- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- eI2-2726-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02345-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Nidos namai“
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui DNSB „Nidos namai“ dėl Neringos savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 9 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2023 m. spalio 9 d. raštą Nr. (4.17) V15-3276 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymą Nr. V14-5214 „Užkirsti kelią besitęsiantiems ir naujiems teisės aktų pažeidimams“.
Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti neplaninį DNSB „Nidos namai“ (toliau – ir Bendrija) valdymo organų veiklos patikrinimą bei užkirsti kelią besitęsiančioms ir naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams (toliau – ir Prašymas).
Skundžiamu raštu atsakovė informavo, kad atsisako nagrinėti Prašymą, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), paskirtis yra poilsio, todėl jam teisės aktai nenumato privalomo bendrojo naudojimo objektų valdymo organų skyrimo bei jo veiklos kontrolės.
Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis reglamentuojančiomis kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (CK 4.75-4.85 straipsniai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020, 18, 19 punktai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) praktika (2016 m. spalio 5 d. nutarimas, 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2016 m. birželio 7 d. nutarimas).
Teigia, kad bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Tinkamai eksploatuojant daugiabučius gyvenamuosius namus sudaromos prielaidos didžiajai daliai asmenų užtikrinti vieną iš būtinųjų poreikių – turėti būstą. Įstatymų leidėjas kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų, taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Vertina, jog faktas, kad Pastato paskirtis yra poilsio ir jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas, nėra pagrindas laikyti, kad jame esančių poilsio paskirties patalpų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas. Gyventojai steigiant DNSB bendriją sąmoningai pasirinko šitą pastatų valdymo formą, ne tik dėl to, kad valstybė skatina būtent šios valdymo formos pasirinkimą (pvz. dėl valstybinės žemės nuomos kainos, paramos modernizavimui bei atnaujinimui ir pan.) bet ir dėl to, kad Pastato bei patalpų paskirtis „poilsio“ akivaizdžiai nurodo, kad Pastatas ir patalpos yra skirtos gyvenimui, o ne administracinei arba komercinei veiklai. Bendrijos gyventojai, pasirinkdami šią valdymo formą, išreiškė savo valią kokio teisinio reguliavimo jie pageidauja ir kokio teisinio tikrumo, stabilumo bei lūkesčių jie tikėsi. Remiasi LAT praktika (LAT 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023).
Remiasi Įsakymo 1 punkto nuostata ir teigia, kad jame nėra numatyta, jog jis yra taikomas tik daugiabučiam gyvenamuosiuose namuose. Vertina, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė atlikti jai pavestus veiksmus, todėl Skundžiamas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjui ir I. S.-T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio apartamentai (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Patalpos yra pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėta plane 13K2p)), esančiame (duomenys neskelbtini). Pastato paskirtis – poilsio. Pastatą administruoja DNSB „Nidos namai“.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas atlikti neplaninį Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą: 1) ar teisingai nustatytos Bendrijos narių dalys bendrojoje nuosavybėje; 2) ar tinkamai nustatytas Bendrijos kaupiamojo mokesčio dydis, vykdoma kaupiamųjų mokesčių apskaita; 3) ar teisingai skirstomi tarp Bendrijos narių išlaidos namui (statiniui) išlaikyti iš išsaugoti; 4) ar Bendrijos 2018 m. gegužės 14 d. bei 2023 m. vasario 23 d. sprendimai dėl laikinųjų kaupiamųjų mokesčių dydžių nustatymo atitinka 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 390 nuostatas bei reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Skundžiamu raštu nurodė, kad vykdo priežiūros ir kontrolės funkcijas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, pateikė aktualų teisinį reguliavimą, išaiškino, kad Pastatas, kuriame pareiškėjas turi Patalpas, yra poilsio paskirties, todėl teisės aktai nenumato privalomos veiklos kontrolės. Remiantis išdėstytais motyvais, administracinės procedūros nepradėjo.
Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkto, 10 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 5 dalies, 6 straipsnio 42 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Taip pat remiasi Įsakymu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 punktu; Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T1-91 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 1 punktu. Cituoja Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 59 punktą.
