Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta A. A. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir A. A. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Č., o L. R. ir Š. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 28 d.. apie 17.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., prie (duomenys neskelbtini) k., automobilyje „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. už 30 eurų pardavė 3 paketus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), tiksliai nenustatytos, bet ne mažesnės nei 1,07 g masės, ir taip platino narkotines medžiagas bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Š. Š. ir L. R. už 40 eurų pardavė 4 paketus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), 3,160 g masės (narkotines medžiagas perdavė Š. Š., 1 paketą iš jo įsigijo L. R. ir 3 paketus Š. Š.) ir taip platino narkotines medžiagas, likusias narkotines medžiagas – 72 paketus su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendra masė 96,471 g, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinyje – rūsio patalpose iki 2015 m. spalio 28 d. nuo 19.10 val. pradėtos atlikti kratos, kurios metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas palengvina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisinę padėtį, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi turi grįžtamąją galią.

Kita vertus, nors A. A. formaliai atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį.

Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas galimybę asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad apeliantas, būdamas du kartus teistas, teistumui neišnykus, įvykdė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 260 str. 1 d.; 11 str. 5 d.), pagal BK 27 straipsnio 1 dalį – recidyvistas, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 13 p.) aplinkybės, nuteistasis iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, kaip pats parodė apylinkės teismo posėdžio metu – narkotikų platinimu siekė užsidirbti, t. y. veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos, daroma vienareikšmiška išvada, jog nuteistajam A. A. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi nuteistojo nusikalstamas elgesys jau rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, ir jų jis nėra linkęs keisti, todėl negalima manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Todėl, įvertinusi visas anksčiau nurodytas ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytos aptariamo straipsnio nuostatos. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomoms aplinkybėms (jaunas amžius, gailestis dėl nusikalstamo elgesio, neteisėto elgesio suvokimas ir pasižadėjimas būti doru piliečiu, mokymasis) negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes minėtos aplinkybės tik iš dalies teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir tik po nusikalstamos veikos įvykdymo, nes kartu turi būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, o būtent į padaryto nusikaltimo pavojingumą (padarytas nusikaltimas susijęs su neteisėtu disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) bei kitas anksčiau jau nurodytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (ankstesni teistumai, rodantys jau susiformavusias antivisuomenines pažiūras).

Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, netaikydamas A. A. bausmės vykdymo atidėjimo instituto, teisės taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika, bei teisiniais argumentais pagrindė tik laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą už inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl tenkinti nuteistojo A. A. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, dėl to nuteistojo apeliacinis skundas – atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.