- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2849-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01439-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi A. K. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. birželio 30 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda A. K. paskirta už tai, kad jis 2010 m. gegužės 15 d., 11 val. 45 min., Žadeikos ir S. N. gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW“, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptis sankryžoje) reikalavimus, t. y. iš antros juostos pravažiavo tiesiai, reikėjo sukti į kairę, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus. Nurodė, jog A. K. pateikė skundą, kuriuo ginčijo savo kaltę, taip pat teigė, jog Institucijos Nutarimas buvo priimtas, pažeidžiant jo procesines teises, neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių. Pažymėjo, jog A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta byloje esančiais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidimo schema, policijos pareigūnų M. K. ir E. T. tarnybiniais pranešimais ir jų paaiškinimais teisme. Akcentavo, jog liudytojai M. K. ir E. T. teismo posėdyje patvirtino, jog aiškiai matė, kaip automobilis „BMW“ iš kraštinės kairės eismo juostos, iš kurios galima važiuoti tik į kairę, sankryžą pravažiavo tiesiai, o jie, matydami šį pažeidimą, pradėjo persekioti šį automobilį, jį sustabdė, vairuotojui (A. K.) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o jis iš pradžių su užfiksuotu pažeidimu sutiko, tačiau kai pareigūnai pradėjo rašyti protokolą, pradėjo viską neigti. Nurodė, jog šių liudytojų paaiškinimai buvo išsamūs, nuoseklūs, jie nepažįsta A. K. ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Padarė išvadą, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o A. K. pagrįstai paskirta maksimali įstatymu numatyta nuobauda, nes jis turi galiojančių nuobaudų, nuolatos pažeidinėja KET reikalavimus, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas taip pat atmetė A. K. argumentus, kad Institucija nepranešė jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, t. y. pažeidė jo teisę į gynybą, nes teismas suteikė galimybę jam teikti įrodymus, paaiškinimus ir jis apskundimo teise pasinaudojo. Pažymėjo, jog liudytojų J. Ž., V. Ž. ir R. K. paaiškinimais teismas nesiremia, nes jie yra A. K. pažįstami, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, teisme šie liudytojai pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo nematė.
II.
A. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 53), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, bei neįteikus nutarimo nuorašo. Pažymi, jog apie skundžiamą nutarimą jis sužinojo tik gavęs antstolio R. V. patvarkymus dėl jo turto ir lėšų arešto, o tokiu būdu jam buvo atimta galimybė sumokėti baudą per ATPK 313 straipsnyje nustatytus terminus bei kilo pareiga sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šio skundo pagrindo ginčijamoje nutartyje neišnagrinėjo. Teigia, jog jam inkriminuojamo pažeidimo jis nepadarė, apie ką pažymėjo ir jo atžvilgiu surašytame administraciniame teisės pažeidimo protokole, o jo nurodytas aplinkybes raštu patvirtino ir Institucijai pateikė liudytojai J. Ž., V. Ž., R. K.. Nurodo, jog jis nuosekliai tvirtino, kad kartu su J. Ž. važiavo paskui savo draugus V. Ž. ir R. K. U. plentu, o Žadeikos – S. N. gatvių sankryža jų automobiliai išvis nevažiavo, tačiau šių jo parodymų teismas netyrė ir tinkamai jų neįvertino, nors teismo posėdžio metu policijos pareigūnai M. K. ir E. T. pripažino, kad jis pareigūnams sustabdžius automobilį iškart nurodė, jog važiuoja paskui savo draugus. Mano, kad teismas taip pat savaip interpretavo liudytojų J. Ž., V. Ž. ir R. K. parodymus, teigdamas, jog jie pripažino, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nematė, nes šie liudytojai tik patvirtino, kad nematė, jog jis būtų pažeidęs KET reikalavimus, t. y. nurodė, jog jis nevažiavo Žadeikos – S. N. gatvių sankryža. Priduria, jog šie liudytojai, kurie važiavo automobiliu priekyje jo, nurodė, kad matė tokio paties modelio ir spalvos automobilį, nuvažiuojantį priekyje jų, jie net atsiminė šio automobilio valstybinį numerį, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, o automobilio savininkas – neapklaustas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. K. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
A. K. ginčija savo kaltę padarius minėtą pažeidimą, teigdamas, jog teismas netinkamai įvertino nuoseklius jo ir jo liudytojų parodymus, taip pat teigia, jog administracinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, bei neįteikus nutarimo nuorašo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą su tokia A. K. pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos A. K. procesinės teisės. Pirma, tai, kad Institucijoje administracinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nelaikytina aplinkybe, sukliudžiusia teisingai išnagrinėti bylą, nes visus paaiškinimus A. K. galėjo teikti ir Institucijos Nutarimą ginčyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir šia savo teise jis pasinaudojo. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog Institucija, išnagrinėjusi bylą, kaip matyti iš bylos duomenų, jam registruotu paštu ir tinkamu, jo nurodytu, adresu kelis kartus siuntė procesinius dokumentus (b. l. 28), tačiau jis šio Institucijos laiško neatsiėmė, ką patvirtina pateiktas vokas, ir tokio neatsiėmimo priežasčių nenurodė. Pažymėtina, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole apie bylos nagrinėjimo laiką (2010 m. gegužės 31 d.) Institucijoje buvo informuotas pasirašytinai, ir jis šiame nagrinėjime dalyvavo, tačiau vėliau savo bylos eiga nesidomėjo, nors pats pripažino, jog žinojo, kad jo bylos medžiaga iš Kauno bus persiųsta į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 44). Taigi A. K., net ir darant prielaidą, kad policijos pranešimų, informuojančių jį apie naują bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis negavo, nors iš byloje esančių grąžinamųjų pranešimų manytina, kad jie jam buvo siųsti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, todėl spręstina, kad Institucijos Nutarimo nuorašo jis negavo ir vėliau, be kita ko, buvo priverstas susimokėti vykdymo išlaidas anstoliui ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl išskirtinai subjektyvių sąlygų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog jai taip pat nekyla abejonių dėl to, jog A. K. pažeidime minimomis aplinkybėmis padarė administracinį teisės pažeidimą, kas buvo visiškai įrodyta išsamiais bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidimo schema, policijos pareigūnų M. K. ir E. T. tarnybiniais pranešimais ir jų paaiškinimais teisme. Akcentuotina, jog policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymai apie pažeidimo užfiksavimo aplinkybes buvo nuoseklūs bei sutapo su jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Tuo tarpu J. Ž., V. Ž., R. K. yra A. K. pažįstami, suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas jų parodymais pagrįstai nesivadovavo. Pridurtina, jog gynybinės taktikos dalimi vertintina ir ta A. K. keliama versija, jog prieš jo pažįstamų automobilį važiavo tokio paties modelio ir spalvos automobilis, kuris ir galėjo padaryti jam inkriminuojamą pažeidimą, nes teisme parodymus davęs pareigūnas E. T., kuris A. K. daromą pažeidimą matė 20 metrų atstumu, patvirtino, jog A. K. vairuojamas „BMW“ automobilis nebuvo dingęs iš pareigūnų akiračio, todėl jis yra tikras, kad sustabdytas buvo būtent apeliantas automobilis (b. l. 45). Be to, tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose užfiksuota, jog iš pradžių A. K. su padarytu pažeidimu sutiko, tačiau pareigūnams jo nepaleidus, pradėjo jiems grasinti teismu, kas taip pat duoda pagrindą jo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes vertinti kritiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Institucijos Nutarimo naikinti ir administracinės bylos nutraukti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.