- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2-1470-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- M. L. C.
- Atsakovas
- V. Š., R. Č.
- Trečiasis asmuo
- I. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinęs su civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. C. ieškinį atsakovams V. Š. ir R. Č., trečiasis asmuo I. D., dėl nuostolių kompensavimo pateiktais duomenimis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-3736-934/2020 priėmė 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria laikė nepaduotu M. C. ir I. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3886-262/2018 pagal ieškovo M. L. C. ieškinį atsakovams V. Š. ir R. Č..
2. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos teisme registruotas elektroninis laiškas, kurio dalis parašyta rusų ir italų kalbomis, atsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@yahoo.it. Prie šio elektroninio laiško pridėtas priedas – skenuotas raštas, pavadintas atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucijomis minėtas elektroninis laiškas bei jo priedas priimti į bylą Nr. A2-3736-934/2020. Ši civilinė byla su nurodyto elektroninio laiško priedu – skenuotu raštu, kuris pavadintas atskiruoju skundu, atsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip apeliacinės instancijos teismui.
Dėl gautų duomenų (informacijos) priėmimo atitikties proceso reikalavimams
3. Vienas proceso apeliacinės instancijos teisme inicijavimo pagrindų yra atskirojo skundo padavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 str.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliacinės instancijos teismas, tik gavęs procesinį dokumentą, kuris atitinka atskirojo skundo požymius ir kuriame nurodytas skundo pagrindas bei dalykas, gali apibrėžti bylos pagal skundą nagrinėjimo ribas bei išspręsti reiškiamus reikalavimus apeliacinio proceso tvarka.
4. Nagrinėjamu atveju susipažinus su elektroniniu paštu gautais duomenimis (informacija), konstatuotina, jog šie duomenys nesukuria jokių prielaidų apeliaciniam procesui pradėti.
5. Pagal CPK 110 straipsnį atskirasis skundas yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog procesinį dokumentą teikiantis byloje dalyvaujantis asmuo turi būti tinkamai identifikuojamas. Analizuojamu atveju rašte, pavadintame atskiruoju skundu, nurodyta, kad „apeliantas I. D.“, tačiau nenurodyti jokie kiti I. D. asmens duomenys, kurie leistų identifikuoti į teismą besikreipiantį subjektą.
6. Teismui paduodamame procesiniame dokumente turi būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. (Aprašo 4 p.). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 p.). Esant įprastai situacijai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Taigi, asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėtų jį teikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.
7. Į civilines bylas teikiami dokumentai turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus. Šiuo atveju elektroniniu paštu gauti duomenys (informacija) neatitinka jokių procesinio dokumento formai bei turiniui keliamų reikalavimų (nėra nurodytas skundo pagrindas ir jo dalykas, nenurodyti byloje dalyvaujantys asmenys, juos identifikuojantys duomenys ir t. t.). CPK 115 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą vertinti gauto procesinio dokumento turinį, o ne pavadinimą. Vadinasi, vien tai, kad teisme gauto elektroninio laiško priedas pavadintas atskiruoju skundu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo gautas atskirojo skundo požymius turintis ir įstatymo reikalavimus tokiam procesiniam dokumentui atitinkantis skundas.
8. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba (CPK 113 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teisme priimti 2020 m. rugpjūčio 25 d. elektroninis laiškas iš dalies surašytas naudojant rusų ir italų kalbų žodžius, o laiško priedo, pavadinto atskiruoju skundu, tekstas surašytas itin netaisyklinga lietuvių kalba (nenaudojamos lietuviškos abėcėlės raidės, absoliuti dauguma teksto žodžių parašyti su klaidomis), tekste atskiros žodžių grupės sudėliotos be loginės minties ir sekos, sakiniai neturi aiškaus baigtumo. Dėl nurodytos priežasties teigtina, jog duomenys (informacija) Lietuvos Respublikos teismui pateikti nesilaikant elementariausių valstybinės kalbos reikalavimų.
9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi (šio teismo civilinės bylos Nr. 2-214-186/2016) nutarus C. M. L. ir I. D. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, jiems jau buvo išaiškinti atskirojo skundo turiniui keliami esminiai reikalavimai.
10. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo kartu su byla atsiųsti duomenys (informacija) neatitinka dalyvaujančio byloje asmens atskirajam skundui keliamų reikalavimų, todėl apeliacinis procesas pagal tokius duomenis (informaciją) negalėjo būti pradėtas.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinio pagrindo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija priimti ir po to siųsti apeliacinės instancijos teismui su 2020 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu laišku gautų duomenų (informacijos), todėl šio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. lydraštyje įvardinto pareiškėjo C. šeimos atskirojo skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija priimto ir šio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. lydraštyje įvardinto C. šeimos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-3736-934/2020, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.