Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-760-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-20Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. TS-121-564/2020Nutartis · 2020-09-10Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1S-760-658/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06921-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjai
Nerijus Meilutis (pirm.), Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-760-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06921-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. D. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 81/04-826 netaikyti R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. R. D. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. vasario 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 27 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. rugpjūčio 17 d.) – 1 metai 6 mėnesiai 10 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-826, kuriuo nutarė R. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, ji padidėjo 1 balu.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. D. skundą dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 81/04-826 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Teismas sprendė, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

II. Skundo ir atsiliepimo esmė

5. Nuteistasis R. D. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, prašo ją ir Komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 81/04-826 panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, nes jis yra pristatęs pažymas dėl darbo ir gyvenamosios vietos. Be to, nuteistasis laisvėje turi nepilnametę dukrą, kuriai turi mokėti alimentus, tačiau dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose to daryti negali. Pažymima, kad pataisos namuose nėra darbo. Išlaikymą dukrai šiuo metu moka jo mama, kad nesusidarytų skola. Nors jo mama jau sena ir prastos sveikatos, tačiau ji stengiasi jam padėti. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta pilnai ir dėl to labai gailisi.

5.2. Nuteistojo nuomone, Komisija visiems nuteistiesiems nurodo tuos pačius argumentus, kodėl netaiko lygtinio paleidimo. Atkreipiamas dėmesys, kad pataisos įstaigoje nėra galimybės dirbti, nes nėra darbo vietų, o pirmenybė yra suteikiama nuteistiesiems su specialybėmis. Nuteistasis programų nelankė, nes buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19, t. y. ne dėl jo kaltės jis to nedarė. Nuteistasis nori, kuo greičiau išeiti į realų gyvenimą. Taip pat pažymi, kad jam tarnybinį pažeidimą surašė, nors nebuvo jo kaltės, o jis tuo metu nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atsiliepime pakartojamos skundžiamoje nutartyje nustatytos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, bei nurodoma, jog R. D. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis R. D. stokoja gebėjimo spręsti problemas, o nusikaltimų darymo pateisinančios nuostatos vis dar išlikusios, kas neleidžia jį vertinti kaip besitaisantį asmenį ir neatspindi jo elgesio pokyčių. Be to, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža. Prokuroro nuomone, akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. D. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam R. D. nustatoma vidutinė – 98 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš esmės pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik du balai, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Nuo pirminio vertinimo R. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo vienu balu. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti R. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, savo paties prašymu buvo įtrauktas į „Įžanginių grupių“ užsiėmimus, tačiau šiuo metu jie nevyksta. Teigiamai R. D. elgesį apibūdina ir tai, kad jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nėra baustas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį bent iš dalies koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas R. D. nėra pirmasis. Be to, praeityje R. D. buvo taikytos švelnesnės baudos bausmės, taip pat buvo skirtas laisvės atėmimas ir šios bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo susiję su finansinės naudos gavimu. Visa tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos R. D. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos švelnesnės bausmės ir net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors aplinkybės susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. D. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, buvo įvertintas R. D. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad R. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, narkotikų vartojimas, mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį nuteistojo išsilavinimas yra pagrindinis, jis neturi specialybės. Nors jis teigia, kad yra oficialiai dirbęs, tačiau jokių dokumentų apie tai nėra pateikęs. Pataisos namuose nedirba, kadangi nėra darbo vietų. Nors R. D. neigia priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, tačiau 2019 m. vasario 28 d. nustatytas jų vartojimo faktas, už ką jis buvo nubaustas administracine tvarka. Nuteistasis būdamas laisvėje laisvalaikiui leisti ypatingų pomėgių neturėjo, nedalyvavo jokioje veikloje, nesusijusioje su nusikalstamumu. Pripažįsta, kad jis elgėsi rizikingai ir neapgalvotai, paskutinis nusikaltimas susijęs su finansų siekimu, todėl manytina, jog gali pasirinkti situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Jis bendrauja tik su tais asmenimis, kurie atitinka jo nuostatas. Nuteistasis lengvai praranda savikontrolę, kitiems, su kuriais bendrauja, vertėtų jo saugotis. Jis teigia, kad kai jaučia pyktį, visišką kontrolės praradimą, tuo metu nesugeba nusiraminti iki tol, kol neišreiškia pykčio. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis teigia, jog greitai pasidaro nuobodu, dažnai kaltina kitus, pasiduoda kitų žmonių įtakai. Nuteistasis pripažįsta, kad atlikdamas nusikaltimus nepagalvojo apie galimas neigiamas pasekmes sau ar kitiems. Jis nesugeba suformuluoti tikslų ir surasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų, turi kategorišką nuomonę ir linkęs tvirtai jos laikytis.

13. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia jo nuostatos. Nuteistasis pastoviai ir su įsitikinimu reiškia pažiūras, palankias ir pateisinančias nusikalstamą elgesį. Jis priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą, be jokios naudos jam pačiam. Nors nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokti kitų visuomenės narių teises, tačiau, atsižvelgiant į jo kriminalinę praeitį, nuteistojo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus R. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių R. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. D. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis