Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gintautas Kaulakis (Proceso Nr. 1-63-1-00762-2008-6)

NUTARTIS

2012 m. kovo 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai D. J., jos gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, nukentėjusiajai D. G., jos atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1dalį – 45 MGL dydžio (5850 litų) bauda. Priteista iš D. J. civilinio ieškovo UAB „D. G. ir partneriai“ naudai 11980 litų (vienuolika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt litų) padarytai turtinei žalai atlyginti bei 2450 litų turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms padengti. Nuspręsta išieškoti iš D. J. valstybės naudai 83,84 Lt. turėtoms proceso išlaidoms padengti, sumokant į Kaišiadorių r. apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.LT7240100405000190.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ji, dirbdama UAB „D. G. ir partneriai“, esančios (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajone, vyr. buhalterio pareigose, laikotarpiu nuo 2007-05-11 iki 2007-09-14 per penkis kartus pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „D. G. ir partneriai“ priklausantį turtą – 11980 litų pinigų. O būtent:

2007-05-11 iš bendrovės UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pagal mokėjimo pavedimą Nr. 113, kaip avansą atsiskaitytinai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, pervedė 2500 litų bendrovės pinigų, už šiuos pinigus prekių ar paslaugų bendrovei UAB „D. G. ir partneriai“ nepirko, pinigų bendrovei negrąžino;

- tęsdama savo veiksmus D. J. 2007-06-15 žinodama, kad jai darbo užmokestis už 2007 m. gegužės mėn. sumoje – 2191 Lt yra išmokėtas iš UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, 2007-06-15 mokėjimo pavedimu Nr. 118 iš bendrovės UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, nepagrįstai, kaip darbo užmokestį už 2007 m. gegužės mėn. pervedė 750 Lt ir bendrovei pinigų negrąžino;

- tęsdama savo veiksmus ji 2007-07-05 iš bendrovės UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pagal mokėjimo pavedimą Nr. 123, kaip avansą atsiskaitytinai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, pervedė 1750 litų bendrovės pinigų, už šiuos pinigus bendrovei UAB „D. G. ir partneriai“ prekių ar paslaugų nepirko, grąžino tik 20 Lt, o kitų pinigų bendrovei – 1730 Lt negrąžino;

- tęsdama savo veiksmus D. J. 2007-08-23 iš bendrovės UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pagal mokėjimo pavedimą Nr. 130, kaip avansą atsiskaitytinai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, pervedė 5000 litų bendrovės pinigų, už šiuos pinigus prekių ar paslaugų bendrovei UAB „D. G. ir partneriai“ nepirko, pinigų bendrovei negrąžino;

- toliau tęsdama savo veiksmus, D. J., 2007-09-14, žinodama, kad jai darbo užmokestis sumoje - 2191 lt už 2007 m. gegužės mėn. bus išmokėtas 2007-09-18 iš UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, ji iš bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB DnB NORD banke, pagal mokėjimo pavedimą Nr.131 į savo asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, nepagrįstai kaip darbo užmokestį už 2007 m. rugpjūčio mėn. pervedė 2000 litų, pinigų bendrovei negražino. Tokiu būdu D. J. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „D. G. ir partneriai“ priklausantį turtą - viso 11980 litų.

Teismas šališkai nurodė prielaidą, kad, darydama neteisėtus mokėjimo pavedimus, D. J. buvo savarankiška, nes byloje nėra duomenų, jog jos tarnybinės funkcijos būtų buvusios varžomos kitų asmenų, tačiau nevertino aplinkybės, kad D. J. pagal 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 23 str. nebuvo bendrovės vadovo supažindinta su materialinės atsakomybės sutartimi, pagal kurią kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų, pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo, todėl D. J. pareikšti kaltinimai pažeidžia jos konstitucinę teisę į sąžiningą teismo procesą (LR BPK 7 str.).

Pirmos instancijos teismas, perkeldamas atsakomybės naštą už aplaidų bendrovės veiklos ir darbo organizavimą ant D. J. pečių, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, tuo pažeisdamas rungimosi principą. Teismas nuosprendį pagrindė nesilaikydamas LR BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Iš pateiktų vienas kitam prieštaraujančių dokumentų nebuvo galimybės nustatyti tiesioginės kaltinamosios tyčios. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. reikalavimus, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp D. J. veikos ir jos pasekmių, be to, esamų prieštaravimų nevertino kaltinamojo naudai, taip pažeisdamas tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek rungimosi principus, kas nulėmė neteisingą veikos kvalifikavimą. Apeliantė teigia, kad esant prieštaringiems įrodymams, nėra pagrindo jos atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. G. prašo D. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendį. Nurodo, kad byloje pakankamai D. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas tinkamai juos įvertino ir priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kurio naikinti nėra pagrindo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, nukentėjusiosios ir jos atstovo prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra niekuo nepagrįstas.

