Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2016-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-418-626/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-11-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
1A-418-626/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46341-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Audrius Cininas, Aušra Valinskienė
Nuteistasis
J. Ž., A. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1A-418-626/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46341-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.; (S) 2.4.5.2.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aušros Valinskienės,

sekretoriaujant E. G. M., J. Ž., I. L.,dalyvaujant prokurorei Vidai Braceičienei,nuteistajai J. Ž. ir jos gynėjai advokatei E. Ž.,nuteistajam A. Ž. ir jo gynėjui advokatui E. K.,vertėjaujant I. S., V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžio, kuriuo:

J. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 3 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda;

A. Ž. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu paskirta subendrinta bausmė: 40 parų areštas ir 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteista pagal BK 201 straipsnio 3 dalį už tai, kad neturėdama tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent, kad ji, veikdama kartu su sūnumi A. Ž., 2015-08-19, apie 7 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino 11,7 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,1% - 35,7%, kurią išpilstė į 3 vnt. po 5 1 talpos plastikinius butelius be etikečių neteisėtai laikė miške, esančiame (duomenys neskelbtini) šalia aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki 2015-08-19, 7 val., kai naminę degtinę įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai,

A. Ž. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o būtent, kad jis 2015-08-19, apie 7 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino aparatą naminiams stipriems, alkoholiniams gėrimams gaminti, susidedantį iš vienos metalinės talpyklos, dviejų metalinių statinių, vienos metalinės talpyklos (bidono), sujungtų trimis metaliniais vamzdžiais ir vienos metalinės konstrukcijos – talpyklos, kurių visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikė bei realizavo iki 2015-08-09, kol įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai,

Be to, A. Ž. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent, kad jis, veikdamas kartu su motina J. Ž., 2015-08-19, apie 7 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino 11,7 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,1% - 35.7%, kurią išpilstė į 3 vnt. po 5 1 talpos plastikinius butelius be etikečių neteisėtai laikė miške, esančiame (duomenys neskelbtini) šalia aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki 2015-08-19, 7 val., kai naminę degtinę įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teigia, kad šią aplinkybę patvirtina tai, jog: 2015-08-19, 6 val. ryte, motina paprašė ją pavežė iki miško; apie 7 val. pribėgo pareigūnai jiems su motina būnant prie naminės degtinės aparato, tuo metu nebuvo gaminimo proceso, tik kūrenosi ugnis; policijos pareigūnai pareikalavo, kad jis sudėtų iki galo naminės degtinės gaminimo aparatą ir pradėtų virti degtinę, jis tokiems reikalavimams pakluso. Po to pareigūnai paskambino į Vilnių, kad atvažiuotų pasiimti aparato, procesą filmavo telefonu. Taip pat viską filmavo ir atvykusi kriminalinė grupė. Nurodo, kad tik peržiūrėjus filmuotą medžiagą galėtų įrodyti savo nekaltumą. Teigia, kad jokio nuoširdaus prisipažinimo nerašė, teismo priimtas nuosprendis grįstas melagingais pareigūnų parodymais.

Apeliaciniu skundu J. Ž. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendį ir vietoj teismo paskirtos baudos, skirti jai atlikti viešuosius darbus. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, yra nedirbanti, registruota darbo biržoje ir gauna socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi.

Atsiliepimai į skundus nepateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti. Prokurorė prašė tenkinti J. Ž. skundą, o A. Ž. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. Ž. skundas tenkinamas visiškai, A. Ž. skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas J. Ž. bausmę neįvertino visų aplinkybių reikšmingų bausmės individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir J. Ž. paskyrė neteisingą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos išanalizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padarė BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas vaikas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad A. Ž. neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį realizavo bei, kad A. Ž. ir J. Ž. neturėdami tikslo realizuoti, neteisėtai laikė daugiau nei dešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas, nes teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymu pripažino A. Ž. „nuoširdų prisipažinimą“.

Dėl J. Ž. skundo

Apeliaciniame skunde J. Ž. neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau prašo pirmos instancijos teismo paskirtą piniginę bausmę pakeisti švelnesne BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausme – viešaisiais darbais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas J. Ž. bausmę neįvertino visų aplinkybių reikšmingų bausmės individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir J. Ž. paskyrė neteisingą bausmę.

BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas. Pažymėtina, kad BK 42 straipsnis numato bausmių, skiriamų už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, sistemą. Šiame straipsnyje bausmės išvardijamos pagal jų griežtumą- pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia. BK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos šios bausmės: 1) viešųjų teisių atėmimas; 2) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 3) viešieji darbai; 4) bauda; 5) laisvės apribojimas; 6) areštas. Taigi, BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai yra švelnesnė bausmė, nei bauda ar laisvės apribojimas.

BK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.

Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, į jos padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą - tyčią, J. Ž. asmenybę, kuri nedirba, tris kartus bausta administracine tvarka (2010-05-31 pagal ATPK 183 straipsnis, 2012-02-23 pagal ATPK 186 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis, 2015-12-09 pagal ATPK 177 straipsni 1 dalis), anksčiau neteista, į tai, kad yra viena kaltinamosios J. Ž. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju J. Ž. turi būti paskirta bauda. Galimybės skirti viešuosius darbus teismas nesvarstė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad J. Ž. teisiama pirmą kartą, padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos, yra darbingo amžiaus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau ir ši yra susijusi su nagrinėjama neteisėta veika (dėl nagrinėjamo įvykio metu rasto raugo), J. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, šią aplinkybę teismas pripažino lengvinančia jos atsakomybę, taip pat yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, J. Ž. sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad be BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Pagal teismų praktiką teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ypatingai tai, kad J. Ž. neturi darbo, gyvena iš socialinės pašalpos, darbinga, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Ž. paskyrus BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičių nustato teismas skirdamas viešųjų darbų bausmę, darbo valandų skaičius skiriamas už baudžiamąjį nusižengimą negali būti ilgesnis nei 240 valandų (BK 46 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad nustatyta po vieną kaltininkės atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgiant į kaltininkės asmenybę, kolegija sprendžia, kad mažesnė nei vidutinė viešųjų darbų bausmė - 60 valandų viešųjų darbų, pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl A. Ž. skundo

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos išanalizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padarė BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas vaikas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad A. Ž. ir J. Ž. neturėdami tikslo realizuoti neteisėtai laikė daugiau kaip 10 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų bei, kad A. Ž. neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį realizavo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas, nes teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymu pripažino A. Ž. „nuoširdų prisipažinimą“.

Apygardos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu, atsižvelgiant į apelianto A. Ž. prašymą, apklausti liudytojai, policijos pareigūnai K. K., R. M. ir S. G..

Apeliantas prašė peržiūrėti įvykio vietoje filmuotą medžiagą. Peržiūrėti nuteistųjų sulaikymo metu filmuotos medžiagos nėra galimybės, teismui ji nepateikta, ji nerasta ir policijos tinklalapyje, ja nesivadovauta priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl kolegija dėl jos nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas skunde ginčija byloje esantį jo „nuoširdų prisipažinimą“ (t. 1, b. l. 25) pripažinimu įrodymu. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens surašyti dokumentai baudžiamojoje byloje paprastai pripažįstami įrodymais (BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta dokumentų rūšimi), tačiau įrodymu negali būti laikomi raštai, gauti kaip įtariamojo ar kaltinamojo apklausos protokolo pakaitalas. BPK normos numato, kad pareigūnai traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens paaiškinimus gauti gali atlikdami tokio asmens apklausas BPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-24 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-350/2013). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad neužtikrinus jokių de facto (iš tikrųjų) įtariamo asmens teisių, per BPK nenumatytą procedūrą gauti prisipažinimai negali būti laikomi labiau įrodymų sampratą atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro surašytame įtariamojo apklausos protokole. Iš liudytojų K. K., R. M. ir S. G. parodymų, 2015-08-19 tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 1, 2) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas įvykio dieną, t. y. 2015-08-19, nuo pat pradžių A. Ž. buvo laikomas įtariamuoju, todėl pareigūnai prieš apklausiant jį įvykio vietoje, gaunant iš jo „nuoširdų prisipažinimą“ apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, privalėjo tuoj pat atlikti su A. Ž. BPK numatytus veiksmus ir fiksuoti jo paaiškinimus BPK nustatyta tvarka, tačiau A. Ž. tik po dviejų mėnesių išaiškintos įtariamojo teisės, įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas kaip įtariamasis (t. 1., b. l. 25, 66-71). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad A. Ž. „nuoširdus prisipažinimas“ gautas pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, BPK 80 straipsnio 1 punktą. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2015-08-19 gautą A. Ž. prisipažinimą negalėjo vertinti kaip įrodymą ir grįsti jo nuosprendžio, nes prisipažinimas gautas ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas) ir pažeidus reikalavimą duomenis rinkti tik teisėtais būdais (BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas).

Kolegija pažymi, kad nors A. Ž. „nuoširdaus prisipažinimo“ teismas negalėjo vertinti kaip įrodymo, tačiau vien dėl šio procesinio pažeidimo nėra pagrindo laikyti apylinkės teismo nuosprendį neteisėtu. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus kitus duomenis bei pašalinusi tam tikras kilusias abejones atliekant įrodymų tyrimą, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti A. Ž. padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas, be kita ko, pagamino, laikė ir realizavo aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Būtent už šiuos veiksmus apylinkės teismas nuteisė A. Ž..

Pagal BK 201 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių). A. Ž. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 11,7 l naminio stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,1% - 35,7%.

A. Ž. skunde nurodo, kad nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodo, kad 2015-08-19, 6 val. ryte, motina paprašė ją pavežti iki miško; apie 7 val. pribėgo pareigūnai jiems su motina būnant prie naminės degtinės aparato, tuo metu nebuvo gaminimo proceso, tik kūrenosi ugnis; policijos pareigūnai pareikalavo, kad jis sudėtų iki galo naminės degtinės gaminimo aparatą ir pradėtų virti degtinę, jis tokiems reikalavimams pakluso, naminė degtinė pagaminta esant šalia policijos pareigūnams. Tačiau šie nuteistojo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams: policijos pareigūnų K. K., R. M., S. G. parodymams, kurie iš esmės sutampa, yra nuoseklūs ir, kuriuos patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga. Teisme liudytojai S. G. ir R. M. parodė, kad apie gaminamą naminę degtinę, jos gaminimo vietą, gaminančius asmenis anonimiškai pranešė žmogus, atėjęs į policijos komisariatą. Radę šią vietą, ją stebėjo dvi savaites. Matė, kad raugas įvykio vietoje jau buvo, tiksliai nežino, ar aparatas iki galo buvo surinktas. Vieną vakarą stebėdami matė žmonių siluetus, tačiau jie pabėgo. 2015-08-19 aparatas jau buvo ir veikė, tekėjo skystis į 3 l talpos butelį, nupjautu kakleliu, buvo pagaminta virš 10 l naminės degtinės ir supilstyta į 5 l talpos plastikinius butelius. A. Ž. ir J. Ž. neliepė gaminti naminės degtinės, jiems priėjus virš 10 l jau buvo pagaminta. S. G. papildomai nurodė, kad iki 2015-08-19 buvo atvykę 2-3 kartus, matėsi, kad šioje vietoje lankėsi žmonės. Įvykio vietoje sulaikyti J. Ž. ir A. Ž.. Malkas krovė motina, o A. Ž. - virė. Paklaustas, A. Ž. pasakė, kad aparatas priklausė jam. Taip pat nurodė, kad buvo iki įvykio vietos padarytas praėjimas, upelyje iškasta duobė vandeniui, kairėje upelio pusėje sudėtos malkos ir kaminas. Anksčiau A. Ž. taip pat buvo sulaikytas už naminės degtinės gamybą ir laikymą. Apklausta apygardos teisme liudytoja S. G. patvirtino, kad matė kaip nuteistieji virė naminę degtinę, pylė vandenį, kad aparatas buvo visiškai surinktas, buvo jau pagamintos degtinės. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad prie policijos pareigūnų (po to, kai jie priėjo), naminė degtinė nebebuvo verdama. Liudytojas R. M. papildomai apylinkės teisme nurodė, kad prisipažino tiek A. Ž., tiek J. Ž., tik J. Ž. prašė ją vieną įrašyti į protokolą, nes A. Ž. turėjo teistumą. Liudytojas R. M. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-65) bei nurodė, kad po šio įvykio, po dviejų mėnesių A. Ž. buvo sulaikytas dėl tapačios nusikalstamos veikos, buvo pagamintas kitas toks pats aparatas. Ludytojas K. K. apylinkės teisme taip pat parodė, kad A. Ž. ir J. Ž. aptiko jau vykstant naminės degtinės gamybos procesui. Liudytojas patvirtino, kad matė kaip jie abu nešiojo vandenį iš upelio ir pylė į aparatą, nes vanduo reikalingas pastoviam temperatūros palaikymui; raugas stovėjo prie aparato, kažkiek raugo buvo įpilta į aparatą; iškvietė operatyvinę grupę, kuri sulaikytuosius apklausė; jam bendraujant betarpiškai, A. Ž. prisipažino, kad aparatas jo ir, kad jis gamina naminę degtinę; negali atsakyti, kiek buvo pagamintos degtinės ir raugo; Žilinskams rašant prisipažinimus, jo jau nebuvo, pagaminti tokiam aparatui reikėtų paros laiko jei turi įrankius ir medžiagas. Liudytojas K. K. apklausiamas apygardos teisme prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, palaikė apylinkės teisme duotus parodymus, ir paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad su A. Ž. tai jau tiriama ketvirta byla dėl tapačių veikų, todėl gali duodamas sumaišyti įvykių aplinkybes. Jis atsimena, kad buvo jis, vyr. tyrėjas R. M., tyrėja S. G., kad nuvykę į įvykio vietą, pamatė veikiantį aparatą, lašančią naminę degtinę, kūrentą ugnį, kad procesas jau buvo įpusėjęs arba tik pradėtas, matė, kaip jie apsižiūrėjo, pašildė raugą, pradėjo kūrenti ugnį ir pradėjo gamybos procesą, nuolat reikėjo semti vandenį, kad nenutrūktų procesas. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina 2015-08-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad Maišiagalos policijos nuovados viršininkas pranešė, jog 2015-08-19, apie 7 val., Vilniaus r., Sužionių sen., prie Dvyliškių k., miške, kairiame ežero Pravalas krante aptiktas įrenginys, panašus į aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, 3 vnt. plastikinių bakelių 5 l talpos su juose esančiu skaidriu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, ir 4 vnt., 200 l talpos metalinių statinių su jose esančiu skysčiu, turinčiu raugo kvapą. Taip pat patvirtina ir tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 2), kuriame nurodyta, kad vyriausioji tyrėja, atvykusi 2015-08-19, apie 9 val., į kaltinime nurodytą vietą aptiko būtent tuos daiktus ir tokį patį jų kiekį, apie kuriuos pranešė prieš dvi valandas (apie 7 val.) K. K.. Iš A. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis su mama į mišką atvažiavo apie 6 val. Nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad nuteistieji nurodo, kad miške buvo apie 6 val. bei tai, kad tyrėjai jau apie 7 val. buvo pranešti tikslūs duomenys kiek įvykio vietoje buvo rasta pagamintos naminės degtinės, raugo ir kt., paneigia nuteistųjų parodymus, kad aptikę juos pareigūnai iš pradžių A. Ž. liepė surinkti aparatą, o po to 2 val. liepė virti naminę degtinę, kad degtinė ėmė tekėti maždaug po 1 val. ir, kad prie pareigūnų buvo pagaminta 4-5 vnt. 3 litrų talpos buteliai naminės degtinės. Liudytojų parodymus taip pat patvirtina: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuris surašytas 2015-08-19, 9.28 val. (t. 1, b. l. 16-23) ir kuriame užfiksuota įvykio vieta bei surasti daiktai, kurie sutampa su nurodytais daiktais paminėtuose tarnybiniuose pranešimuose. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro: 2015-09-14 Specialisto išvada Nr. 140-(5498)-IS1-5962, kad objektų, paimtų įvykio vietoje visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (b. l. 31-33); 2015-09-15 Specialisto išvada Nr. 140-(5606)IS1-5984, kad jai perduotuose tirti 5 dm³ buteliuose esantys skysčiai yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,1 procentų (dviejuose buteliuose) ir 35,7 procentų (viename butelyje). Naminės degtinės bendras kiekis yra 11,7 litro (t. 1, b. l. 39-40). Pažymėtina ir tai, kad netikėti sutampančiais, pakankamai išsamiais ir nuosekliais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Tokių pagrindų jų nėra baudžiamojoje byloje, taip pat jų nenurodė ir nuteistieji.

Apygardos teismas pritaria teismo sprendimui nesivadovauti A. Ž. teisinančiais jo motinos J. Ž. parodymais, kad: aparatą naminei degtinei gaminti rado miške grybaudama ir nusprendė pasinaudoti, nes aparatas jau stovėjo, buvo broga, malkos; ji užkūrė ugnį, bet dar nebuvo pradėjusi gaminti naminės degtinės, ją pagamino tik jau esant pareigūnams, jiems nurodžius; A. Ž. padėjo jai tik jau esant pareigūnams. Šie jos parodymai vertinami kaip siekis padėti sūnui išvengti atsakomybės, nes jis jau buvo praeityje teistas. Šias aplinkybes patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas liudytojas R. M., kuris nurodė, kad bendraujant įvykio vietoje, prisipažino tiek A. Ž., tiek J. Ž., tik J. Ž. prašė ją vieną įrašyti į protokolą, nes A. Ž. turėjo teistumą. Be to, šie A. Ž. motinos parodymai paneigti aukščiau nustatytomis aplinkybėmis.

Vykstantis naminės degtinės gamybos procesas, t. y. tai, kad A. Ž. jame dalyvavo, nešiojo vandenį ir pylė į aparatą, buvo pakurta ugnis, šalia aparato buvo nemažas kiekis raugo, dalis raugo buvo panaudota alkoholiniams gėrimams gaminti, iš aparato tekėjo naminė degtinė bei tai, kad dalis naminės degtinės jau buvo pagaminta, patvirtina A. Ž. tyčią gaminti naminę degtinę, t. y. tai, kad jis suvokė, jog kartu su motina gamina naminę degtinę ir norėjo taip veikti. Tikslas realizuoti pagamintą naminę degtinę nenustatytas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustatytas objektyviąsias ir subjektyviąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, darytina išvada, kad A. Ž. už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimą pagal BK 201 straipsnio 3 dalį nuteistas teisėtai ir pagrįstai.

A. Ž. nuteistas ir už neteisėtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymą. Apklausti apylinkės teisme Žilinskai nurodė, kad 12 l naminės degtinės pagamino būtent jų sulaikymo dieną. Taigi, laikymas sutapo su gamybos procesu, todėl kolegija aplinkybę dėl stiprių alkoholinių gėrimų laikymo vertina kaip perteklinę ir šalina iš A. Ž. kaltinimo. Nusikalstama veika padaryta bendrai su J. Ž., todėl ši aplinkybė taip pat šalintina ir iš J. Ž. kaltinimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 3 punktas).

Liudytojų nurodytos aplinkybės, kad jie įvykio vietą stebėjo ne vieną dieną, matė, kad joje: lankydavosi žmonės, buvo aparatas naminei degtinei gaminti bei 4 metalinės statinės su raugu, įvykio dieną aparatas buvo naudojamas naminei degtinei gaminti, rodo, kad A. Ž. turėjo šį aparatą naminei degtinei gaminti savo žinioje ir naudojo jį kaip savo. Pažymėtina, kad bet koks faktinis aparatų stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti turėjimas nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar pan.), teismų praktikoje pripažįstamas aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymu. Be to, aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymas paprastai yra gaminimo pasekmė. Visos aukščiau nustatytos aplinkybės rodo, kad A. Ž. už aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymą pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Tačiau iš nuosprendžio šalintinos teismo nustatytos aplinkybės, jog A. Ž. pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir vėliau jį realizavo, nes byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka padaryti vieną iš BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių alternatyvių veiksmų: aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams neteisėtai gaminti, laikyti, gabenti ar realizuoti. Esant nustatytam faktui, kad kaltinamasis padarė vieną iš alternatyvių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, t. y. tai, kad A. Ž. neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, darytina išvada, kad A. Ž. už šią nusikalstamą veiką pagrįstai nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.

Kolegija pažymi, kad nors iš A. Ž. kaltinimo pašalintos kai kurios aplinkybės, pagrindo skirti švelnesnes nei apylinkės teismo paskirtos bausmės, nėra. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti A. Ž. arešto bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, ir piniginę bausmę, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje. Šią išvadą kolegija daro atsižvelgusi į bylos aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje A. Ž. padarė bendrininkų grupėje ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę: nedirba; baustas administracine tvarka; naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje; nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė te praėjus 4 mėnesiams po pirmesnio nuosprendžio, tai rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir, kad švelnesnė bausmė (viešieji darbai) bausmės tikslų nepasiekia. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir pagrindus (BK 54 straipsnis), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnės nei apylinkės teismo už nusikaltimą nustatytos arešto bausmės (40 parų) trukmės, kuri yra mažesnė nei šios bausmės vidurkis (52 paros arešto) (BK 49 straipsnio 3 dalis) bei mažinti už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos piniginės bausmės (10 MGL) dydžio, kuris yra ženkliai mažesnis nei šios bausmės vidurkis (25,5 MGL) (BK 47 straipsnio 2 ir 3 dalis), priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės (jų rūšis ir dydis) yra teisingos, atitinkančios bausmės paskirtį, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo principui ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, kurio kaip matyti jis nelinkęs keisti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas paskirtos bausmės nebendrino su 2015-04-14 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Pagal bendrąsias apeliacinių skundų nagrinėjimo nuostatas numatytas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinį skundą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad skunde neišreikštas prašymas dėl bausmės bendrinimo ir byloje nėra duomenų apie 2015-04-14 nuosprendžiu paskirtų bausmių vykdymą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nebendrina A. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su anksčiau paskirtomis bausmėmis, kadangi tai galėtų pabloginti nuteistojo padėtį. Bausmių bendrinimo klausimas gali būti išspręstas remiantis BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš J. Ž. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamoje byloje buvo pačios nuteistosios surašytas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Ji pati dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Gynėjo paskirti neprašė. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 straipsnio 3 dalis numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nuteistoji iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, šiuo metu gyvena iš socialinės pašalpos. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad jos skundas tenkintas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš apeliantės valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas - netenkinamas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. Ž. pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo (nuteistojo) teisę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios J. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendžio dalį dėl J. Ž. pagal BK 201 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir J. Ž., nuteistai pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, paskirti 60 valandų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius, neatlygintinai dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iš nuosprendžio pašalinti teismo nustatytas aplinkybes, jog A. Ž. neteisėtai pagamino ir realizavo aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

Iš nuosprendžio pašalinti teismo nustatytas aplinkybes, jog A. Ž. ir J. Ž. neturėdami tikslo realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus.

Nepriteisti iš nuteistosios J. Ž. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos ir nuo šios dienos, per tris mėnesius jis gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka.

Teisėjai Audrius CininasVitalija NorkūnaitėAušra Valinskienė