Kauno apygardos teismo sprendimas

2026-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-134-1259/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2026-04-08
Bylos Nr.
eAN2-134-1259/2026
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00119-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Šalčius
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-134-1259/2026Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00119-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. atstovės advokatės B. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarties J. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. rugpjūčio 12 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 12 d. 10.38 val., jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini), jį nesaugiai lenkė automobilis ,,Seat“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro jį apie 50-90 atstumu (nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Toks lenkimas kėlė stresą, vertė papildomai balansuoti, kad neprarasti lygsvaros, negriūti ar nepatekti po kito automobilio ratais, todėl ėmėsi priemonių savo saugumui užtikrinti – stabdė, suko į kelkraštį. Yra įsitikinęs, kad vairuotoja tyčia ignoravo dviratininko saugumo poreikius. Vairuotoja negalėjo jo nematyti, nes buvo dienos metas, ant dviračių veikė žibintai, jis dėvėjo ryškius rūbus. Vertinant transporto priemonių greičių skirtumą, atstumą tarp kontaktinių paviršių, automobilio gabaritus ir keliamą oro srautą, eismo intensyvumą, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas dviratininko sveikatai ar gyvybei. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena J. K. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucijos vertinimu, dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus, nefiksuojama, jog dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartimi A. A. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad J. K. iš esmės nesutiko, kad ji lenkdama dviratininką sukėlė jam pavojų, o atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu greičiu, šoniniu atstumu jos vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A..

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu J. K. atstovė advokatė B. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį, pareiškėjo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimą. Taip pat prašo J. K. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos iš A. A. ir išspręsti proceso išlaidų klausimą iš esmės.

4.1. Skunde nurodo, kad teismui buvo pateiktas aiškus ir motyvuotas reikalavimas dėl patirtos neturtinės žalos ir 700 Eur proceso išlaidų atlyginimo. Skundžiamoje nutartyje šis klausimas visiškai neaptartas, nepateikta jokių motyvų, kodėl teismas jo nesprendė. Toks neveikimas laikytinas esminiu proceso pažeidimu, pažeidžiančiu pareiškėjos teisę į teisingą ir motyvuotą teismo sprendimą.

4.2. Skunde pažymima, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kadangi pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, nors policijos įstaiga teigia, kad J. K. lenkdama važiuojantį dviratininką nesilaikė KET 126 punkte nurodytų rekomendacijų, kurios nėra privalomos, dėl šoninio atstumo, apvažiuojant dviratininką. Taigi, tariamo ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo buvo atliekamas ne dviratininko lenkimas/įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, o jo apvažiavimas, be to rekomendacinio atstumo nesilaikymas negali užtraukti administracinės atsakomybės, todėl bylos grąžinimas tirti teisiškai nereikšmingoms aplinkybėms, kurių konstatavimas nesukeltų administracinės atsakomybės, turėtų būti vertinamas, kaip perteklinis, neteisėtas veiksmas, apkraunant policijos pareigūnus beprasmiška veikla.

4.3. Atstovės teigimu, pareiškėjo subjektyvūs teiginiai buvo perimti nekritiškai, nors pats pareiškėjas sistemingai neatvyksta į teismo posėdžius ir faktiškai nedalyvauja įrodymų tyrime. Toks elgesys vertintinas kaip proceso imitavimas, kai siekiama formaliai palaikyti skundą, tačiau vengiama realaus dalyvavimo teismo posėdyje, pateiktų savo argumentų gynimo ir siekiant išvengti tiesiogiai teismo bei kitų asmenų klausimų atsakymo. Šiuo atveju A. A. inicijuojami procesai yra grindžiami dirbtinai sukurtomis ar abejotino pavojingumo situacijomis, kurios galimai imituoja avarines aplinkybes. Tokie veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad procesinės priemonės gali būti naudojamos siekiant asmeninės naudos, įskaitant bandymus prisiteisti moralinę žalą iš kitų eismo dalyvių. A. A., kaip (duomenys neskelbtini), elgesys nagrinėjamu atveju kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo ir sąžiningo tarnybinių pareigų vykdymo, be to, šie veiksmai vykdomi daugiausia darbo metu.

