Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Kelmės rajono savivaldybės administracija ir S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1984 m. spalio 24 d. nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir juos nuosavybės teise valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis viso nekilnojamojo turto, registruoto D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš karto po savo tėvo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) iš karto priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama D. J.. Paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėja priėmė jos palikimą. Su pareiškėja D. J. palikimą priėmė jos tėtis E. J., ir jos sesuo S. J.. Tačiau jie iki šiol nėra pasiėmę paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, nes notarei nėra pateikę dokumento apie mamos turėto turto dalį. Pareiškėjos tėvai D. J. ir E. J. susituokė (duomenys neskelbtini) rajono civilines metrikacijos skyriuje. Tėvai 1984 m. spalio 24 d. nusipirko D. J. vardu gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkes vykdomojo komiteto sekretorė D. A., notarinio registro Nr. 68. 1987 m. rugpjūčio 22 d. tėvai atliko pastatų inventorizaciją ir pateikė tuometiniam inventorizacijos biurui, tačiau institucija atsisakė įregistruoti nuosavybes teises, nes pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti daiktai neatitiko inventorizacijos duomenų. Po tokio atsakymo gavimo tėvai nebežinojo ką toliau daryti. 2009 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) seniūnas V. A. išdavė pažymėjimą, bet jis neatitiko turto pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir vėl daiktinės teisės buvo neįregistruotos. Esant tokiai situacijai, notarė negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į mamos turto dalį ir patarė kreiptis į teismą. Nusipirkę išvardintus pastatus, tėvai iš karto į juos persikraustė ir laikė save šių pastatų savininkais, juos tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo nuosavybę, ten deklaravo savo gyvenamą vietą. Iš esmės pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota tuometiniame (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos vykdomajame komitete, tačiau dėl netinkamos (duomenys neskelbtini) seniūno išduotos pažymos, tenka kreiptis į teismą.

1.2. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas E. J.. Tėtį palaidojo, tvarko jo kapą. Tėvų namus po laidotuvių sutvarkė, įleido nuomininkus, kurie privalo tvarkingai prižiūrėti tėvų buvusius namus. Ji turi giminių (duomenys neskelbtini), todėl reguliariai atvyksta tvarkyti tėvų kapus. Tuo pačiu visada patikrina, ar nuomininkai tinkamai prižiūri tėvų namus, prižiūri žemę. Ji iš karto po tėvo mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą, tačiau pas notarą nenuvyko. Tėvas buvo priėmęs mamos palikimą, bet neturėjo iki galo sutvarkytų nekilnojamojo turto dokumentų pateikti notarui, todėl negalėjo išsiimti nuosavybės liudijimo į pergyvenusio sutuoktinio turto dalį.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą E. J. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjos L. G. pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. J., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimui neprieštarauja. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė neprieštaraujanti pareiškimui ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir S. J. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. J. ir E. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos biure. D. J. mirė (duomenys neskelbtini), o E. J. mirė (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ rašte dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo nurodyta, kad 2025 m. vasario 27 d. duomenimis, E. J. ir D. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Iš 1984 m. spalio 24 d. sutarties matyti, kad R. K., būdama paskutinė kolūkinio kiemo narė, D. J. parduoda medinį gyvenamąjį namą, kurio bendras naudingas plotas 96 kv. m., ūkinį pastatą, tvartą su daržine po vienu stogu, vasarinę virtuvę ir rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje pažymėta, kad už parduodamą namą ir ūkinius pastatus D. J. sumokėjo 13 800 rublių. Sutartis 1984 m. spalio 24 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės Liaudies deputatų vykdomojo komiteto sekretorės D. A., registro Nr. 68.

9. 2025 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad į gyvenamąjį namą, kurio naudingas plotas 99,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojas – D. J., įregistravimo pagrindas – 1987 m. rugpjūčio 22 d. nepateikti dokumentai.

10. Šiaulių apskrities Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009 m. kovo 4 d. pažymėjime nurodyta, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. 6, namų ūkio Nr. 311, D. J. vardu užregistruotas medinis gyvenamasis namas, pastatytas 1960 metais, turintis 99,06 kv. m naudingo ploto, tame tarpe 69,86 kv. m gyvenamojo ploto, ir ūkiniai pastatai: daržinė, tvartas, dvi malkinės, du ūkiniai pastatai, garažas, viralinė, esantys (duomenys neskelbtini), pastatų įsigijimo būdas – 1984 m. spalio 24 d. pirkimo pardavimo sutartis, registro Nr. 68, pastatai neareštuoti, draudimų nėra. Namų valdos techninės apskaitos byloje, inventorizuotoje 1987 m. rugpjūčio 22 d., nurodyta, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. D.. 2004 m. lapkričio 22 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patikslintas D. J. valdomų pastatų adresas ((duomenys neskelbtini)).

11. Šioje civilinėje byloje pareiškėja reiškia reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. J. nusipirko ir nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o E. J., D. J. sutuoktiniui, priklausė ½ dalis viso jos vardu registruoto nekilnojamojo turto.

12. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. J. 1984 m. spalio 24 d. sudarė pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, ši sutartis buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės, tačiau nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja neturi ir negali neteismine tvarka gauti dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti juridinę reikšmę turintį faktą. Šiaulių apskrities Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija 2009 m. kovo 4 d. pažymėjimu patvirtino, kad D. J. 1984 m. spalio 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). D. J. 1984 m. spalio 24 d. įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą, ji buvo sudariusi santuoką su E. J. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Prieštaravimų dėl šių aplinkybių suinteresuoti asmenys nepateikė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomų juridinių faktų nustatymui (pastatų valdymo nuosavybės teise) reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šių juridinę reikšmę turinčių faktų. Ištyrus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad D. J. nuosavybės teise iki savo mirties valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o E. J. priklausė ½ dalis D. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Taip pat pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo E. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.

15. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

16. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

17. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. G. ir suinteresuotas asmuo S. J. yra E. J. dukros. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2010 m. spalio 10 d. išduotame liudijime nurodyta, kad mirusiosios D. J. įpėdiniai pagal įstatymą sutuoktinis E. J. bei dukros L. G. ir S. J. yra priėmę palikimą 2010 m. spalio 7 d. paduodami pareiškimus Kelmės rajono 1-ajam notaro biurui apie palikimo priėmimą. Testamentų registro 2025 m. kovo 10 d. išraše užfiksuota, kad testamentų registre nėra užregistruota palikėjo E. J. palikimo priėmimo faktų.

18. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir valdo E. J. priklausantį turtą, po tėvo mirties sutvarkė jo namus, įleido nuomininkus, tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

19. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog L. G., mirusiojo E. J. dukra, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1984 m. spalio 24 d. nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir juos nuosavybės teise valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis viso nekilnojamojo turto, registruoto D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.