Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjos J. G. atstovui advokatui Justinui Usoniui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Daivai Jakimauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. 1–5) kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2016-09-20 sprendimą Nr. 6-12N-6662; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2016-11-08 sprendimą Nr. (11.1)I-6332; 3) įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į Skyrių, prašydama išmokėti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28. Skyrius 2016-09-20 sprendime Nr. 6-12N-6662 nurodė, kad J. G. neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės draudimo stažo ir pašalpos neskyrė. Pareiškėja 2016-10-10 pateikė skundą Valdybai, kuriuo prašė panaikinti Skyriaus 2016-09-20 sprendimą Nr. 6-12N-6662 neskirti motinystės pašalpos pareiškėjai ir pripažinti, kad pareiškėja turi reikiamą stažą bei priimti sprendimą skirti motinystės pašalpą pagal jos turimą stažą. Valdyba 2016-11-08 sprendimu Nr. (11.1)I-6332 atsisakė skundą tenkinti. Pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu priimtais sprendimais atsisakyti skirti motinystės pašalpą, kadangi jie yra pažeidžiantys lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Pareiškėja turi darbo stažą, nuo 1996 metų iki 2015 metų yra sumokėjusi 54 316,52 Eur socialinio draudimo įmokų. Nuo 2015 metų Lietuvoje įvedus eurą sumokėta dar 5 036,95 Eur įmokų. Nuo 1999-10-12 pareiškėja dirba diplomate Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Iki 2014-02-03 pareiškėja dirbo Niujorke, Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Formalus stažo trūkumas atsirado dėl to, kad nuo 2014-02-03 pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 58 straipsnio 6 dalį buvo priversta nutraukti diplomato sutartį, nes lydėjo sutuoktinį, kuris buvo paskirtas dirbti Jungtinėse Tautose. Baigiantis pareiškėjos sutuoktinio paskyrimui, ji 2015 metų sausio mėnesį pateikė prašymą atstatyti diplomato statusą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006-07-03 įsakymu Nr. V-88 patvirtintose Diplomato statuso atkūrimo diplomatinėje tarnyboje taisyklėse (toliau – Diplomato statuso atkūrimo diplomatinėje tarnyboje taisyklės). Pareiškėja 2015-02-07 grįžo į Lietuvą. Diplomato statuso atkūrimo diplomatinėje tarnyboje taisyklėse numatytos diplomatinio darbinimo procedūros užtruko ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl nauja diplomato tarnybos sutartis sudaryta tik 2015-05-11. Pareiškėja 2016-06-03 pagimdė dvynukes. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-04-11 iki 2016-08-28. Pareiškėjai kreipusis dėl motinystės pašalpos skyrimo, Skyrius pranešė, jog pareiškėjai trūksta ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, t. y. ji turi 10 mėnesių ir 7 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas 12 mėnesių per 24 mėnesius darbo stažo reikalavimas yra skirtas užkardyti atvejus, kai siekiama gauti daugiau išmokų nei sumokėta įmokų. Pareiškėjos atveju įmokos mokėtos beveik 20 metų, todėl pareiškėja negali būti blogesnėje situacijoje nei kitas asmuo, kuris įmokas mokėjo trumpai, tačiau tenkina 12 mėnesių per 24 mėnesius reikalavimą. Be to, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo trūkumas pareiškėjos atžvilgiu yra nedidelis, t. y. nepilnai du mėnesiai, kurie susidarė dėl to, kad užtruko įdarbinimo procedūros Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

Atsakovas Skyrius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 67–70, 71–74) ir teismo posėdžio metų atsakovės atstovė paaiškino, kad motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų papildomą 14 dienų laikotarpį (nėštumo ir gimdymo atostogų tęsinį) apskaičiuojama ir mokama taip pat, kaip už 126 dienų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-04-11 iki 2016-08-14 ir pratęstos nuo 2015-05-15 iki 2016-08-28. Apdraustųjų registro duomenimis, teisės į motinystės pašalpą nustatymo dienai (2016-04-11 pareiškėja per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2014-04-11 2016-04-10 neįgijo reikalaujamo 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti. Pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas minėtu laikotarpiu sudaro 10 mėnesių ir 7 dienas, todėl Skyriaus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 38.3 punktu, 2016-09-20 sprendimu Nr. 6-12N-6662 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų papildomą laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2015-08-28. Pareiškėja Skyriaus veiksmus apskundė Valdybai, kuri 2016-11-08 sprendimu Nr. (11.1)I-6332 pareiškėjos skundo netenkino ir nurodė, kad Skyriaus 2016-09-20 sprendimas Nr. 6-12N-6662 neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų tęsinį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28 yra teisėtas ir pagrįstas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme imperatyviai nurodytas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, reikalingas motinystės pašalpai gauti. Nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, nei Nuostatuose nėra numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo per paskutinius 24 mėnesius iki teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo dienos neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, būtų vertinami visi asmens socialinio draudimo laikotarpiai ar sumokėtų įmokų suma. Nei Skyriui, ne Valdybai, kaip viešojo administravimo subjektams, nesuteikta teisė skirti ir mokėti pašalpas kitaip, nei nustatyta įstatymuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 88–90, 91–93 ) nurodė, kad pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-04-11. Pagal Registro duomenis, iki šios dienos per paskutinius 24 mėnesius pareiškėja turi 10 mėnesių ir 7 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (kai nuo 2015-05-18 dirba Užsienio reikalų ministerijoje, išskyrus 18 dienų nedraudiminių laikotarpių nuo 2015-06-12 iki 2016-06-17, nuo 2015-07-20 iki 2015-07-31 ir 2015-08-18). Kadangi teisė į motinystės pašalpą nustatymo dienai (2016-04-11) pareiškėja nebuvo įgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti, Skyrius 2016-05-12 pagrįstai priėmė 2016-05-12 sprendimą Nr. 6-12N-3721 neskirti J. G. motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-14. Skyriaus 2016-09-20 sprendimas Nr. 6-12N-6662 priimtas dėl papildomo 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio (nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28). Už papildomą nėštumo ir gimdymo laikotarpį motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama taip pat, kaip už 126 dienų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (mokama kaip tęsinys). Kadangi, teisės į motinystės pašalpą nustatymo dienai, pareiškėja nebuvo įgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti, Skyrius 2016-09-20 pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 6-12N-6662 neskirti motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų tęsinį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28. Nustatant apdraustojo asmens teisę gauti motinystės pašalpą yra vertinamas tik per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos įgytas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas. Nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, nei Nuostatuose nėra nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo per 24 mėnesius iki teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo dienos neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo būtų vertinami visi socialinio draudimo laikotarpiai ar sumokėtų socialinio draudimo įmokų suma.

Skundas tenkinamas dalyje, dalyje paliekamas nenagrinėtas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2016-09-20 sprendimo Nr. 6-12N-6662, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2016-11-08 sprendimo Nr. (11.1)I-6332 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjos teisės gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28.

Tarp pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2015-05-11 sudaryta Diplomato tarnybos sutartis Nr. 674, įsigaliojusi nuo 2015-05-15 (t. I, b. l. 24, 25).

Pareiškėja Skyriui pateikė 2016-09-15 prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28 (t. I, b. l. 79, 80).

Skyrius priėmė 2016-09-20 sprendimą Nr. 6-12N-6662 „Dėl J. G. teisės į motinystės pašalpą“ neskirti J. G. motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28, nes pareiškėja neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (t. I, b. l. 62).

Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus 2016-09-20 sprendimu Nr. 6-12N-6662, jį apskundė Valdybai (t. I, b. l. 94).

Valdyba priėmė 2016-11-08 sprendimą Nr. (11.1)I-6332 „Dėl J. G. teisės gauti motinystės pašalpą nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28“, kuriuo konstatavo, kad Skyrius pagrįstai priėmė 2016-09-20 sprendimą Nr. 6-12N-6662 neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28 (t. I, b. l. 7, 8).

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2015-06-30 įstatymo Nr. XII-1930 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-01) (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse įstatymų leidėjas nustatė išimtis, kurioms esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės stažo taisyklė, suteikianti teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, netaikoma. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nepatenka į Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse įstatymų leidėjo nustatytas išimtis, tačiau teigia, kad motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareiškėjai turėtų būti skiriama, nes formalus stažo trūkumas susidarė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja lydėjo sutuoktinį, paskirtą dirbti Jungtinėse Tautose, o baigiantis šiam paskyrimui, pareiškėjai pasikreipus dėl diplomato statuso atstatymo, diplomatinio darbinimo procedūros užtruko.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis apibrėžta ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo samprata, pagal kurią, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – tai laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos šios socialinio draudimo rūšys: pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme bei nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme.

Taigi, sisteminis šių nuostatų aiškinimas lemia, kad deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu. Tuo tarpu deleguotų asmenų sutuoktiniai aukščiau nurodytu laikotarpiu ligos ir motinystės socialiniu draudimu nedraudžiami. Taigi nagrinėjamos bylos atveju, laikotarpis, kurio metu pareiškėja lydėjo savo sutuoktinį, paskirtą dirbti Jungtinėse Tautose, pagrįstai neįskaitytas į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Tačiau pastebėtina, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-04-11. Pagal registro duomenis (t. I, b. l. 77), iki šios dienos per paskutinius 24 mėnesius pareiškėja turi 10 mėnesių ir 7 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Taigi, pareiškėjai iki įstatyme nustatyto stažo trūksta nepilnai dviejų mėnesių. Pareiškėjos teigimu, ji 2015 metų sausio mėnesį pateikė prašymą atkurti diplomato statusą kaip numatyta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje, tačiau diplomato statusas pareiškėjai atkurtas tik 2015-05-11 įsakymu Nr. K-140, kuriuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras atkūrė pareiškėjai diplomato statusą nuo 2015-05-18 (įskaitytinai).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2016-02-08 įsakymu Nr. V-38 „Dėl Diplomato statuso atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Diplomato statuso atkūrimo tvarkos aprašas nenumato termino per kiek laiko nuo prašymo dėl diplomatinio statuso atkūrimo turi būti priimtas įsakymas atkurti diplomato statusą ir sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Nurodyto aprašo 6 punktas nustato, kad buvę diplomatai, savo noru nutraukę diplomato tarnybos sutartį pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 58 straipsnio 6 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nuostatas perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje dėl diplomato statuso atkūrimo gali kreiptis sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius po sutuoktinio paskyrimo į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ar perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpio pabaigos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja prašymą dėl diplomato statuso atkūrimo padavė 2015 metų sausio mėnesį, t. y. dar nesibaigus sutuoktinio paskyrimo laikotarpiui. Taigi stažo trūkumas susidarė dėl to, kad klausimas dėl pareiškėjos 2015 metų sausio mėnesio prašymo dėl diplomatinio statuso atkūrimo išspręstas tik 2015-05-11 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendrasis principas, yra išreikštas be kita ko Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje, kurioje garantuojama valstybės globa ir parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, ir 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sąlygos ir kitos lengvatos (2012-02-27 nutarimas). Konstitucinis Teismas 2012-02-27 nutarime, aiškindamas Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį, yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje inter alia yra nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms atsižvelgiant į ypatingą moterų būklę ir sveikatos apsaugos poreikį tam tikrą laiką iki gimdymo ir po jo bei ypatingą motinos ir vaiko ryšį tam tikrą laiką po gimdymo. Šios konstitucinės garantijos tikslas – užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos; atsižvelgiant į šią konstitucinę paskirtį, dirbančių motinų mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo yra specifinis konstitucinis motinystės ir vaikystės apsaugos institutas.

Teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą taip pat atsižvelgia į aplinkybes, kad pareiškėja iš viso yra sumokėjusi virš penkiasdešimt tūkstančių eurų socialinio draudimo įmokų. Kaip nurodyta aukščiau, stažo trūkumas susidarė dėl to, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos diplomato statuso atkūrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos diplomato statuso atkūrimas užtruko 5 mėnesius ir ši aplinkybė nuo pareiškėjos valios nepriklausė. Pareiškėja prašymą dėl diplomato statuso atkūrimo pateikė pagal įstatyme nustatytus terminus, taigi buvo pakankamai rūpestinga, tinkamai įvykdė visas savo pareigas siekiant atkurti diplomato statusą, o vėliau – gauti motinystės išmoką, formalus stažo trūkumas vertinamas kaip nuo pareiškėjos valios nepriklausoma ir objektyvi aplinkybė, dėl kurios pareiškėjos teisė gauti motinystės išmoką negali būti paneigta. Priešingas aiškinimas, paneigiant pareiškėjos teisę gauti motinystės išmoką dėl formalaus stažo trūkumo, susidariusio dėl diplomato statuso atkūrimo procedūrų, pažeistų tiek teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principus, bei Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse bei 39 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinę apsaugą besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms motinoms.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atžvilgiu priėmus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-09-20 sprendimą Nr. 6-12N-6662, buvo pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, todėl ginčijami 2016-09-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas bei jį patvirtinantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-11-08 sprendimas Nr. (11.1)I-6332 naikintini.

Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė bylą Nr. eI-872-281/2017, pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valdybai, kurioje pareiškėja prašė: 1) panaikinti Skyriaus 2016-05-12 sprendimą Nr. 6-12N-3721; 2) panaikinti Valdybos 2016-07-08 sprendimą; 3) įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-28. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2017-02-06 sprendimu jį tenkino visiškai ir, be kita ko, įpareigojo Skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-28, taigi pareiškėjos reiškiamą reikalavimą šioje byloje įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28, teismas tenkino 2017-02-06 sprendimu kitoje administracinėje byloje Nr. eI-872-281/2017. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktą jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas skundą palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI-872-281/2017 ginčo šalys tos pačios, šioje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI-872-281/2017 reiškiamas reikalavimas dėl to paties dalyko, sprendimas administracinėje byloje dar nėra įsiteisėjęs, pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28, palieka nenagrinėtą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. G. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-09-20 sprendimą Nr. 6-12N-6662 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-11-08 sprendimą Nr. (11.1)I-6332.

Skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2016-08-15 iki 2016-08-28, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.