4.4. Atstovės vertinimu, byla grąžinta papildomam tyrimui, nors nėra aišku, kokios naujos aplinkybės galėtų būti nustatytos, vaizdo medžiaga jau įvertinta. Analogiškose bylose apygardos teismai, policijos pareigūnai pripažino, kad papildomi tyrimai būtų pertekliniai. Toks sprendimas prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir teisinio tikrumo principams. Akivaizdu, kad būtų netikslinga bylą grąžinti tyrimo papildymui, nes tai būtų pertekliniai veiksmai, kadangi parodymų patikrinimas vietoje būtų betikslis, nes J. K. neatsimena šios situacijos, o techninės ekspertizės rezultatai būtų tik tikėtini ir apytiksliai. Šakių rajono policijos komisariato atlikti matavimai patvirtino, kad J. K. vairuojamas automobilis lenkiant dviratininką A. A., atstumai buvo pakankami, iš vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja šalia kelkraščio, todėl šoninis atstumas buvo didesnis nei nurodo nukentėjusysis. Be to, vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Pačio A. A. įvykio vietoje policija nebuvo kviesta, objektyvūs duomenys apie pareiškėjo elgesį, būklę ir matomumą nenustatyti.

4.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. A. inicijuoja dešimtis – šimtus analogiškų bylų (vien (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui yra pateikęs 57 pareiškimus, 2025 m. birželio mėn. duomenimis) apie įvykius kelyje, esą, kai buvo lenkiamas itin nesaugiai, kai buvo sukeltas pavojus jo gyvybei. Vilkaviškio teisme pas vieną teisėją yra apie 30 bylų, pas kitą – apie 6 pagal A. A. skundus. A. A. reikalauja simbolinių sumų (98 Eur, tačiau yra kalbama, kad jau reikalaujama nuo 50 iki 1500 Eur moralinės žalos). Nors teismo prašė atkreipti dėmesį į A. A. registruojamus įvykius ir nurodė, kuomet užregistravo J. K. pažeidimą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuo 10.30 val. iki 10.59 val. užregistravo net 6 (šešis) įvykius ir yra įsitikinęs, kad visi vairuotojai tyčia ignoravo dviratininko saugumo poreikius ir visus nurodė kaip kaltininkus, pažeidėjus, visus registravo e-policijoje. Tokie A. A. veiksmai, inicijuojant teisėsaugos institucijų ir teismų procesus dėl galimų KET pažeidimų, kelia pagrįstų klausimų dėl proporcingo ir sąžiningo teisės į gynybą įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis pareiškimų policijos pareigūnų buvo įvertinti, kaip ir J. K., nepagrįsti, o aukštesnės instancijos teismai priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus, pagrįstai svarstytina, ar tokiais veiksmais nėra piktnaudžiaujama teise. Ypač problematiška tai, kad asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) statusą, savo elgesiu sudaro spaudimo teisėsaugos institucijoms įspūdį, inicijuodamas pakartotinius procesinius sprendimų peržiūrėjimus, prašymus skirti ekspertizes (kurios šiuo atveju valstybei brangiai kainuotų) net ir tais atvejais, kai objektyvių teisės pažeidimo požymių nenustatyta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į J. K. atstovės advokatės B. J. apeliacinį skundą, A. A. prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad veikos kvalifikavimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Šiuo atveju apeliantės interesais yra objektyvus tyrimas, kuris ir turėtų nustatyti minimus neteisėtus A. A. veiksmus ir pagrįstų reiškiamą civilinį ieškinį. Pažeidimo aplinkybės niekuo nesietinos su jo ar galimos pažeidėjos profesine veikla. Akivaizdu, kad siekiama jį diskredituoti visais įmanomais būdais, tačiau išsakomi kaltinimai nagrinėtini ne šios administracinės bylos rėmuose.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad teismai ne kartą pabrėžė, jog didelis pranešimų apie pažeidimus kiekis nešalina policijos institucijų pareigos juos išsamiai ištirti. Šioje byloje tyrimas atliekamas būtent pagal pranešimą apie KET 126 punkto pažeidimą – nesaugų dviratininko lenkimą nesilaikant minimalaus 1,5 m šoninio lenkimo atstumo. Esminis pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas. Esminės, pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu. Tuo labiau, kad automobilio manevro pavojingumo laipsnis sietinas su šoninio atstumo nesilaikymo mastu. Pareiškėjo vertinimu, apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo neturi teisinio pagrindo.

6. Atsiliepimu į J. K. atstovės advokatės B. J. apeliacinį skundą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu, nurodydama, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartis dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir papildomo tyrimo atlikimo naikintina, priimant naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko. Nesutinkama su apelianto argumentu, kad rekomendacinio atstumo nesilaikymas negali užtraukti administracinės atsakomybės, kadangi KET 126 punkte numatyti šoniniai atstumai lenkimo metu yra privalomi ir J. K. jo nesilaikydama padarė KET pažeidimą.

6.2. Institucijos teigimu, A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilis prieš apvažiuodamas dviratininką priartėja prie pat vidurio linijos. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,68 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 1,86 m, įskaitant veidrodėlio plotį, ir kad vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką važiavo prie pat vidurio linijos. Pareiškime nukentėjusysis yra nurodęs, kad jį aplenkė apie 50-90 cm šoniniu atstumu. Taigi, lenkimo momentu šoninis atstumas tarp automobilio buvo: 3,68 m (kelio plotis) – 1,86 m (automobilio plotis), lieka 1,82 m atstumas iki kelkraščio linijos. Vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja šalia kelkraščio, todėl šoninis atstumas buvo didesnis, nei nurodo nukentėjusysis.

6.3. Atsiliepime sutinkama su skundo argumentu dėl papildomo tyrimo atlikimo, tai būtų perteklinis veiksmas, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad apelianto veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties. Abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, pvz. parodymų patikrinimą vietoje, paskyrus autotechninę ekspertizę, nes bus gauti tikėtini, apytiksliai duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. J. K. atstovės advokatės B. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo procesiniu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti kokiu greičiu, šoniniu atstumu J. K. vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A., o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo, tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023).

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atstovės ir Institucijos pozicija, kad analizuojama situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės.

13. Nagrinėjamu atveju A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilio ,,Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja apvažiavo dviratininką saugiu atstumu bei taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja J. K. veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog ji būtų sąmoningai siekusi pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju J. K. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties ir papildomas bylos aplinkybių tyrimas (autotechninės ekspertizės ar kt.) būtų perteklinis veiksmas. Pažymima, kad eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip parodymų patikrinimas įvykio vietoje ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tik tikėtini ir jais nebūtų galima remtis priimant galutinį sprendimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atstovės argumentu, kad KET 126 punkte nurodytos rekomendacijos nėra privalomos. Pažymėtina, kad KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta Institucijos atsiliepime, rekomendacinio atstumo nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, kadangi KET 126 punkte numatyti šoniniai atstumai lenkimo metu yra privalomi.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija savo nutarime nurodo, kad dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo. Iš byloje esančio A. A. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilio ,,Seat“ vairuotoja J. K. į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo, buvo tik apvažiuojamas dviratininkas. Institucijos atsiliepime nurodoma, jog kelio juostos važiuojamosios dalies, kuria važiavo dviratininkas, plotis yra 3,68 m, automobilio plotis yra 1,86 m, taigi lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 1,82 m. atstumas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis važiavo kiek didesniu nei 80 km/h greičiu, toks šoninis atstumas galimai nelaikytinas pakankamu pagal KET 126 punkto reikalavimus (įvertinus tai, kad tarp automobilio ir važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos įsiterpia dviratininkas). Be to, pati Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo sutinkanti, kad automobilio vairuotoja, lenkdamas dviratininką, nesilaikė 1,5 m šoninio atstumo reikalavimų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, tačiau tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Dėl šios aplinkybės Institucija sprendimo nepriėmė, nors ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi, Institucija turėjo nuspręsti ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje buvimo/nebuvimo asmens veiksmuose.

17. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama A. A. veiksmams, inicijuojant administracines teisenas iš esmės analogiškose situacijose, tačiau dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atstovė apeliaciniu skundu taip pat prašo J. K. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš A. A. ir išspręsti proceso išlaidų klausimą iš esmės. Vis dėlto, šioje proceso stadijoje šie prašymai negali būti sprendžiami iš esmės, kadangi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, J. K. atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio 2026 m. sausio 29 d. nutartis yra naikinami, o administracinio nusižengimo byla perduodama Institucijai spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. K. atstovės advokatės B. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 30 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį dėl papildomo tyrimo atlikimo dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Marijus Šalčius