Teigia, kad pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.13 papunktį poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai), kurie yra priskiriami negyvenamųjų pastatų grupei. Pastatas, kuriame yra pareiškėjo Patalpos, nėra daugiabutis gyvenamasis namas. Pastatas pagal viešai įregistruotus duomenis yra poilsio paskirties. Nors pareiškėjas teigia, kad jis savo poilsio paskirties Patalpas naudoja kaip gyvenamąsias, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga. Statinių paskirties keitimas yra vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymu, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus nuostatomis ir reikalavimais. Jokios procedūros, susijusios su pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų (poilsio apartamentų) paskirties keitimu į gyvenamąsias patalpas, nėra atliktos. Pastato paskirtis nepakeista, todėl Pastatas negali būti laikomas daugiabučių gyvenamuoju namu.
Tvirtina, kad atsakovė neturi kompetencijos ir negali atlikti negyvenamųjų (poilsio paskirties) pastatų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų veiklos kontrolės ir neplaninių patikrinimų pagal Taisyklių nuostatas. Jei imtųsi tokių veiksmų, jie būtų laikomi neteisėtais, atliktais viršijant suteiktą kompetenciją ir pažeidžiant teisėtumo bei įstatymo viršenybės principus. Vertina, kad atsakovė pagrįstai Skundžiamu raštu atsisakė vykdyti neplaninį patikrinimą (administracinę procedūrą).
Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius pateikė pareiškėjui raštą Nr. 4KL-2056 kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (11-4)-D8-5313, kuriame nurodė pareiškėjui, kad: „Jei butų ir kitų patalpų savininkai mano, kad galbūt, ne visi savininkai <....> vykdo savo pareigas proporcingai daliai išlaikyti namo bendro naudojimo objektus, ir taip pažeidžia kitų savininkų teisėtus interesus, ginčus gali spręsti civilinio proceso tvarka teisme“. Pareiškėjui nuo 2018 m. buvo žinoma, kad jis savo galimai pažeistas teises dėl Bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų gali ginti privačiai civilinio proceso tvarka, reikšdamas ieškinį, o ne kreiptis į atsakovę dėl administracinės procedūros pradėjimo.
Taip pat pažymi, kad pareiškėjas į atsakovę kreipėsi dėl Bendrijos 2018 m. gegužės 14 d. ir 2023 m. vasario 23 d. priimtų sprendimų. Nuo pažeidimų paaiškėjimo pareiškėjui dienos iki skundo padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu atsakovė turėjo teisę net nenagrinėti pareiškėjo prašymo.
Papildomai pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.11 punkte nurodyta, jog Pastatas yra poilsio apartamentai su gyvenamosiomis patalpomis. Pastato savininkų DNSB „Nidos namai“ įstatai yra juridinis faktas, kad Pastato savininkų Bendrija įregistruota kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija. Įstatuose nurodyta, kad Bendrijos nariai steigdami gyvenamojo namo bendriją pasirinko CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą (Įstatų 52-54 punktai). Pagal Įstatų 79 punktą Bendrija sutinka, kad jos ir jos valdymo organų kontrolę galėtų atlikti valstybės institucijos, tame tarpe ir savivaldybės administracija.
Papildomai pateiktame paaiškinime atsakovė nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra poilsio, o ne gyvenamoji. Remiasi Lietuvos Respublikos Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostata ir teigia, kad Pastato paskirtis įregistruota viešajame registre kaip poilsio, todėl didžioji jo dalis naudojama kaip poilsio patalpos, o ne gyvenamosios paskirties. Tai, kad Pastate esančių patalpų savininkai, kaip privatūs asmenys, savo laisva valia nusprendė steigti daugiabučių namų savininkų bendriją DNSB „Nidos namai“, niekaip nekeičia atsakovės kompetencijos ir įgaliojimų, nustatytų teisės aktais ribų.
