Utenos apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, jos atstovui

Nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. R. ir Anykščių 2-ojo notaro biuro notarei Boženai Džigorai -Isajevai

Viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai , atstovaujamai VĮ Turto bankas, tretiesiems asmenims D. R., Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Boženai Džigorai – Isajevai dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatyto arba termino atnaujinimo ir palikimo parėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas V. R. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. R., kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Dar motinai esant gyvai, jis apsigyveno jos bute. Mirus motinai, jis toliau liko gyventi tame bute, mokėjo mokesčius už elektrą, naudojosi motinos buitiniais daiktais, butą prižiūrėjo. Už tiekiamą šilumą ir už komunalines paslaugas mokesčių nemokėjo. Po motinos mirties jis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nesuprato, kad tai reikia padaryti. Jis serga epilepsija, jam sunku suvokti tam tikrus dalykus, todėl pas notarą ir nenuvyko. Taip jį gyvenant bute, aplankė Turto banko darbuotojai ir tada jis sužinojo, jog butas perėjo valstybei. Tada jis kreipėsi pagalbos . Ieškovas nurodė, jog jis nežinojo , kad butas perėjo valstybei, kol neapsilankė Turto banko darbuotojas. Iš notaro negavo jokio pranešimo, jog butą perims valstybė. Jis turi brolį Da., tačiau jisai dirba užsienyje, ir nesirūpino turto paveldėjimu. Prašė jo ieškinį tenkinti, nes jis visą laiką gyveno motinos bute ir palikimą priėmė faktiniu valdymu. Patenkinus šį prašymą, prašė panaikinti notarės išduotą valstybei palikimo perėjimo teisės liudijimą.

Tretysis asmuo D. R. atsiliepimo teismui į ieškovo ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Teismas negavo jokio trečiojo asmens prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovo V. R. motina S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas, tai butas (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyveno . Mirus motinai , ieškovas ir toliau liko gyventi tame bute , mokėjo mokesčius už elektrą, tik dėl to, kad serga nervų sistemos ligomis ir dėl teisinio neišprusimo , per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau, teismas , ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, jog po motinos S. R. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas V. R. priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. (CK 5.51 str.,1d.)

Pagal Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą , faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš :1) veiksmų fakto ir 2 ) veiksmų pobūdžio . Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo , į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatyto arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis parimtą turtą valdo kaip savo ir save laiko turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius ir atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) . Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas V. R. po mamos S. R. (duomenys neskelbtini) mirties, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y., jis toliau liko gyventi motinos bute, mokėjo mokesčius už elektrą, rūpinosi paliktu turtu, naudojosi visais paliktais motinos namų apyvokos daiktais ir tokiu būdu perėmė S. R. turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. Iki šiol ieškovas tebegyvena ginčo bute ir tai patvirtina atsakovo pateikti į bylą ginčo buto apžiūros aktai.

Dėl ieškovo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą motinos S. R. palikimui priimti.

Ieškovas teikdamas ieškinį teismui prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu ir tuo pačiu teikė alternatyvų reikalavimą, jei teismas netenkinti jo pirmo reikalavimo, tai prašė atnaujinti praleistą terminą motinos S. R. palikimui priimti. Kadangi teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, tenkino ieškovo reikalavimą ir nustatė jam rūpimą juridinę reikšmę turintį faktą, tai ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nebeturi jokios juridinė reikšmės, todėl šio ieškovo reikalavimo, teismas nebepasisako.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019m. birželio 26d., palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Ieškovas V. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos S. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Nustačius šį faktą , prašė panaikinti 2019m. birželio 26d., VĮ Turto bankui išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismui tenkinus ieškovo reikalavimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą , kad po S. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė jos sūnus ieškovas V. R., pradėjęs turtą faktiškai valdyti, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Dėl šios priežasties tenkinamas ieškovo reikalavimas panaikinti 2019-06-26 Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Valstybė turtą gali paveldėti tik tada , jei mirusioji neturi paveldėtojų arba giminės neketina turtą paveldėti, ar atsisako ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokios kategorijos bylose yra akcentavęs, jog kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų. Bylos medžiaga nustatyta, jog mirusioji S. R. turėjo įpėdinių, tai sūnų D. R., ieškovo brolį , byloje tretįjį asmenį, ir mirusio sūnaus R. sūnų M. R.. Duomenų, jog šie asmenys būtų atsisakė palikimo , ar jie būtų informuoti apie tai, jog palikimas pereis valstybei, nei atsakovas, nei tretysis asmuo – notarė teismui tokių duomenų nepateikė. Šie asmenys gyvena (duomenys neskelbtini). Tai, kad Gyventojų registro duomenimis ieškovas nebuvo nurodytas kaip mirusiosios S. R. sūnus, nesudaro pagrindo teikti, jog notarė ir valstybę atstovaujanti institucija, atsakovas, ėmėsi visų veiksmų , kad būtų išaiškinti visi mirusiosios įpėdiniai. Kaip nustatyta ieškovas visą laiką gyveno mieste S. R. bute adresu (duomenys neskelbtini). Be to , byloje nustatyta, kad nors valstybei ir buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas , tačiau faktiškai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas. Raktus nuo buto ir toliau turėjo ieškovas , tuo buto jis ir naudojosi. Tą užfiksavo ir atsakovo atstovai atsilankė minėtame bute 2019m. birželio 26d, t.y. tą dieną kai buvo išduotas atsakovei paveldėjimo perėjimo valstybei teisės liudijimas. Šią dieną buvo surašytas turto apžiūros aktas ir jame konstatuota, jog ieškovas V. R. jame gyvena . Taip pat akte nurodyta, jog ieškovui buvo informuotas apie tai, kad jis turi išsikelti arba kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo. 2019 m. lapkričio 5d., atsakovo atstovai surašė nekilnojamojo turto apžiūros aktą ir jame konstatavo, jog ginčo bute ieškovas gyvena. Nustatyta, jog ieškovas serga nervų sistemos ligomis ir dėl to jis teismo posėdžio metu nebuvo pajėgus atsakyti į užduotus paprastus klausimus, todėl konstatuotina, jog buvo apsunkinta ir jo galimybė bendrauti su kitomis institucijomis , tame tarpe ir notarais. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių viseto pagrindu, 2019m. birželio 26 d., palikimo perėjimo valstybei liudijimas naikintinas.