Nuteistosios D. J. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010).

Apeliantės skunde išdėstyti motyvai dėl netinkamo bylos aplinkybių išnagrinėjimo, LR BPK 20 str. numatytų reikalavimų nesilaikymo priimant nuosprendį, yra nepagrįsti. Kolegija teigia, kad teismas kaip tik visus byloje surinktus įrodymus vertino ne atskirai vieną nuo kito, o siejo juos vienus su kitais, analizavo juos kaip visumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes.

Kaltinamoji neneigė dariusi pinigų pervedimus iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, tačiau tvirtina visus pavedimus padariusi žinant direktorei D. G., nes pervedimai buvo daromi elektroninės bankininkystės būdu, tvirtinami jos, kaip vyr. buhalterio ir direktorės turimais slaptažodžiais (TAN-ais). Vėliau šie pinigai buvo gražinti į bendrovės kasą kasos pajamų orderiais. D. J. nurodė, jog per klaidą į kasos pajamų orderius galėjo neįrašyti savo pavardės kaip įnešančios pinigus į bendrovės kasą. Pinigus bendrovei ji pati grąžinusi asmeniškai, perduodavusi direktorei į rankas. Ji nesijaučia skolinga ir mano, kad jokio nusikaltimo nepadarė.

Šiuos kaltinamosios parodymus teismas pagrįstai vertino kaip gynybos versiją ir jais netikėjo, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Liudytoja D. G. parodė, kad apie kaltinamosios vykdomus neteisėtus veiksmus nieko nežinojo, ji D. J. pervesti iš bendrovės pinigų sumas į jos asmeninę sąskaitą, sutikimo nedavė. Taip atsitiko dėl to, kad D. J., kaip darbuotoja, pasitikėjo, jai buvo patikėjusi elektroninės bankininkystės slaptažodžius, su kuriais kaltinamoji galėjo nekontroliuojama daryti bankines operacijas. Tik tuomet, kai D. J. pradėjo nevykdyti jos nurodymo surašyti pinigų likutį dienos pradžiai sąskaitoje ir po pavedimų operacijų, jai kilo įtarimas, kad vyr. buhalterė gali būti nesąžininga. Atlikus auditą tai pasitvirtino ir buvo nustatyta, kad iš įmonės sąskaitos 2007 m. gegužės - rugsėjo mėn. savavališkai padaryti eilė pavedimų į asmeninę D. J. sąskaitą DnB NORD banke apie 11980 Lt. bendrovės pinigų.

Liudytoja A. L. parodė, kad 2007 m. D. G. buvo D. J. davusi savo sąskaitos, esančios AB DnB Nord banke, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, nes D. J. pasitikėjo. Kad vykdyti pavedimus iš šios sąskaitos, reikėjo ir direktorės, ir D. J. parašų arba slaptažodžių, kas atitinka elektroninius parašus. Tokiu būdu D. J., turėdama ir savo ir direktorės slaptažodžius, galėjo pilnai disponuoti sąskaitos, esančios AB DnB Nord banke, piniginėmis lėšomis ir kurį laiką nebuvo atidžiai kontroliuojama. 2007-2008 m. kilus įtarimui, kad D. J. daro nepagrįstus pavedimus iš bendrovės sąskaitos, D. J. ėmė taisyti kasos knygas, t.y. jas perrašinėti ir to 2007 m. laikotarpio kasos knygų perrašytus variantus nešė direktorei pasirašyti, tačiau direktorė nepasirašė, nes jau buvo pasirašiusi anksčiau D. J. surašytas knygas. Šių liudytojų parodymai pilnai patvirtina apeliantę atlikus neteisėtus veiksmus. Teismas pagrįstai tikėjo ir vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes juos patvirtina kita bylos medžiaga.

Teisiamajame posėdyje apklausta finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė I. Š. parodė, kad atliekant UAB „D. G. ir partneriai“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą dėl galimo piniginių lėšų pasisavinimo. Įvertinus visus pateiktus dokumentus, įmonei skola neabejotinai yra nustatyta. I. Š. nurodė, jog pagal pateiktus ir ištirtus dokumentus, nėra duomenų, kad D. J. įnešė į bendrovės kasą į savo sąskaitą pervestus pinigus.

