Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Justinui Usoniui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2015-01-07 pateikė prašymą atkurti diplomato statusą kaip numatyta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 44 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras 2015-05-11 įsakymu Nr. K-140 atkūrė pareiškėjai diplomato statusą nuo 2015-05-18 (įskaitytinai).

VSDFV Vilniaus skyrius 2016-05-12 priėmė sprendimą Nr. 6-12N-3721 neskirti J. G. motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-14, nes pareiškėja neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

VSDFV 2016-07-08 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-05-12 pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 6-12N-3721 neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-14.

Nagrinėjamam ginčui taikytinos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86.

Aktualios redakcijos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2015-06-30 įstatymo Nr. XII-1930 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-01) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse įstatymų leidėjas nustatė išimtis, kurioms esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės stažo taisyklė, suteikianti teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, netaikoma. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nepatenka į Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse įstatymų leidėjo nustatytas išimtis, tačiau teigia, kad motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareiškėjai turėtų būti skiriama, nes formalus stažo trūkumas susidarė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja lydėjo sutuoktinį, paskirtą dirbti Jungtinėse Tautose, o baigiantis šiam paskyrimui, pareiškėjai pasikreipus dėl diplomato statuso atstatymo, diplomatinio darbinimo procedūros užtruko.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 str. 4 d. apibrėžta ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo samprata, pagal kurią, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – tai laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 3 nurodytos šios socialinio draudimo rūšys: pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme bei nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme.

Taigi sisteminis šių nuostatų aiškinimas lemia, kad deleguotų asmenų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu. Tuo tarpu deleguotų asmenų sutuoktiniai aukščiau nurodytu laikotarpiu ligos ir motinystės socialiniu draudimu nedraudžiami. Taigi nagrinėjamos bylos atveju, laikotarpis, kurio metu pareiškėja lydėjo savo sutuoktinį, paskirtą dirbti Jungtinėse Tautose, pagrįstai neįskaitytas į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Tačiau pastebėtina, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016-04-11. Pagal registro duomenis, iki šios dienos per paskutinius 24 mėnesius pareiškėja turi 10 mėnesių ir 7 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Taigi pareiškėjai iki įstatyme nustatyto stažo trūksta nepilnai dviejų mėnesių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja jau 2015-01-07 pateikė prašymą atkurti diplomato statusą kaip numatyta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 44 str. 3 d., tačiau diplomato statusas pareiškėjai atkurtas tik 2015-05-11 įsakymu Nr. K-140, kuriuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras atkūrė pareiškėjai diplomato statusą nuo 2015-05-18 (įskaitytinai).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-38 „Dėl Diplomato statuso atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Diplomato statuso atkūrimo tvarkos aprašas nenumato termino per kiek laiko nuo prašymo dėl diplomatinio statuso atkūrimo turi būti priimtas įsakymas atkurti diplomato statusą ir sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Nurodyto aprašo 6 punktas nustato, kad buvę diplomatai, savo noru nutraukę diplomato tarnybos sutartį pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 58 straipsnio 6 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nuostatas perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje dėl diplomato statuso atkūrimo gali kreiptis sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius po sutuoktinio paskyrimo į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ar perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpio pabaigos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja prašymą dėl diplomato statuso atkūrimo padavė 2015-01-07, t. y. dar nesibaigus sutuoktinio paskyrimo laikotarpiui. Taigi stažo trūkumas susidarė dėl to, kad klausimas dėl pareiškėjos 2015-01-07 prašymo dėl diplomatinio statuso atkūrimo išspręstas tik 2015-05-11 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu.

Konstitucijos 38 str. 1, 2 d. nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendrasis principas, yra išreikštas be kita ko Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje, kurioje garantuojama valstybės globa ir parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, ir 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sąlygos ir kitos lengvatos (2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį, yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje inter alia yra nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms atsižvelgiant į ypatingą moterų būklę ir sveikatos apsaugos poreikį tam tikrą laiką iki gimdymo ir po jo bei ypatingą motinos ir vaiko ryšį tam tikrą laiką po gimdymo. Šios konstitucinės garantijos tikslas – užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos; atsižvelgiant į šią konstitucinę paskirtį, dirbančių motinų mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo yra specifinis konstitucinis motinystės ir vaikystės apsaugos institutas.

Teismas, vertindamas ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą taip pat atsižvelgia į aplinkybes, kad pareiškėja iš viso yra sumokėjusi 59 353,47 Eur socialinio draudimo įmokų. Kaip nurodyta aukščiau, formalus stažo trūkumas susidarė dėl to, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos diplomato statuso atkūrimo. Pareiškėja prašymą dėl diplomato statuso atkūrimo pateikė pagal įstatyme nustatytus terminus, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad dėl ilgametės darbo patirties ir socialinių draudimo įmokų mokėjimo apimties, ateityje, susilaukus vaiko, pareiškėjai motinystės išmoka bus paskirta. Teismui, vertinant susidariusią situaciją, taip pat reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja prašymą dėl diplomato statuso atkūrimo galėjo pateikti anksčiau ir taip išvengti susidariusio stažo trūkumo. Tačiau akcentuotina, kad vidutinio protingumo, apdairumo ir rūpestingumo asmuo, šiuo atveju pareiškėja, negalėjo numatyti, kad ateinančių metų laikotarpyje pareiškėjai kils būtinumas kreiptis dėl nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo bei motinystės išmokos skyrimo. Be to, net jeigu pareiškėja dėl diplomato statuso atkūrimo būtų kreipusis dar ankščiau (nors tokios pareigos Diplomato statuso atkūrimo tvarkos aprašas nenumato), nesant nustatytam įsakymo dėl diplomato statuso atkūrimo priėmimo terminui, toks įsakymas galėjo būti priimtas vėlgi formaliai sukuriant socialinio draudimo įmokų stažo trūkumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga ir tinkamai įvykdė visas savo pareigas siekiant atkurti diplomato statusą, o vėliau – gauti motinystės išmoką, formalus stažo trūkumas vertinamas kaip nuo pareiškėjos valios nepriklausoma ir objektyvi aplinkybė, dėl kurios pareiškėjos teisė gauti motinystės išmoką negali būti paneigta. Priešingas aiškinimas, paneigiant pareiškėjos teisę gauti motinystės išmoką dėl formalaus stažo trūkumo, susidariusio dėl diplomato statuso atkūrimo procedūrų, pažeistų tiek teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principus, bei Konstitucijos 38 str. 1, 2 d. bei 39 str. 2 d. nustatytą teisinę apsaugą besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms motinoms.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atžvilgiu priėmus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-05-12 sprendimą Nr. 6-12N-3721, buvo pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, todėl ginčijamas 2016-05-12 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas bei jį patvirtinantis VSDFV 2016-07-08 sprendimas, naikintini, o VSDFV Vilniaus skyrius įpareigojamas išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-28 .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. G. skundą tenkinti.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016-04-11 iki 2016-08-28.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.