Dėl atsakovo motyvo, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti.

Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį, nurodė, jog CK 5.8 straipsnis numato, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį per vienerius nuo palikimo atsiradimo dienos arba tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tuo pačiu nurodė, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo palikėjos S. R. mirties. Atsakovas konstatuodamas šias aplinkybes, atsiliepime neprašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindų ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovo atstovas nesutiko su tokia atsakovo poziciją. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojam jog šiuo atveju ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Tokios kategorijos byloje Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas ( kaip yra kitų įpėdinių atvejais) o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo atsiradimo vietos notarui , pagrindu . (CK 5.66 str. LAT 2014m. balandžio 14d., nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-18/2014) Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra palikimo priėmimo pasekmė. Tačiau, valstybė palikimo nepriima kaip kad kiti įpėdiniai. Pagal CK 5.62 str., 1d., 3 punktą , jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Jokio valinio veiksmo palikimui priimti valstybė neatlieka. Valstybei atstovaujančiai institucijai išduotas liudijimas tvirtina ne palikimo priėmimą, o priešingai, kad palikimas nebuvo priimtas. Todėl šioje byloje ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas netapatinamas su įpėdiniui išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, todėl šioje byloje negali būti taikoma ieškinio senatis . Šioje byloje teismui konstatavus, jog ieškovas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu , valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai , kurių pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Nebuvo pagrindo išduoti ginčo liudijimą, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei.

Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį pareiškė savarankišką reikalavimą ir nurodė , jog jeigu ieškinys bus patenkintas, tai atsakovės Lietuvos Respubliką atstovaujamam VĮ Turto bankui turi būti atlygintos patirtos išlaidas , susijusios su ginčo turtu, viso 1153,64 eurai . Šiam reikalavimui pagrįsti pateikė išlaidų detalizaciją. Iš pateiktos lentelės matyti, kad nuo 2019m. rugpjūčio 31d., iki 2020-05-21 , t.y., po to, kai atsakovė perėmė ginčo butą mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, už šildymą, turėjo išlaidų notarui dėl buto perėmimo. Kaip matyti , atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniai įrodymais. Teismas , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog išlaidos yra pagrįstos . Ieškovas privalėjo veikti apdairiai, nelaukti tol, kol butas atiteks valstybei, o susidarius tokiai situacijai atsakovė patyrė nepagrįstų išlaidų. Teismui nustačius, kad ieškovas priėmė palikimą ir yra buto savininkas , o atsakovė patyrė dėl ieškovo neveikimo išlaidas , būtent ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtas išlaidas , susijusias su paveldėjimo dokumentų tvarkymu ir mokesčių mokėjimu. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir priteistina atsakovei iš ieškovo 1153, 64 eurai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 390,52 eurų sumai. Šiuo atveju ieškinys tenkintinas visiškai , tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovė yra Lietuvos Respublika , o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Dėl tų pačių aplinkybių, nepriteistina iš atsakovės nei žyminis mokestis, nei teismo turėto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str.,268str.,270 str,-

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. po savo motinos S. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Pripažinti negaliojančiu Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2019m. birželio 26d., išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą , notarinio registro Nr. 2599.

Tenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas ( į. k. 112021042) savarankišką reikalavimą ir priteisti iš V. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) , 1153,64 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt tris eurus ir 64 ct.) išlaidų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei turto išlaikymu.

Sprendimas per 30 d. , nuo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.