Iš byloje esančios 2009-11-25 specialisto išvados Nr. 5-6/46 „Dėl UAB „D. G. ir partneriai“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-05-11 iki 2007-09-14 iš UAB „D. G. ir partneriai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, į D. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, 6 mokėjimo pavedimais buvo pervesta 13900 Lt suma. Nustatyta, kad šios sumos D. J. nepanaudojo prekių ar paslaugų pirkimui. Įvertinus D. J. įvardintus dokumentus, pagal kuriuos ji neva grąžino į Bendrovės kasą minėtas jos iš bendrovės sąskaitos gautas sumas, nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos D. J. paimtos visos 13900 Lt sumos, grąžinta į bendrovės kasą 1920 Lt suma, o negrąžinta likusi skola bendrovei - 11980 Lt suma. Iš byloje esančios 2010-11-09 specialisto išvados Nr. 11-1517 (10) tikėtina, kad 2007-11-08 kasos pajamų orderyje KPO Nr. 0000666 grafoje „Priimta iš anksčiau parašytas įrašas „D. G.“ bei parašas jos vardu, o po to parašas D. J. vardu (t. 2, b.l. 85-87).

Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai: UAB „G. ir partneriai“ darbo sutartis su D. J. (b.l. 148-150, t.1), įsakymas dėl D. J. priėmimo į darbą (t.1, b.l. 4), vyr. buhalterio pareiginės instrukcijos (b.l. 5-9, 152-156, t.1), įsakymas dėl atsakingo už kasos dokumentų apskaitą (t.1, b.l. 12), įsakymas dėl atskaitingų asmenų (t.1, b.l. 11) neginčijamai patvirtina, kad D. J. nuo 2006-01-16 dirbo vyr. buhaltere UAB „D. G. ir partneriai“ ir turėjo įgaliojimus tvarkyti įmonės finansinius dokumentus, kasos dokumentus, tvarkė įmonės sąskaitą, darė pavedimus iš sąskaitos.

Byloje esančios kasos pajamų orderių (2007-05-31 KPO Nr.0000595, 2007-07-02 KPO Nr. 0000606, 2007-07-31 KPO Nr. 0000619, 2007-08-17 KPO Nr. 0000626, 2007-11-08 KPO Nr. 0000666, 2007-11-14 KPO Nr. 0000671) standartinės formos, atspausdintos iš programos „Centras“, patvirtina, jog pagal šiuos orderius pinigus į bendrovės kasą įnešė D. G. (t. 2, b.l. 75-81).

Priešingai apeliacinio skundo argumentams, aptarti įrodymai patvirtina, kad atliekant pinigų pervedimus iš bendrovės į savo asmeninę sąskaitą internetinėje bankininkystėje, dėl kiekvienos atliekamos operacijos nebuvo būtinas direktorės D. G. sutikimas bei parašas, kaip tą teigia apeliantė, nes pinigams pervesi užteko turėti riekiamus slaptažodžius, kuriuos D. G. buvo davusi D. J.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pasisavintų bendrovės pinigų grąžinimą. Pati nuteistoji, tvirtindama grąžinusi pasiskolintas pinigų sumas, taip pat jos žodžius patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo, tik nurodė, jog grąžindama pinigus, per klaidą į kasos pajamų orderius neįrašė savo, kaip asmens, iš kurio priimami pinigai, pavardės, taip pat nurodo, kad pinigus grąžino ir asmeniškai D. G., ką ši kategoriškai paneigė. Taigi, minėti įrodymai patvirtina neginčijamą faktą, kad D. J. neteisėtai pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „D. G. ir partneriai“, priklausančius – 11980 litų.

Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad tyrimui buvo pateikti du vienas kitam prieštaraujantys kasos knygos variantai, todėl pagal tyrimui pateiktus suvestinių dokumentų duomenis negalima nustatyti, kokią sumą D. J. liko skolinga bendrovei. Šis skundo motyvas yra nepagrįstas. Pati nuteistoji D. J. parodė, kad pervedė iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitą per kelis kartus 11980 litų. Liudytoja D. G. patvirtino, kad atlikus įmonėje auditą, buvo nustatyta, kad kaltinamoji į savo sąskaitą iš įmonės sąskaitos pervedė tą pačią – 11980 litų, pinigų sumą. Rašytinė bylos medžiaga taip pat neginčijamai patvirtina, jog būtent ši suma bendrovei negrąžinta. Be to, liudytoja A. L. parodė, kad 2007-2008 metais, kilus įtarimui dėl D. J. nepagrįstai daromų pavedimų, ji pradėjo perrašinėti kasos knygas už šį laikotarpį. Taigi, pateiktose kasos knygose esantys prieštaravimai negali būti laikomi objektyviu ir pagrįstu įrodymu, keliančiu abejonių dėl D. J. skolos tikslumo.

Apeliantės argumentas, kad bendrovės direktorė, būdama įmonės vadove, nerūpestingai atliko savo pareigas, asmeninio banko slaptažodį patikėjimo pavaldiniams, reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui visiškai neturi, nes jie niekaip nepaneigia nuteistosios atliktų neteisėtų veiksmų.

Skiriant bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Civilis ieškinys įrodytas, todėl patenkintas ir priteistas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistosios D. J. apeliacinį skundą atmesti.