be to, prašymas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo pagal Kredito unijų įstatymą turėjo būti pateiktas raštu, ieškovas taip pat turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. 5) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad vienašališkas sutarties nutraukimo faktas jau įvertintas Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus, kuris nenustatė pagrindų, kad buvo nesilaikyta įstatymo nustatytos tvarkos vienašališkai nutraukiant sutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius bylai reikšmingas aplinkybes. Skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, o tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę vertindamas pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesudaro pagrindo laikyti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apelianto argumentai, jog buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą yra nepagrįsti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tuo metu nebuvo Lietuvoje ir negalėjo būti atsakovo įspėtas apie jo ketinimą nutraukti paskolos sutartį. Dėl šios priežasties jis neturėjo galimybės per įspėjime nurodytą 15 dienų terminą įvykdyti atsakovo reikalavimo. Nepagrįsti argumentai dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartyje jau atlikto vienašališko sutarties nutraukimo įvertinimo, kadangi hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir ginčų tarp hipotekos šalių nesprendžia.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija daro išvadą, kad buvo neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ieškinys pareikštas ieškovui prašant pripažinti neteisėtu atsakovo Klausučių kredito unijos atliktą vienašališką būsto paskolos sutarties dėl 60 000 Lt kredito suteikimo ieškovui nutraukimą. Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad jis dėl susiklosčiusios sunkios šeimos finansinės padėties nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio negalėjo pilnai vykdyti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas atidėti paskolos grąžinimą keletui mėnesių, tačiau atsakovas sutiko tai padaryti tik ženkliai padidindamas palūkanas nuo 12 iki 21 procento, o be to, įsiskolinimas buvo tik 3609,88 Lt. Ieškovas ieškinio pagrindu taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, sutarties pažeidimas negalėtų būti pripažintas esminiu, kadangi jis įsipareigojimus iš dalies vykdė, taip pat laikė, kad jis nebuvo tinkamai įspėtas dėl paskolos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovo padaryti sutarties pažeidimai nelaikytini esminiais sutarties pažeidimais, kadangi skolininkas dengė paskolą pagal galimybes, dėl ko atsakovas turėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis ateityje bus įvykdyta. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai reiškia, kad vertinant sutarties pažeidimą turi būti atsižvelgta į visas šias aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą, šiuo atveju sureikšmino vieną iš šiame straipsnyje numatytų aplinkybių, t.y. kad nėra grėsmės, jog sutartis ateityje nebus įvykdyta. Tačiau ieškovas įsipareigojo vykdyti mokėjimus dienomis pagal įmokų tvarkaraštį, todėl paskolos davėjui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga, patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Šiuo atveju, vertinant, ar sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas (arba dalinis vykdymas) yra esminis sutarties pažeidimas, turėtų būti atsižvelgta ir į tam tikrą paskolą suteikusios kredito unijos veiklos specifiką, kurią numato Kredito unijų įstatymas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo padaryti sutarties pažeidimai nepripažintini esminiais sutarties pažeidimais, padaryta paviršutiniškai, todėl nepripažintina pilnai pagrįsta. Vertinant sutarties pažeidimo pobūdį, taip pat svarbi ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis prievoles pagal paskolos sutartį vykdė iš dalies tik todėl, kad jam iškilo finansiniai sunkumai, ir jis dėl šios priežasties kreipėsi į atsakovą dėl paskolos sutarties grąžinimo terminų atidėjimo. Tačiau nors ieškovas šias aplinkybes ieškinyje nurodė, jis, turėdamas vykdyti įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė byloje jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t.y. įrodymų, patvirtinančių jo tuo metu susidariusią sunkią finansinę padėtį, taip pat įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl paskolos grąžinimo terminų atidėjimo, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Šio ieškinio pagrindo pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir sprendime dėl jo visiškai nepasisakė, taip pat nepasiūlė ieškovui pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, gali būti atsižvelgta ir į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, kaip galima spręsti iš ginčo kreditavimo sutarties (b.l. 9-17), ji buvo sudaryta būsto įsigijimui. Todėl tai pripažintina vartojimo sutartimi, kadangi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, yra pasisakiusi dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti (priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, ir sąžiningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas (CK 6.188 straipsnis) bei pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo. Tokia pozicija taikytina ir nagrinėjant ieškininės teisenos tvarka spręstiną ginčą dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai vartojimo sutartis. Dėl šios priežasties kreditavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties, nutraukimas šioje byloje taip pat turėtų būti vertinamas sąžiningumo aspektu, CK 6.188 straipsnio pagrindu vertinat sutarties nutraukimo sąlygas. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių esminių bylos aplinkybių netyrė, todėl darytina išvada, kad faktiškai buvo neatskleista bylos esmė, dėl ko priimtas teismo sprendimas naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.