- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- e2-47669-912/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40745-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu prašoma priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 274,19 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento.
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų nuorašai) įteikti asmeniškai atsakovei. Per nustatytą terminą atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė, valdanti sistemą „Vivus.lt“, ir atsakovė 2014 m. rugsėjo 2 d. nuotoliniu būdu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 115,85 Eur dydžio kreditą 3 mėnesiams. Paskolos sudarymo dieną galiojo akcija, suteikianti galimybę grąžinti paskolą po 3 mėnesių nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. 2014 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą papildomai 289,62 Eur sumai 12 mėnesių terminui. Taigi atsakovė turėjo grąžinti ieškovei 434,43 Eur kreditą. Atsakovė netinkamai vykdė prievolę grąžinti skolą, todėl ieškovė 2015 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė liko skolinga ieškovei 160,84 Eur ir 16,76 Eur nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų už 2014 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. rugsėjo 23 d. laikotarpį. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 160,84 Eur negrąžinto kredito ir 16,76 Eur palūkanų (CK 6.200, 6.205 straipsniai, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 96,59 Eur palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Analizuojamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte šalys susitarė, kad už pradelsimo laikotarpį atsakovė turi mokėti palūkanas, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 133,50 proc. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d., t. y. 67 kalendorines dienas, turi sumokėti 96,59 Eur palūkanų. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovė yra vartotoja, fizinis asmuo, kurios interesus gina Valstybė (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Pirmiau nurodytos sutarties 4.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (7.1 punktas) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovė nurodo, kad yra didžiausia Lietuvoje vartojimo kreditų nuotoliniu būdu teikėja. Jei atsakovė būtų laiku grąžinusi kreditą, ieškovė nedelsdama būtų paskolinusi lėšas kitiems asmenims su ne mažesne kaip 109,89 proc. metine palūkanų norma. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė. Dėl to ieškovė, suteikdama kreditą atsakovei turėjo patikrinti atsakovės galimybes grąžinti kreditą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, suteikdama kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovė sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Dėl to, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakove, prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį 2015 m. rugsėjo 23 d., tačiau pateikė teismui ieškinį tik 2016 m. lapkričio 8 d. Pažymėtina, kad ieškovės teiginys, jog gautos lėšos būtų nedelsiant paskolintos kitiems asmenims su 109,89 proc. metine palūkanų norma nepagrindžia realių ieškovės galimybių gauti tokias pajamas. Be to, ieškovė nenurodė išlaidų, susijusių su tokiomis negautomis pajamomis. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių didesnius, negu minimalūs, nuostolius (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 5,39 Eur (160,84 x 0,05 : 100 x 67) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina. Dėl to ieškovei iš viso priteistina 182,99 Eur (160,84 Eur paskolos + 16,76 Eur palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo + 5,39 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino) skola.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 182,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis; teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Patenkinti iš dalies ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.
Priteisti ieškovei UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) iš atsakovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 182,99 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 99 ct) skolos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą 182,99 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 99 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.