Teisėjų kolegija nustatė:
byloje nagrinėjamas ginčas dėl Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2023 m. spalio 9 d. rašto Nr. (4.17) V15-3276 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) teisėtumo bei pagrįstumo.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 15 d. atsakovei pateikė prašymą, kuriuo prašė atlikti neplaninį Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą bei užkirsti kelią besitęsiantiems ir naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams, o būtent, patikrinti: 1) ar teisingai nustatytos Bendrijos narių dalys bendrojoje nuosavybėje; 2) ar tinkamai nustatytas Bendrijos kaupiamojo mokesčio dydis, vykdoma kaupiamųjų mokesčių apskaita; 3) ar teisingai skirstomi tarp Bendrijos narių išlaidos namui (statiniui) išlaikyti iš išsaugoti; 4) ar Bendrijos 2018-05-14 bei 2023-02-23 visuotinių susirinkimų sprendimai dėl laikinųjų kaupiamųjų mokesčių dydžių (atitinkamai 1,50 Eur ir 30 Eur už m² ) nustatymo atitinka 2015-04-15 LRV nutarimo Nr. 390 nuostatas bei reikalavimus.
Skundžiamu raštu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymą bei atlikti Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą pareiškėjo nurodytais klausimais, tai motyvuojant tuo, kad savivaldybės kompetencijai yra priskirta vykdyti Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, o kadangi ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra poilsio, todėl jam teisės aktai nenumato savivaldybei privalomo bendrojo naudojimo objektų valdymo organo skyrimo bei jo veiklos kontrolės.
Pareiškėjas nesutikimą su Skundžiamu raštu iš esmės grindžia tuo, kad jo vertinimu, teisės aktai reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, įpareigoja savivaldybę vykdyti Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę ne tik pastatų, kurie yra daugiabučiai gyvenamieji namai, atžvilgiu, bet ir tų pastatų atžvilgiu, kurių paskirtis yra poilsio ir jie nėra daugiabutis gyvenamasis namas, kai šių pastatų valdymo formą bendraturčiai pasirenka įsteigdami DNSB bendriją.
Iš pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymo atsakovei ir pareiškėjo susirašinėjimo su Bendrija matyti, kad tarp pareiškėjo, kaip Bendrijos nario, ir Bendrijos yra kilęs individualaus pobūdžio ginčas dėl Bendrijos visuotinių susirinkimų, įvykusių 2018 05 14 ir 2023 02 23, priimtų sprendimų, kuriais buvo nustatyti kaupiamųjų mokesčių dydžiai (atitinkamai 1,50 Eur ir 30 Eur už m² ), kurių rezultate pareiškėjui buvo priskaičiuota 358,12 Eur ir 1515 Eur dydžio skolos Bendrijai, su kuriomis pareiškėjas nesutinka ir atsisako jas sumokėti, teigdamas, kad yra neteisingai nustatytos Bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės dalys, o tuo pačiu jiems tenkantys bendro naudojimo patalpų plotų dydžiai, nuo kurių priklauso Bendrijai mokėtinų sumų dydžiai ir pan..
Iš pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašyme suformuluoto reikalavimo atsakovei taip pat matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę ir siekė, kad būtų teisiškai įvertintas Bendrijos visuotinių susirinkimų, įvykusių 2018 05 14 ir 2023 02 23, priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat nustatytas Bendrijos bendraturčių dalinės nuosavybės dalių dydis bei apimtis, o tuo pačiu ir pareiškėjui Bendrijai priskaičiuotų skolų dydžio teisingumas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2; 10; 11 dalių ir 11 straipsnio nuostatas asmens skundo ar prašymo viešojo administravimo subjektui pobūdis ir apimtis nulemia ir teisinio santykio pobūdį bei apimtį, kurį turi ištirti bei įvertinti viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinę procedūrą pagal asmens skundą ar prašymą.
Visa tai apibendrinus daroma išvada, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymu siekė inicijuoti administracinę procedūrą, kurios metu atsakovė turėtų ištirti, įvertinti bei nustatyti ar nėra pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės priskaičiuojant jam 358,12 Eur ir 1515 Eur dydžio skolas Bendrijai, o būtent, ar teisingai ir pagrįstai yra nustatyta jo ir kitų Bendrijos bendraturčių dalinės nuosavybės dalių dydis bei apimtis, ar teisėti bei pagrįsti yra Bendrijos visuotinių susirinkimų, įvykusių 2018 05 14 ir 2023 02 23, priimti sprendimai, o tuo pačiu ir pareiškėjui Bendrijai priskaičiuotų skolų dydžio teisingumas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.85 straipsnio 9 dalies nuostatas bendraturčių ginčai dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo bei ginčai dėl butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, yra sprendžiami teisme.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau- Bendrijų įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte taip pat nustatyta, kad „Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę <...>apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka“.
Tai lemia, kad tokių ginčų nagrinėjimas yra priskirtas teismų kompetencijai, ir viešojo administravimo subjektai negali pradėti administracinių procedūrų bei priimti sprendimų šiais klausimais.
Dėl ko pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymas atsakovei ištirti bei įvertinti ar teisingai ir pagrįstai yra nustatyta jo ir kitų Bendrijos bendraturčių dalinės nuosavybės dalių dydis bei apimtis, ar teisėti bei pagrįsti yra Bendrijos visuotinių susirinkimų, įvykusių 2018 05 14 ir 2023 02 23, priimti sprendimai, o tuo pačiu ir pareiškėjui Bendrijai priskaičiuotų skolų dydžio teisingumas, yra pateiktas viešojo administravimo subjektui, kuris nėra kompetentingas spręsti tokius klausimus (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 6 p.).
Visa tai lemia, kad vien šiuo aspektu, atsakovė Skundžiamu raštu pagrįstai bei teisingai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymą.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalį „Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.“
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2020 05 28 įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) taip pat nustatyta, kad „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu <...> nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai“.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl Bendrijos visuotinių susirinkimų, įvykusių 2018 05 14 ir 2023 02 23, priimtų sprendimų į atsakovę kreipėsi 2023 m. rugsėjo 15 d., t.y., praleidęs minėtą 6 mėnesių terminą, dėl ko atsakovei nebuvo prielaidų nagrinėti pareiškėjo prašymo ir šiuo pagrindu.
Minėta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymu prašė atsakovės atlikti neplaninį Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą.
Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta, jog bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės (1 d.); savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui (2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą, prie savarankiškų savivaldybių funkcijų yra priskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybei yra suteikta teisė vykdyti bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas, tačiau jis nėra priskiriamas bendrijos valdymo organų kategorijai, dėl ko pareiškėjo reikalavimas atlikti bendrijos narių visuotinio susirinkimo veiklos priežiūrą ir kontrolę, yra išeinantis iš atsakovei suteiktos kompetencijos ribų.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti ir tai, kad savivaldybei nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio ginčų kurie kyla tarp Bendrijos ir jos narių.
Tai lemia, kad savivaldybė vykdydama bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, ją vykdo tik ta apimtimi, kiek šių institucijų veikla atitinka bendro pobūdžio teisės normų reikalavimus, kurie paprastai yra suformuluoti imperatyvia forma ir yra skirti neapibrėžtai asmenų grupei.
Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės (toliau – Pavyzdinės taisyklės), kurių 12 punkte yra nustatyta vykdomų planinių patikrinimų apimtis bei pobūdis.
Vertinant Pavyzdinių taisyklių 16 punktą, nustatantį, kad „Neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės administracijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstų įtarimų dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms,“<...>, santykyje su draudimu savivaldybei spręsti individualaus pobūdžio ginčus šioje srityje, darytina išvada, kad ir neplaninio patikrinimo atveju savivaldybės kompetencijai yra priskirta vykdyti bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, tik ta apimtimi, kiek šių institucijų veikla atitinka bendro pobūdžio teisės normų reikalavimus, kurie paprastai yra suformuluoti imperatyvia forma ir yra skirti neapibrėžtai asmenų grupei.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymas atsakovei atlikti neplaninį Bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą bei užkirsti kelią besitęsiantiems ir naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams, pagal savo turinį (jame nurodytas faktines aplinkybes) ir pobūdį (pareiškėjo individualus ginčas su Bendrija), yra nepriskirtas atsakovės kompetencijai, dėl ko Skundžiamas raštas iš esmės yra pagrįstas bei teisingas, o pareiškėjo skundas teismui jame nurodytais motyvais, yra nepagrįstas bei atmetamas.
Byloje gauti tiek pareiškėjo, tiek atsakovės prašymai atlyginti teismo išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmetamas, todėl nėra teisinių prielaidų pareiškėjui atlyginti šias išlaidas (ABTĮ 40 str.). Atsakovė prašo atlyginti 638,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos. Neringos savivaldybės administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui (žr. pvz. LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. pvz. LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019). Atsižvelgiant į tai, atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. T. skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjo V. T. ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymų atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.