- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-81-390/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., T. L.
- Kategorijos
- 3.1.12.12.3.2Asmenims, pageidavusiems procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.4.1.12.3Teismo įsakymo priėmimas, pranešimas skolininkui apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą, teismo įsakymo įsiteisėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-12497-838/2025 pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L. ir T. L. dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Civilinėje byloje Nr. 2VP-12497-838/2025 antstolis Mindaugas Mažrimas kreipėsi su pareiškimu spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutarties (vykdomasis raštas Nr. e2-1251-1182/2025) nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui T. L., skiriant baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra, išieškotojos G. L. naudai arba alternatyviai, jei teismas manys esant pagrindą spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymo tvarkos pakeitimo, atsižvelgiant į sistemingą esamos tvarkos nevykdymą ir vykdymo sunkumus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino, skyrė T. L. 100 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą, ją išieškant išieškotojos G. L. naudai.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas T. L. 2025 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-12497-838/2025 pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L. ir T. L. dėl teismo sprendimo nevykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
4. Prašyme nurodė, kad nebuvo taikytas CPK 130 straipsnyje numatytas procesinių dokumentų įteikimas viešojo paskelbimo būdu ir procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Teismas siuntė jam procesinius dokumentus el. paštu, tačiau CPK nenumato galimybės įteikti procesinius dokumentus el. paštu, teismas tokiu būdu tinkamai neinformavo apie pradėtą procesą. Pagal CPK 771 straipsnio nuostatas turi būti pateikti sprendimo nevykdymo įrodymai, antstolis turėjo kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl informacijos pateikimo. Teismas išnagrinėtoje byloje neįtraukė išvadą teikiančios institucijos. Be to, bendravimas su vaikais yra dispozityvi tėvo ir vaiko teisė.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Mažrimas atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą, nes jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis vykdymo procese, arba atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, jo kontaktinis el. paštas nurodytas tinkamas, nurodomas jo paties susirašinėjime dėl bendravimo su vaikais. T. L. turi pareigą bendrauti su vaikais ir antstolis tinkamai fiksavo faktą dėl sprendimo nevykdymo. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie vykdomąją bylą buvo informuota.
7. Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
8. Nurodė, kad pareiškėjas tikslingai neskundė p teismo nutarties per nustatytą terminą, o tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas. pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-12497-838/2025.
10. Teismas nurodė, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
11. Pažymėjo, kad klausimas dėl sprendimo nevykdymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalimi numatyti įpareigojimai dėl pranešimo apie paskirtą teismo posėdį įvykdyti, pranešimas apie paskirtą posėdį išsiųstas pareiškėjui el. paštu siekiant papildomai informuoti apie teismo procesą, juo labiau, kad pareiškėjo el. paštas buvo naudojamas ir derinama dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais.
12. Nurodė, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, todėl privalomai, kaip išvadą teikianti institucija, vaiko teisių apsaugos tarnyba neturėjo būti įtraukta.
13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo pažeistos proceso normos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso.
14. Teismas prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu atmetė. Nurodė, kad procesinių teisių įgyvendinimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesu, nes asmuo turi teisę pasirinkti kokiu būdu realizuos savo teisę skųsti teismo procesinį skundimą – paduodant atskirąjį skundą, ar kreipiantis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas procesinius dokumentus pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu, nesiuntė antstolio Mindaugo Mažrimo pareiškime nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (nors šiuo adresu pareiškėjas negyvena), neįteikė viešo paskelbimo būdu. CPK nenumato procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu paštu, todėl negalima laikyti, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismas neskyrė termino atsiliepimui pateikti, nekvietė į teismą teikti paaiškinimų, tokiu būdu apribojo teisę į teisingą teismą. Kadangi viena iš proceso šalių nebuvo tinkamai informuota apie bylą sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu.
15.2. Antstolis Mindaugas Mažrimas pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikus veiksmus, neįvykdymo aktą, tačiau byloje nepateikti sprendimo nevykdymo įrodymai, išskyrus tik išieškotojos raštelius su nepatikrinta informacija. Antstolis nesikreipė į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Šioje byloje buvo privaloma įtraukti Vaiko teisių specialistus kaip vaiko teises atstovaujančius atstovus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. J. (2025 m. rugpjūčio 6 d. pakeista pavardė, buvusi L.) prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti skundžiamą nutartį, įvertinti pareiškėjo veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam teismo nustatytą baudą nuo 200 iki 500 Eur arba kitą proporcingą sumą. Teismui nusprendus atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti pareiškėją sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau prieš metus turėjo daugiau kaip 150 000 Eur įsiskolinimų vykdomųjų bylų procese (tai patvirtina pridedama antstolio pažyma), o šių skolų jis iki šiol nėra padengęs, todėl yra reali ir nuolatinė rizika, jog jis negalės atlyginti mano patirtų išlaidų už advokato pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pareiškėjas atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, o tik pakartojo savo ankstesnius argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino. Tokia pareiškėjo procesinė taktika rodo piktnaudžiavimą teise, siekiant vilkinti sprendimo vykdymą.
16.2. Pareiškėjo argumentai apie tariamai netinkamą procesinių dokumentų įteikimą yra nepagrįsti. Procesiniai dokumentai buvo paskelbti specialiame teismo tinklalapyje, kaip tai numato CPK 133 straipsnis, o papildomai jie buvo išsiųsti elektroniniu paštu adresu, kurį pats pareiškėjas aktyviai naudojo bendraudamas tiek su teismu, tiek su antstoliu (pvz. 2025 m. birželio 8 d. laišku). Kadangi pareiškėjas žinojo apie bylos eigą, turėjo galimybę naudotis Liteko sistema bei papildomai gavo informaciją elektroniniu paštu, jis turėjo visas sąlygas pasinaudoti savo teise būti išklausytam.
16.3. Antstolis 2025 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl informacijos pateikimo, kaip to reikalauja Sprendimų vykdymo instrukcija. Pareiškėjo bandymai kaltinti antstolį dėl veiksmų neatlikimo yra teisiškai nereikšmingi ir tik patvirtina jo siekį išvengti atsakomybės. Kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas tik vykdymo užtikrinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnį, todėl Vaiko teisių tarnybos įtraukimas kaip išvadą teikiančio asmens nebuvo privalomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Suinteresuotas asmuo G. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. spalio 10 d. Antstolių informacinės sistemos surinkti duomenys apie išieškojimą iš T. L.. Nurodo, kad šie duomenys įrodo, jog pareiškėjo įsiskolinimai tuo metu viršijo 150 000 Eur, jie nėra padengti, todėl šiuo metu įsiskolinimai bus dar didesni bei patvirtina, kad yra reali rizika, jog pareiškėjas negalės atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl užstato taikymas pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį yra būtinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepateiktas prašymas priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų priedo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
5. Taip pat pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuota, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
9. Pareiškėjas teigia, kad aiški teisės normos taikymo klaida - procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas.
10. Pagal bylos medžiagą Liteko sistemoje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2025 m. gegužės 6 d. rezoliucija priėmęs antstolio Mindaugo Mažrimo pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys G. L., T. L., nusprendė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. gegužės 29 d. 9 val., apie posėdį skelbti spec. internetiniame puslapyje nurodant šalims galimybę teikti atsiliepimą iki 2025 m. gegužės 26 d. įskaitytinai. Teismo pranešimas apie bylą ir teismo posėdį paskelbtas specialiame teismo tinklalapyje, teismo pranešimai dėl rašytinio teismo posėdžio antstoliui Mindaugui Mažrimui, siųsta per LITEKO VEP posistemį, G. L., siųsta el. paštu (duomenys neskelbtini), T. L., siųsta el. paštu (duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims taip pat išsiųsta pareiškimo kopija. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino. Teismas nutarties kopiją T. L. taip pat išsiuntė el. paštu. Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. birželio 26 d. gautas T. L. prašymas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – pažeistos CPK 130 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo T. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nusprendę, kad nebuvo pažeistos proceso normos dėl procesinių dokumentų įteikimo. Pareiškėjas T. L. atskiruoju skundu su teismo nutartimi nesutinka. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įteikė pareiškėjui procesinius dokumentus, nes jų neįteikinėjo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktą).
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tuomet, kai, prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas imasi visų priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju pagal Liteko sistemos duomenis matyti, kad byloje pagal antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo nėra duomenų apie T. L. deklaruotą gyvenamąją vietą, antstolis vykdydamas vykdomąją bylą procesinius dokumentus siuntė T. L. el. paštu (duomenys neskelbtini), G. L. atsiliepime į antstolio pareiškimą yra nurodžiusi T. L. adresą - (duomenys neskelbtini), tačiau pats pareiškėjas byloje pripažįsta, kad šiuo adresu negyvena. Taigi, teismas prieš pasinaudodamas dokumentų įteikimo fikcija – jų viešu paskelbimu, buvo pakankamai rūpestingas ir ėmėsi protingų priemonių – procesinius dokumentus pareiškėjui įteikė elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, formaliai vertinant, galėtų būti laikomais pareiškėjui įteiktais netinkamai, t. y. CPK formaliai nenurodytu būdu, tačiau tokia išvada savaime nepaneigia fakto, kad pareiškėjas T. L. tiek apie antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, tiek apie priimtą teismo nutartį realiai buvo informuotas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas.
15. Dėl visumos aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas realiai buvo informuotas apie pradėtą teisminį procesą, jam nebuvo užkertamas kelias ginti savo teises teismo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė ne formaliai, atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir pagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – aiškios ir esminės proceso teisės normos taikymo klaidos. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis palieka nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės atkartojo tuos pačius argumentus, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo iš esmės.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo naudojimasis savo procesine teise skųsti apeliacine tvarka teismo procesinį sprendimą nevertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.