Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 151 punktą suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (152 punktas). Šios instrukcijos 153 punkte išvardinti atvejai, kada suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata atliekama privalomai, t. y. atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, uždarant į karcerį, baudos (drausmės) izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų ir t. t. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, daryta išvada, kad pareiškėjui atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K pareigūnai privalėjo atlikti visą (išrengiant) kratą.

Visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (37 priedas) priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas (154 punktas).

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš Lukiškių TI-K į Lietuvos apeliacinį teismą buvo konvojuotas 7 kartus, t. y. 2017-02-01, 2017-02-07, 2017-03-23, 2017-04-07, 2017-05-09, 2017-05-30, 2017-09-14. Taigi, pagal instrukciją jam turėjo būti atliekama privaloma asmens apžiūra. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių kratos netinkamumą ir neatitikimą teisės aktams patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš VST postų 2017-02-07 žiniaraščio matyti, kad, atliekant kratą, pareiškėjas atsisakė paklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams, reiškė nepasitenkinimą (b. l. 27). VST 2017-04-13 raštas Nr. 47SD-604 patvirtina, kad pagal pareiškėjo skundą atliktas patikrinimas dėl VST pareigūnų veiksmų pareiškėjo konvojavimo metu, tačiau pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Paties pareiškėjo netinkamą elgesį kratų atlikimo metu patvirtinta ir VST pareigūno K. M. bei L. P. tarnybinis pranešimas, pagal kurį nustatyta, jog pareiškėjas kratos metu nevykdė pareigūnų nurodymų, nors grindys buvo švarios pareiškėjas piktybiškai atsisakė pasiimti savo daiktus, liepė pareigūnams paduoti juos (b. l. 56–57, 62–64). Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija. Nenustatyta, kad tarnybinius pranešimus pateikę pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti pareiškėją nevykdant teisėtų reikalavimų. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skundėsi dėl VST pareigūnų veiksmų atliekant kratą 2017-03-37, tarnybiniai tyrimai nebuvo pradėti nenustačius netinkamų pareigūnų veiksmų (b. l. 64). Nors pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl nešvarių kratos atlikimo patalpų, pažymėtina, kad šias patalpas valo ir tvarko Lukiškių TI-K nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Objektyvių duomenų, kad patalpos, kuriose buvo atliekamos kratos neatitinka Tardymo izoliatorių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių nuostatų, nėra. Taigi, nėra jokių pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kratos atlikimo pagrindžiančių įrodymų, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, vedant į automobilį, konvojavimo metu, taip pat vedant iš automobilio į laikino sulaikymo kameras Lietuvos apeliaciniame teisme kaskart nepagrįstai buvo naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai. Teigia, kad konvojaus pareigūnai provokuodavo ir įžeidinėdavo pareiškėją, gąsdindavo susidorojimu, trukdydavo teismo posėdžio metu.

Konvojavimo taisyklių 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (įskaitant ir antrankius), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Konvojuotojų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas (Konvojavimo taisyklių 222 punktas). Tų pačių taisyklių 223 punkte nustatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu (223.1 punktas); konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamą jį palydėjus į tualetą (223.2 punktas); konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą (223.3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 6 dalį, labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas atlikinėjo bausmę už Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o taip pat nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį. Tokių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad konvojaus pareigūnai turėjo teisę laikyti pareiškėją su antrankiais tiek vedant į konvojaus automobilį, tiek konvojavimo metu ir nesant teismo posėdžio pirmininko leidimo, nenuimti pareiškėjui antrankių ir teismo posėdžio metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju pagrindą taikyti specialiąsias priemones – antrankius, suponuoja ne pareiškėjo elgesys konvojavimo metu, o pats faktas, kad pareiškėjas nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Todėl atsakovės atstovė VST pareiškėjui pritaikydama specialiąsias priemones – antrankius, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl VST konvojaus pareigūnų netinkamo elgesio, teismas šiuos argumentus atmeta, kaip prieštaraujančius byloje esantiems duomenims. Pažymėtina, kad pagal postų žiniaraščių duomenis matyti, kad paties pareiškėjo elgesys buvo netinkamas, jis nevykdė pareigūnų reikalavimų, teismo posėdžio metu jam duota pastaba dėl trukdymo teismo posėdžiui (b. l. 27). Papildomai pastebėtina, kad pagal pareiškėjo skundą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VST pareigūnų veiksmų konvojuojant pareiškėją į Lietuvos apeliacinį teismą 2017-02-07, tačiau pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, konstatuota, kad pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi Konvojavimo taisyklių V skirsnyje nustatytų konvojuotojų elgesio su konvojuojamaisiais taisyklių reikalavimų (b. l. 54). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, konstatuoti neteisėtų VST pareigūnų veiksmų šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, jog nepatogumus ir psichologinius išgyvenimus jam taip pat sukėlė būrio viršininkas A. savo aplaidžiu darbu. Teigia, kad būrio viršininkas piktybiškai neregistravo pareiškėjo raštų-prašymų ir skundų laikotarpiu nuo 2017-09-12 iki 2017-09-15, dėl šių priežasčių pareiškėjui nuo 2017-09-13 iki 2017-09-18 teko būti be radijo taško, džiovyklės, buvo atimta teisė kreiptis į Lukiškių TI-K direktorių.

Pagal į bylą pateiktą Lukiškių TI-K tarnybinį pranešimą apie pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu 2016-2017 m. Administracijos reikalų skyriuje registruotus pareiškėjo skundus/prašymus Lukiškių TI-K direktoriui registrų įrašus, matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų atsisakymo registruoti jo skundus laikotarpiu nuo 2017-09-12 iki 2017-09-15 atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad 2017-09-12 registruotas pareiškėjo prašymas dėl kalinimo sąlygų, į šį pareiškėjo prašymą atsakyta atsakymu Nr. 96-4616 (b. l. 89). Taigi teigti, kad nurodytomis dienomis pareigūnai atsisakė registruoti pareiškėjo teikiamus prašymus nėra pagrindo. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas V. D., kuris nurodytomis ginčo dienomis registravo suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, patvirtino, kad kartu su būrio viršininku A., nuėję į kamerą pas pareiškėją, parodė jam, kad visi pareiškėjo skundai yra užregistruoti. Teigė, kad visi tomis dienomis pateikti prašymai buvo užregistruoti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjo prašymai/skundai 2017-09-12 iki 2017-09-15 dienomis buvo registruojami patvirtinta tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo parodymais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų atsisakymo registruoti jo prašymus laikytini neįrodytais ir atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

Byloje nenustačius aplinkybių, kad VST ar Lukiškių TI-K darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.