Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1703-392/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2S-1703-392/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11113-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
S. L.
Ieškovas
J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1703-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11113-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 15 311,66 Eur skolos, 12 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko pinigines lėšas ir turtą, kadangi skolininkas, nepaisant raginimų sumokėti skolą, neįvykdė savo įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo atsakovo S. L. kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 15 311,66 Eur sumai, uždraudžiant perleisti areštuotą turtą. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu. Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 15 311,66 Eur sumą.

3. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele. Pažymėjo, kad didelė reikalavimų suma, ilgalaikis nustatytų pareigų nevykdymas leidžia manyti, kad skolininkas gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti motyvai nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs ieškinio tikėtino pagrįstumo, atsakovo turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių byloje, neatsižvelgė į CPK įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, nukrypo nuo šioje srityje formuojamos teismų praktikos.

4.2. Apelianto nuomone neegzistuoja nei viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi reikalavimo teisę atsakovui, t. y. pateikė ieškinį, neatitinkantį CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, ieškinio tikėtinai nepagrindė. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl paskolos grąžinimo jam asmeniškai, pats nebūdamas paskolos davėju bei nepateikdamas savo reikalavimo teisės pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas reiškia reikalavimą mirusiosios N. L. įpėdiniui atsakovui nepaveldėjęs šio reikalavimo teisės, tai patvirtina, kad ieškinys jo pateikimo stadijoje negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu.

4.3. Byloje nėra įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Teismas spręsdamas, kad reikalavimo suma atsakovui yra laikytina pakankamai didelė, neįvertino atsakovo nuosavybės teise valdomo turto (jo vertės), turimų įsipareigojimų. Apeliantas nurodo, kad ieškiniu reikalaujama suma atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nėra didelė, todėl neegzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jam nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamasis daiktas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada apie ilgalaikį nustatytų pareigų nevykdymą. Apelianto nuomone, ši teismo išvada niekuo nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Nurodo, kad ieškinys pareikštas dėl paveldėtos skolos priteisimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas tik 2021 m. sausio 6 d. Ieškinys teisme pareikštas praėjus vos 3 mėnesiams. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo dienos buvo pareiškęs pretenziją dėl ginčo sumos sumokėjimo atsakovui.

4.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis nesąžiningų veiksmų savo turtui sumažinti ar jam nuslėpti, todėl teismas be jokio pagrindo sprendė, kad gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė grėsmės būsimo tikėtinai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs ieškinio tikėtino pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

8. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.

9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino atsakovo turtinės padėties, nukrypo nuo šioje srityje formuojamos teismų praktikos. Pasak apelianto, ieškiniu reikalaujama suma atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nėra didelė, todėl neegzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

10. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir atsakovo interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

12. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia bet kokio kontakto su kreditoriais, paveldėtą turtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas pardavinėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas siekia perleisti turtą tretiesiems asmenims ar jį apsunkinti, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieškovo reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaiko ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017). Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jo turtinė padėtis yra gera, jam nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamasis daiktas, tačiau nurodydamas turimą nekilnojamąjį turtą, nenurodė kokia šių nekilnojamųjų turtų vertė, nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, nustatė, jog atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius