Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-241-213/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
2-241-213/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03458-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Ieškovas
R. A., I. A.
Civilinis atsakovas
A. D.
Civilinis ieškovas
R. A., I. A.
Nuteistasis
A. D., SIA KVINTA A ir AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2241-213/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03458-2015-5Procesinio sprendimo kategorija:2.5.10.5.2.;3.2.6.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30d.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,dalyvaujant ieškovėms R. A. ir I. A.,civiliniams atsakovams A. D. ir SIA KVINTA A atstovui direktoriui Gints Priekulis,vertėjai Kristinai Matulevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų civilinių ieškovių R. A. ir I. A. civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje Nr. 1-303-213/2015 civiliniams atsakovams nuteistajam A. D., SIA KVINTA A ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nukentėjusioji R. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-303-213/2015 pateikė civilinį ieškinį prašydama iš kalto asmens priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė nepataisomus sveikatos sužalojimus galvos srityje, o materialinę žalą jai atlygino draudimo kompanija.

Nukentėjusioji I. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-303-213/2016 pateikė civilinį ieškinį prašydama iš kalto asmens priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus, gydėsi nuo gegužės 15 dienos iki liepos vidurio, gydymo išlaidas jai apmokėjo draudimo kompanija.

Civiliniais atsakovais šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinti kaltinamasis (dabar jau nuteistasis) A. D., SIA KVINTA A, t.y. bendrovė, kurioje dirba nuteistasis ir draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžiu A. D. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3d. ir nubaustas 45 MGL bauda. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirta bausmė buvo sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė A. D. buvo paskirta 30 MGL bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniams ieškovams R. A. ir I. A. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji ir civilinė Ieškovė R. A. teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinį 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir prašė priteisti šią sumą iš kaltų asmenų. Nurodė, kad po eismo įvykio, kurio metu ji patyrė sužalojimus, ji trys dienas buvo komoje, jai darė galvos operaciją, nes galvoje buvo susidariusi hematoma, ligoninėje ji gulėjo dvi savaites, jai sutriko regėjimas, ji mato du žmones, tačiau gydytojai jai sako, kad viskas turi su regėjimu susitvarkyti, akių jai negydė, viskas turi praeiti savaime. Nurodė, kad lankosi pas psichologus, pas psichoterapeutus, po eismo įvykio jai buvo depresija. Ir šiuo metu nėra galutinai pasveikusi, jos darbingumo lygis 55 procentai, gali dirbti tik lengvesnį darbą. Nurodė, kad ir dabar jai svaigsta galva, ir skauda, gydytojai jai nieko nesako. Nurodė, kad draudimo bendrovė jai sumokėjo 2500 Eur neturtinės žalos ir atlygino kitas su gydymusi susijusias išlaidas. Todėl ir prašė priteisti jai 15000 eurų neturtinės žalos iš kaltų asmenų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. A. teismo posėdžio metu pateikė teismui su atsakovu SIA KVINTA A sudarytą taikos sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad sutinka kilusį ginčą baigti taikiai, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 500 eurų. Prašė pateiktą taikos sutartį patvirtinti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodė, kad jai žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, pretenzijų nuteistajam ir eismo įvykio kaltininkui ji neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas ir nuteistasis A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra per didelis, jis neturi tiek pinigų ir negali sumokėti prašomos sumos. Nurodė, kad po eismo įvykio jam tyrėjas nedavė jokios informacijos apie nukentėjusius asmenis, todėl jis negalėjo su jais susisiekti. Nurodė, kad po šio eismo įvykio jį buvo ištikęs infarktas, jis ilgą laiką nedirbo. Nurodė, kad R. A. sutinka sumokėti 2000 Eur neturtinės žalos.

Atsakovo SIA KVINTA A direktorius Gints Preikulis teismo posėdžio metu parodė, kad jo vadovaujama įmonė sutinka nukentėjusiajai I. A. sumokėti 500 eurų neturtinės žalos, o nukentėjusiajai R. A. sutinka sumokėti 2000 eurų neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu pateikė su nukentėjusiąja I. A. pasirašyta taikos sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti, o pateiktą taikos sutartį patvirtinti su joje nurodytomis sąlygomis.

Savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015-11-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-303-213/2015 nusprendė ieškovams R. A. ir I. A. pripažinti teisę į civilinių ieškinių patenkinimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat šiame nuosprendyje pažymėta: [...] klausimą dėl ieškinių dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad yra būtina surinkti papildomus įrodymus, tikslu nustatyti neturtinės žalos dydį bei jo pagrįstumą (tokių duomenų byloje nėra, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios taip pat negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą), atsižvelgiant į tai, kad draudimo kompanija AAS ,.Gjensidige Baltic" išmokėjo nukentėjusiosioms 5000 eurų (maksimalią) neturtinę žalą, taip pat yra būtina įvertinti ir tas aplinkybes, kas gi yra atsakingas už žalą, padarytą nukentėjusiosioms - ar kaltinamasis A. D. ar automobilio SCANIA R94 savininkė - SIA KVINTA A.

Nurodė, kad SIA „Kvinta A" nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą - 5000 euru draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic" jau išmokėtos žalos. Savo ruožtu. ieškovių nurodytą dar papildomai reikalaujamą žalos dydi, SIA „Kvinta A" laiko nepagrįstai dideliu. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris įrodytų, kad šis papildomai reikalaujamas neturtinės žalos dydis viršija jau gauto nuo draudimo kompanijos atlyginimo dydi. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl ieškovės R. A. nurodytų aplinkybių apie jos sveikatos būklę baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dienai - netektą darbingumą iki 55 procentų ir blogą regėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato: Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydi, atsižvelgia j jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtine padėti bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat i sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuosprendžiu teismas pripažino, kad transporto priemonės vairuotojas A. D. padarė eismo įvykį dėl neatsargumo, jo veiksmuose nėra piktavališkumo ir sunkinančių kaltę aplinkybių.

Draudimo kompanija AAS ..Gjensidige Baltic", kurioje SIA „Kvinta A" apdraudė savo civilinę atsakomybę, jau išmokėjo nukentėjusiosioms 5000 eurų neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-530/2015 nustatė, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės vairuotojas. Be to, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiam asmeniui padarytą žalą dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad kaltininkas atlygintų skirtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime į ieškinius nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS Gjensidige Baltic" Lietuvos filialą, kaip 2014-05-15 eismo įvykio kaltininko A. D. vairuoto automobilio Scania R94, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas savo sutartinius įsipareigojimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms ir ieškovėms R. A. ir I. A. yra visiškai vykdęs ir tai patvirtinantys dokumentai apie išmokėtas draudimo išmokas buvo pateikti 2015-11-12 išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-303-213/2015 (teisminio proceso Nr.1-28-1-00184-2014-2). Nurodė, kad yra išmokėtos tokios draudimo išmokos - 2015-03-25 R. A. - 2819,67 €, tai yra 2500.00 € neturtinei žalai atlyginti ir 319,67 € gydymo ir kelionės išlaidoms atlyginti {išmokos aktas Nr. 40-107-024674) ir 2015-03-25 I. A. -2564,03 €, tai yra 2500.00 € neturtinei žalai atlyginti ir 64,03 € gydymo išlaidoms atlyginti (išmokos aktas Nr. 40-107-024675).

Nurodė, kad draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtinę žalą 5000 eurų (17264,00 Lt) apimtyje, kaip tai numatyta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 05 17 Nr.X-1137) 11 straipsnyje. Neturtinės žalos suma (5000,00€) yra skirta visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, patyrusiems neturtinę žalą dėl eismo įvykio ir visa yra išmokėta.

Prašė dėl to ieškinius dėl neturtinės žalos išieškojimo iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ atmesti.

R. A. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti dalinai.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp I. A. ir SIA KVINTA A dėl neturtinės žalos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

R. A. ir I. A. ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atmesti.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-303-213/2016 medžiagos matyti, kad 2015m. lapkričio 12d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, A. D. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d. ir nubaustas 45 MGL bauda. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirta bausmė buvo sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė A. D. buvo paskirta 30 MGL bauda. A. D. buvo nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 15d., apie 18 val. 20 min. Naujųjų Kietaviškių k., Kietaviškių sen., Elektrėnų sav., vairuodamas automobilį SCANIO R94, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį Latvijos Respublikos įmonei SIA KVINTA A, nesilaikė visų būtinų priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nelygiareikšmėje sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinės Šiltnamių gatvės nedavė kelio pagrindine Bažnyčios gatve važiavusiam ir artėjančiam prie sankryžos automobiliui OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. A., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių ( KET redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9 p., 158 p. reikalavimus ir su juo susidūrė, nustumdamas lengvąjį automobilį į griovį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio OPEL ASTRA vairuotojai R. A. buvo padarytas dešinės pusės kaktikaulio-smilkinkaulio įspaudimas atviras lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamato vidurines daubas su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei I. A. padarytas kairė pusės kryžkaulio lūžis, gaktikaulio abiejų šakų lūžis ir dešinės gūžduobės lūžis, muštinė 1 cm ilgio dešinio smilkinio srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2014-08-14 surašyto medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko, išnagrinėjęs I. A. pateiktus medicininius dokumentus: gydymo stacionare ligos istoriją bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad ji eismo įvykio metu patyrė kairės pusės kryžkaulio lūžį, gaktikaulio abiejų šakų lūžį ir dešinės gūžduobės lūžį, muštinę žaizdą 1 m ilgio dešinio smilkinio srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu. Sužalojimas dėl dubens žiedo vientisumo pažeidimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 tomas, b.l. 69).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2014-08-14 surašyto medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko, išnagrinėjęs R. A. pateiktus medicininius dokumentus: gydymo stacionare ligos istoriją bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad ji eismo įvykio metu patyrė dešinės pusės kaktikaulio – smilkinkaulio įspaustinį atvirą lūžį, nusileidžiantį į kaukolės pamato vidurines daubas su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 tomas, b.l. 56).

Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniams ieškovams R. A. ir I. A. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal LR BPK 109 straipsnį, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo struktūra susideda iš trijų dalių: tiesioginių nuostolių, negautų pajamų ir neturtinės žalos. Tiesioginiai nuostoliai kilo nusikaltimo padarymo metu bei betarpiškai po nusikaltimo, negautos pajamos atsirado kaip nusikaltimo pasekmė dėl nukentėjusiojo nedarbingumo, neturtinė žala yra pripažįstama ir jos dydis nustatomas teismo sprendimu. Neturtinė žala nėra susijusi su asmens turto netekimu ar sužalojimu, turėtomis išlaidomis ar negautomis pajamomis. Ji yra kitos prigimties, atlieka patirto fizinio ir psichinio smurto, dvasinių sukrėtimų bei kitų neigiamų padarinių kompensacinę funkciją ir nustatoma teismo sprendimu, įvertinant šiuos padarinius pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismo sprendimu gali būti pripažintas žalos padarymo faktas ir nustatytas jos dydis.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita..

Civilinė ieškovė I. A. kilusį ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė taikiai, ko pasėkoje su civiliniu atsakovu SIA KVINTA A susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš teismui pateiktos tarp šalių sudarytos taikos, I. A. savo reikalavimą sumažino iki 500 Eurų, sutarė, kad neturtinę žalą jai atlygins SIA KVINTA A, o ji neturės jokių pretenzijų asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį ir kuris buvo už tai nuteistas, t.y. A. D.. Tiek I. A., tiek civilinis atsakovas SIA KVINTA A bei civilinis atsakovas A. D. sutiko, kad būtų patvirtinta taikos sutartis. Teismas, įvertinęs pateiktą taikos sutartį, pasirašytą tarp I. A. ir SIA KVINTA A, nustatė, kad taikos sutartimi kitų šalių interesai nėra pažeidžiami, šalims yra žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, todėl šią taikos sutartį tvirtina ir civilinę byloje dalyje dėl neturtinės žalos išieškojimo I. A. naudai iš SIA KVINTA A ir A. D. nutraukia. Todėl šioje dalyje, šalims sudarius taikos sutartį dėl kilusio ginčo, teismas daugiau nepasisako.

Teismo posėdžio metu R. A. palaikė savo ieškinį dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti. Savo reikalavimo pagrįstumui civilinė ieškovė pateikė teismui papildomus įrodymus – 2016-02-10 medicininių dokumentų išrašą, išduotą VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro, iš kurio matyti, kad pas R. A. yra padariniai po sunkios galvos smegenų traumos. 2015-10-30 išraše iš medicininių dokumentų, išduotame VšĮ Elektrėnų ligoninėje, matyti, kad R. A. kreipėsi į šią įstaigą dėl padarinių po eismo įvykio. Kiti teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentų taip pat yra analogiški. Iš byloje esančio neįgalumo pažymėjimų matyti, kad R. A. nuo 2014-11-13 iki 2015-11-12 buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, toks pats darbingumo lygis buvo nustatytas ir nuo 2015-11-11 iki 2016-11-10. Teismas, įvertinęs visas eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio metu R. A. patirtus sužalojimus, duomenis apie jos gydymą po eismo įvykio, jos darbingumo lygį po eismo įvykio (nors nukentėjusioji nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, dėl kokių negalavimų jai yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, kokio pobūdžio darbą jį gali dirbti, nes savo reikalavimą dėl 15000 eurų neturtinės žalos priteisimo ji grindžia tik išrašais iš medicininių dokumentų, kurie nukentėjusiajai yra išduodami po apsilankymo pas gydytojus). Teismas neginčija tos aplinkybės, jog nukentėjusioji R. A. patyrė sunkią traumą eismo įvykio metu, apie ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasėkoje, nukentėjusioji turi nuolat vartoti vaistus, lankytis pas psichologus, yra sumažėjęs jos darbingumo lygis, tačiau prašoma priteisti 15000 eurų neturtinė žala yra pernelyg didelė, todėl ją mažina iki 6500 Eur. Manytina, kad tai yra pakankama suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, ko neginčijo ir pati R. A., kad draudimo kompanija, t.y. civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ yra nukentėjusiajai sumokėjusi 2500 Eur neturtinės žalos, iš civilinių atsakovų SIA KVINTA A ir A. D. yra priteistina nukentėjusiosios naudai po 2000 Eurų iš kiekvieno.

Tiek R. A., tiek I. A. civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos išieškojimo iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ yra atmetami, atsižvelgiant į tai, kad kaip patvirtino ir pačios ieškovės ir taip pat civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, kad dėl eismo įvykio buvo išmokėtos tokios draudimo išmokos – 6463,31 Eur draudimo išmoka Vilniaus teritorinei ligonių kasai u R. A. ir I. A. gydymą, 2819,67 Eur draudimo išmoka nukentėjusiajai R. A. (ko neginčijo ir pati nukentėjusioji) bei 2564,03 Eur draudimo išmoka I. A. (šios aplinkybės neginčijo ir pati nukentėjusioji), Taip pat buvo išmokėta ir 4781,25 Eur draudimo išmoka VSDFV Vilniaus skyriui už R. A. išmokėtą ligos pašalpą. Maksimali neturtinės žalos draudimo išmoka yra 5000 eurų, kuri ir buvo išmokėta nukentėjusiosioms.

Iš SIA KVINTA A ir A. D. priteisti po 60 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio už neturtinės žalos priteisimą ir iš SIA KIVINTA A priteisti 18,46 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 88, 96, 142, 259, 263 str., 264 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

R. A. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti dalinai.

Priteisti iš A. D., a.k. 060560-10126, gyv. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti R. A. naudai.

Priteisti iš SIA KVINTA A, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) juridinis adresas „Kvintas“, S. P., Babites Novads LV-2105, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti R. A. naudai.

Kitoje dalyje R. A. ieškinį atmesti.

Patvirtinti Ieškovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Elektrėnai ir atsakovo SIA KVINTA A, atstovaujamo direktoriaus Gints Priekulis, 2016-05-18 Taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

I. A. dalinai atsisako savo ieškinio reikalavimų ir mažina ieškinio sumą iki 500eurų.Atsakovas SIA KVINTA A, atstovaujamas direktoriaus Gints Priekulis, pripažįsta ieškovės I. A. sumažintus ieškinio reikalavimus ir atlygina jai 500 eurų neturtinės žalos.Atsakovas SIA KVINTA A, atstovaujama direktoriaus Gints Priekulis 500 eurų sumą įsipareigoja sumokėti iki 2016 m. birželio 30d., pervedant šią pinigų sumą į ieškovės nurodytą sąskaitą LT137044060007997417 AB SEB banke..Šalys prašo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą šioje byloje nutraukti.Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnio 2d., t.y. kad pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima, šalims yra žinoma.Išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, šalys pasilieka sau.I. A. pareiškia, kad pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo A. D. nereiškia ir ateityje nereikš.Pašto išlaidas šioje byloje įsipareigoja atlyginti SIA KVINTA A..

Civilinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos išieškojimo I. A. naudai iš civilinių atsakovų A. D. ir SIA KVINTA A nutraukti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos išieškojimo iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovių R. A. ir I. A. naudai atmesti.

Priteisti iš A. D. ir SIA KVINTA A po 60 eurų žyminio mokesčio iš kiekvieno valstybės naudai.

Priteisti iš SIA KVINTA A 18,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė