Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.2.4.6.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. kovo 28 d.

kaltinimą palaikant prokurorei Gintarei Meškauskienei;

nukentėjusiojo nepilnamečio E. K. įstatyminei atstovei V. A., įgaliotam atstovui advokatui Tadui Račiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą statybos darbus, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 244 MGL (31720 litų) bauda, nustatytas 1 metų terminas savanoriškam baudos sumokėjimui; 2019 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi neįvykdyta bausmė 9272 Eur. bauda pakeista 480 valandų viešųjų darbų bausme, įpareigojant 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2020 m. gruodžio 2 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

T. T. sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), o būtent: 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 21.20 val. prie bendruomenės namų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., tyčia suėmęs ranka už kaklo smaugė ir laikydamas už kaklo kitos rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą smūgiuodamas į petį stūmė ir parmetė jį ant žolės, taip sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis T. T. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. K. žinantis, jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) k. vasaros laiku, jie turi sodybą. Jo paties (duomenys neskelbtini) k. nuolatinė gyvenamoji vieta, gyvenantis netoliese. Nukentėjusiojo motiną pažįstantis iš matymo, jokie santykiai jų nesieja. Įvykis įvyko gal rugpjūčio 31, ar 30 d., tiksliai nepamenantis, buvo penktadienis, prie bendruomenės namų. Dar prieš šį įvykį E. K. grasino jo vaikams, grasino ir kitam vaikui, liepė atsiprašyti, grasino sumušti. Buvo pasikvietę tėvus. E. pagrasino papjauti jo dukrą, kad ji iškvietė vaikų tėvus. Su jo tėvais yra kalbėjęs dėl jo elgesio. Jautęs baimę dėl savo vaikų saugumo, suėmęs už kaklo, pasikarščiavęs. Laikęs jam dešine ranka už sprando, daugiau iš šono. Nebuvo tuo metu piktas, buvo susijaudinęs, nes jautęs baimę dėl savo vaikų saugumo. Nenorėjęs tyčia sukelti skausmo, gal persistengęs. Neturėjęs ketinimų sumušti. Pasikarščiavęs. Gal ir parkrito ant žolės, specialiai nemetęs. Pripažįstantis, kad buvo smūgis į dešinį petį, manantis, galėjęs sukelti fizinį skausmą. Daugiau konfliktų nebuvo, nes į (duomenys neskelbtini) kaimą jis daugiau neatvažiavo. Negalintis vertinti dėl nukentėjusiajam sukelto skausmo. Buvo tamsu, vaiko kaklo nematęs. Vaikas nukrito ant žolės. Nespėjęs perskaityti civilinio ieškinio. Tą įvykį matė jo brolis ir draugas. Manantis, smaugimas tiek netruko, t. y. 10-20 sekundžių, jo nesmaugęs, paėmęs viena ranka už kaklo. Jo nepakėlęs, nes nebūtų sugebėjęs pakelti, nes nukentėjusysis gal už jį didesnis. Nuo žolės atsistojo tą pačią sekundę. Buvo tamsu, nepastebėjęs, kad negalėtų atsistoti. Nukentėjusiojo neatsiprašęs. Jo vaikai jo po to tikrai nematė. Nenorėjęs būti ne taip suprastas, ar apkaltintas, todėl pas nukentėjusįjį po įvykio nėjęs. Manantis pareikštas ieškinys per didelis. Po įvykio yra kreipęsi į institucijas. Nuolankiai iki tol žiūrėję, tikėjęsi pasibaigs, nenorėję nei tam vaikui pakenkti. Buvo blaivus įvykio metu. Blogai savo elgesį vertinantis, ne smurtautojas, nėra rankos prieš nieką pakėlęs. Iš pradžių su nukentėjusiuoju kalbėjęsi gražiai, klausęs, kodėl skriaudžia vaikus. Jis sakė todėl, kad vaikai jį skundžia. Nukentėjusysis buvo agresyvus, piktas. Sutinkantis prašyti būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ne jis, jo vaikai turėjo problemų su nukentėjusiuoju. Žmona buvo anksčiau kažkada išsikvietusi policiją, kai jis buvo ar sumušęs dukrą, ar dviračiu nutrenkęs. Jo žmona socialinė pedagogė, ji su jų vaikais puikiai susitvarko. Nežinantis, ar buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal jų pareiškimą.

Kaltinamajam T. T. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo T. T. visiško prisipažinimo ir jo parodymų kaltinimas jam grindžiamas žemiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais duomenimis:

Pareiškimu policijai, pateiktu V. A., kuriame ji praneša, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 21:20 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., prie bendruomenės namų nepažįstamas vyras apie 34 metų amžiaus, žilų plaukų, apie 1,80 m. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo smaugė jos nepilnametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė, ko pasekoje sūnus pargriuvo ant žemės, taip sukeltas jam fizinį skausmą. GMP apžiūrėjo E. K., paliko gydytis namuose (1 t., b. l. 14-21);

Tarnybiniu pranešimu, surašytu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK) reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. T., kuriame fiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad galimas įtariamasis yra T. T., gyv. (duomenys neskelbtini) k. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja V. A., kartu su ja buvo jos sūnus E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), taip pat šalia buvo galimą įtariamąjį mačiusi V. A. kaimynė A. Z.. E. K. paaiškino, kad prieš maždaug pusvalandį (21 val. 20 min.), jis buvo su draugais bendruomenės namų kieme, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. prie jų priėjo vyras gyvenantis tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini) g., tačiau tikslaus vardo ar pavardės nežinojo, nurodė, kad asmuo vilkėjo raudonos spalvos šortus, buvo lieso kūno sudėjimo, aukštas. E. K. teigimu, šis vyras rankomis suėmė už kaklo ir stipriai pradėjo jį smaugti. E. K. teigė, jog smaugimo metu jis jautė fizinį skausmą, bei laikinai negalėjo įkvėpti oro, kad po kelių sekundžių smaugimo vyriškis jį pastūmė, dėl ko pargriuvo ant nugaros. Po šių veiksmų vyriškis pasišalino. E. K. mama V. A. paskambino į bendrosios pagalbos centrą ir pranešė apie smurtą prieš nepilnametį. Kaimynė A. Z. paaiškino, jog jai važiuojant namo, šiai paskambino jos sūnus, kuris prašė mamos greičiau grįžti, kadangi vyksta nesąmonės. Ši važiuodama automobiliu pastebėjo, kad ties bendruomenės namais (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., vyras apsirengęs raudonais šortais rankomis smaugia kaimynės sūnų E. K.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0147, patikros Nr. 2070698 E. K. ir V. A. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie sužalojimų E. K. nenustatė, tačiau ant kaklo matėsi neryškūs paraudimai (1 t., b. l. 9-11);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Įvykio vietoje matomas vieno aukšto plytinis/medinis ūkinis pastatas, kieme taip pat matomas bendruomenės namų pastatas. Ūkinio pastato kairė pusė yra plytinė, o dešinė pusė medinė. Teritorija nėra aptverta tvora, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvažiavimas į kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvažiavimo keliukas asfaltuotas. Į ūkinį pastatą matomi du įėjimai, t. y. durys bei trys langai. Prie kairės pusės pastato dalies matoma juodos spalvos polietileninė plėvelė. Aplink ūkinį pastatą matoma žalia veja. Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir niekas nepaimta ( 1 t., b. l. 22-28);

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. K., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad jį smaugė L. tėtis, vardo nežino. Jis anksčiau bendravo su to vyriškio mergaite. Tą dieną jis tiesiog badė šaką į medį, atėjo L., paklausė, ar jis turi peilį, norėdamas pajuokauti jis atsakė, kad taip, turi. Po to atėjo kitų vaikų mamos ir jo mama, išsiaiškino, kad jis peilio neturėjo. Jis parodė mamai, kad numetė šaką. Tuo metu su juo buvo T. P. ir brolis K., jie sportavo, o jis neturėjo ką veikti. Po to jis grįžo namo, dar mama liepė neiti į lauką, nes visi ant jo pyksta. Vakare apie 8 val., prašė mamos, kad išleistų, nes norėjo atsisveikinti su P., kuris turėjo išvažiuoti į Vokietiją. Jis su K. ir T. nuėjo atsisveikinti. Paskui ėjo link namų su K. ir T., pamatė vyrą, galvojo, kad tai T. tėtis. Vyrą sutiko (duomenys neskelbtini) kaime, prie bendruomenės namų. Vyras iškarto pradėjo jį smaugti, paėmė už kaklo viena ranka. Smaugė stipriai, jis apsvaigo, trūko oro, akyse matėsi juoda. Smaugė apie 10-20 sekundžių. Visada smaugė viena ranka. Vyras jį nusivedė į tamsą, netoli bendruomenės namų tvartelio, kad nematytų T. ir brolis. Smaugė pakėlęs, po smaugimo pastūmė, krito ant žolės. Iškarto atsistoti negalėjo, nes neturėjo jėgų, buvo apsvaigęs. Kai nukrito, skaudėjo nugarą, jis skausmą vertintų 10 balų, labai skaudėjo nugarą vieną dieną. Jis girdėjo, kaip vyras priėjo prie brolio ir T., ir jiems pasakė, kad jeigu dar kartą pamatys su peiliais, tai sukiš juos į šikną. Po to atėjo jo mama, sukonfliktavo su vyriškiu, po to iškvietė policiją, jį apžiūrėjo medikai. Viskas įvyko rugpjūčio 30 dieną. Po įvykio su vyriškiu nekalbėjo, vyriškis jo neatsiprašė. Kelias naktis sapnavo įvykį, ėjo pas psichologę, baisu būti naktį lauke. Tas vyriškis mamai grasino, kad jei mama iškvies policiją, pas ją „dar ne tokie ateis“. Vyras taip pasakė jau po to, kai jį smaugė ir pargriovė ant žemės. Jis pats girdėjo, kaip vyras taip pasakė mamai. Kai jį smaugė kaklas buvo nuogas, matėsi žymės, buvo raudona. Raudona buvo kokias 2-3 dienas. Ant nugaros žymių nebuvo, skausmą jautė visą dieną. Pastūmė stipriai, griuvo ant žolės. Turėjo miegoti ant pilvo, nes ant nugaros nėjo. Tą vyrą anksčiau matęs, vyriškis ne pirmą kartą prie jo pristojo, bet fiziškai užgavo pirmą kartą, anksčiau tiesiog pagrasindavo sulaužyti visus kaulus. Žino, kur gyvena tas vyras, žino namą, bet gatvės pavadinimo nežino. To vyro namas matosi iš jo namų. Kaip jį smaugė, matė T. ir K., jie buvo kartu, T. skambino savo mamai. Tas vyras jį už kaklo su pastūmimu nusivedė į tamsą. Jis ėjo į tamsą atbulas, o tas vyriškis ėjo priekiu į jį vis pastumdamas. Kaklo srityje jautė skausmą, labiausiai skaudėjo, kai nusivedė į tamsą ir dar stipriau smaugė .kaklą skaudėjo apie 3 dienas, buvo užkimęs, skaudėjo viduje. Prieš smaugdamas vyriškis pasakė kur peilis, jis atsakė, kad jokio peilio neturi (1 t., b. l. 39-41, 50-52,53);

Liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad ji tyrime atstovaus savo nepilnametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini), augina penkis nepilnamečius vaikus, taip pat globoja mažametę anūkę. 2024 m. rugpjūčio 27 d. su šeima atvyko į sugyventinio D. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 21 val. E. išėjo į kaimą, t. y. į lauką atsisveikinti su į Vokietiją išvykstančiu draugu P.. Su sūnumi taip pat buvo brolis K. B. ir draugas T. P.. 21:20 val. jai paskambino T. P. ir pasakė, kad L. tėtis smaugia E.. Ji iš karto ėjo žiūrėti, kas vyksta, eidama link bendruomenės pastato gatvėje sutiko vyrą apie 34 metų amžiaus, žilų plaukų, apie 1,80 m. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs raudonais šortais ir galimai mėlyna palaidine, buvo tamsu todėl gerai neįsidėmėjo. Sutikusi minėtą asmenį, ji suprato, kad tai jis smaugė jos sūnų, ir jo paklausė dėl ko jis smaugė E., vyras atsakė, kad visi vaikai peilį nešiojasi. Tada ji pasakė, kad kvies policiją, vyras atsakė, jei iškvies policiją tada pas ją prisistatys dar ne tokie žmonės. Jie nuėjo kas sau. Eidama sutiko vaikus, grįžusi į namus išsikvietė policiją. E. papasakojo, kad prie bendruomenės namų nepažįstamas vyras jį smaugė, pastūmė, ko pasekoje jis parkrito ant žemės, jam skaudėjo. Kiek laiko skaudėjo sūnui, ji nežino, nepaklausė. Vėliau sūnus pasakė, kad jam svaigo galva. Sūnus vaistų nenaudojo. Į namus atvyko policija bei GMP, medikai apžiūrėjo E. K., sūnui nustatė prie kaklo paraudimus, ir stygų patempimus, nes sūnus užkimo. Sūnų paliko gydytis namuose. Kiek jai žinoma, sūnų smaugė (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas, kuris turi dukrą L. T. apie 12-13 metų amžiaus. Ji minėto vyro nepažįsta, tik kelis kartus yra mačiusi kaime. Ankščiau konfliktų su minėtu asmeniu nėra buvę. Įvykio metu sūnus buvo blaivus, ji taip pat. E. yra nuoširdus, geras vaikas, į konfliktus nesivelia, nėra piktybinis, mokslai sekasi prastai. Kiek žino, įvykį matė pažįstama A. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b. l. 30 – 33);

Liudytojos A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais, užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 21 val. 15 min. ji automobiliu važiavo namo ir jau buvo (duomenys neskelbtini) k., kai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs sūnus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad vyksta nesąmonės ir, kad ji greičiau grįžtų. Ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) k., prie bendruomenės namų, esančių (duomenys neskelbtini), stovi žmogus ištiestomis rankomis ir prie jo iš priekio stovi kitas žmogus. Žmogus kuris buvo ištiestomis rankomis, buvo su raudonos spalvos šortais ir šviesios spalvos marškinėliais, kurių gerai neįsidėmėjo. Ji to asmens neatpažino, nes buvo tamsu, ji jo gerai nematė. Vėliau jai sūnus T. P. paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų buvo smaugiamas jo draugas E. K.. Tada prisiminė, kad grįždama, galimai ir matė, kaip buvo smaugiamas E. K.. Kaip vėliau suprato, E. K. galimai smaugė L. T. tėvas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) k.. Dėl ko asmuo taip elgėsi, ji nežino. Kiek jai žinoma, tas asmuo kabinėjasi prie visų jaunų asmenų ir su jais konfliktuoja (1 t., b. l. 34-36);

Nepilnamečio liudytojo K. B., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad jo brolį smaugė. Jis pats nematė, nes brolį stūmė į tamsą. Matė, tik kai pastūmė į tamsą, ką darė tamsoje nematė, jis stovėjo toliau su draugu T.. Toje tamsoje kur jie buvo, nieko nėjo įžiūrėti. Jis su broliu E. paprašė mamos, kad leistų atsisveikinti su draugu, o kai ėjo namo iš draugo, pamatė link jų ateinantį vyrą. Jis ėjo su T. P. ir broliu. Iš pradžių pagalvojo, kad link jų ateina T. tėtis. Tas vyras E. stūmė į tamsą, klausė kur peilis, stūmė dviem rankomis, matė kaip stūmė, stūmė rankomis už krūtinės ir smaugė. Iki tamsos nustūmė dviem rankomis, stūmė už peties. Kas vyko tamsoje nematė. Vyras buvo L. tėtis. Jis ne kartą prie E. lindo. L. su E. bendravo dieną. Jam pasirodė, kad tas vyras buvo išgėręs, nes taip žmonės nesielgia. Prieš šitą įvykį, L. buvo aikštelėje, ji gal bijo E. ir neina į lauką. E. L. nieko nedaro. Įvykio dieną E. kalbėjo su L., jie nesipyko. Nežino, kodėl tas vyras peilio norėjo. Gal L. pasakė tėčiui apie peilį, gal prisigalvojo, bet E. jokio peilio neturėjo. E. turėjo mažą šakelę, baksnojo į medį, gal pagalvojo, kad peilis. E. vaiką gąsdino, kad turi peilį, o L. buvo šalia, bet L. negąsdino. Visi vaikai galvojo, kad E. turi peilį, tačiau jis peilio neturėjo. Matė kaip brolį stūmė į tamsą, kaip smaugė nematė, tik brolis pats pasakė, kad jį smaugė, kad nuvertė ant žemės. Atėjęs E. buvo kitoks, pabalęs, sakė, kad skauda gerklę. Dar matė, kaip tas vyras buvo pridėjęs ranką prie E. kaklo kai stūmė į tamsą (parodė, kaip paėmęs už kaklo viena ranka, o kita ranka stumia į petį). E. neklausė ką tas vyras darė tamsoje. Buvo E. žymės ant kaklo, jam labai skaudėjo kaklą. Jis įvykio metu bijojo, dabar nebijo. Kai atėjo mama, tas vyras klausė, kodėl E. peilį nešiojasi, grasino mamai. Mama pasakė, kad iškvies policiją, o vyras sakė, „palauk, atvažiuos dar pas tave“. (1 t., b. l. 85-86,87);

Nepilnamečio liudytojo T. P., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad E. užpuolė L. tėtis, jo vardo ir pavardės nežino. Jie buvo pas draugą atsisveikinti, nes draugas turėjo išvykti. Eidami namo (ėjo K., E. ir jis) prie bendruomenės namų pamatė, kad ateina vyras, mano, kad buvo išgėręs, buvo piktas, pasiruošęs pulti, suspaustais kumščiais. Vyriškis priėjo prie E., pastūmė ir pradėjo smaugti, klausė kur peilis, E. sakė, kad neturi. E. pastūmė labiau į tamsą ir smaugė viena ranka. E. stūmė link bendruomenės namų sandėliuko. Stūmė už krūtinės. Nustūmė į tamsą ir pargriovė. E. stipriai pargriuvo. Po to vyras priėjo prie jų ir pasakė, kad jeigu dar kažkas tokio bus, jiems „sukiš peilį į subinę“. Jis smaugimą tamsoje matė, o kas toliau vyko, nematė. Kai yra bendruomenės namai, tai matė iki tujų kas vyksta, po to nesimatė. Vyras iki tujų stūmė ir smaugė. Paėmė viena ranka už kaklo (parodo). E. balsas suplonėjo, atrodė, kad E. bijo. E. laikė gal nepilnai minutę. E. už pečių nustūmė dviem rankomis ir jis nukrito ant žolės nugara. E. neilgai gulėjo. Kai tas vyriškis paėjo, E. atsistojo. E. nuo tujų pradėjo už kaklo vestis į tamsą, o ten neįmanoma buvo matyti. Tas vyras už kaklo suėmęs nusivedė, o paskui buvo garsas, kad nukrito ir tas vyras išlindo iš tamsos. Tas vyras paėjo ir E. atsistojo. Jis paskambino E. mamai, pasakė, kad E. smaugia. Paskui skambino savo mamai. Jo mama matė, kad E. laiko už kaklo, jam taip mama sakė, kad kai važiavo, automobilio šviesos apšvietė ir ji matė. Atėjo E. mama, kaip vyras išeidinėjo. Kai E. mama pasakė, kad kvies policiją, vyras sakė, kad „pas tave atvažiuos ne tokie pareigūnai“. Tą dieną E. turėjo konfliktą su kitu vaiku - N. V., E. turėjo šaką, badė į medį, bet visi pagalvojo, kad peilis. To vyro mergaitė L., jis pažįsta L.. L. buvo, kaip E. susipyko su N.. L. apie peilį kalbėjo, pasakė N. mamai. N. ir E. mama kalbėjosi. Po įvykio E. skaudėjo gerklę, balsas buvo prikimęs. Ant kaklo buvo žymių, bet kitą dieną jau nesimatė (1 t., b.l. 110-111);

Liudytojos E. V. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokolu, kad T. T. pažįsta kaip to paties kaimo gyventoją, artimiau su jo šeima nebendrauja. Kaime gyvena D. B., kurio sugyventinė yra V. A., jie turi tris bendrus vaikus, o V. A. turi dar du vaikus iš ankstesnių santykių. V. A. su vaikais pas sugyventinį kaime negyvena, ji gyvena (duomenys neskelbtini), tik retkarčiais atvyksta su vaikais į kaimą pasisvečiuoti, dažniausiai būna vasaros metu, per vaikų atostogas. Kiek žino, E. K. turi neįgalumą, vaiko elgesys yra keistas, neadekvatus ir neprognozuojamas. Jos sūnus N. V. su E. K. ir kitais V. A. vaikais 2024 metų vasarą bendravo, išeidavo prie kaimo bendruomenės namų, ten yra aikštelė, jie žaisdavo krepšinį. Paskui ji pastebėjo, kad sūnus vasarai įpusėjus niekur neišeina į lauką, orai lauke geri, o jis sėdi namuose. Ji sūnaus paklausė, kas atsitiko, sūnus pasakė, kad jo niekas nekviečia. Sūnus yra uždaras, tai ji per aplinkinius kaimo gyventojus susižinojo, kad sūnus bijo E. K.. Prie bendruomenės namų gyvena moteris, kuri jai paskambinusi pasakė, kad prie kaimo bendruomenės namų yra jos sūnus N., E. K., kiti kaimo vaikai, L., moteris sakė, kad N. už kažką turi atsiprašyti E.. Ji tą dieną nedirbo, todėl iškarto nuėjo prie kaimo bendruomenės namų. Tikslios datos nepasakys, tačiau tai buvo 2024 metų rugpjūčio mėnesio pabaiga, kiek atsimena, buvo dienos metas, laikas iki pietų. Nuėjusi pamatė, kad N. stovi išsigandęs, mergaitės ir kiti vaikai stovėjo atokiau, buvo E., kurio ji klausė, kas čia atsitiko. E. klausė už ką jos sūnus turi atsiprašyti. E. nuleidęs galvą tik stovėjo ir nieko nesakė. Ji pati nematė, ar E. turėjo prie savęs peilį, jai tik kažkuri iš ten buvusių mergaičių paskui patvirtino, kad E. turėjo peilį, su juo badė į medį ar kažkur. Tą kartą su E. buvo ir T. P. bei E. brolis K.. Paskui prie jų atėjo E. mama, kuri pradėjo pasakoti, kad pas ją namuose tokių peilių nėra, nes vaikai papasakojo, kad tas peilis buvo toks, kur paspaudus pats išauna. Ji pasakė, kad kreipsis į policiją su pareiškimu, nes per ilgai jau tylėjo ir kentėjo E. elgesį. Tuo viskas pasibaigė ir jie išsiskirstė, ji parėjo su savo sūnumi namo. T. P. šeima kaime gyvena gal tik kokie 4 metai, kiek žino yra atsikraustę iš Kauno, jos sūnus su T. bendravo, tačiau paskutiniu metu, kiek žino, jau nebe. Sekančią dieną iš J. T. sužinojo, kad kažkas įvyko tarp jos vyro T. T. ir E., tačiau kas įvyko, ji nežino. Kalbėjo ir su T., kad jeigu jis ir pasikarščiavo, tai vaiko liesti nereikėjo, nes kiek ji girdėjo iš kitų, kad T. neva E. smaugė, tačiau tai tik kalbos, pati nematė, negali pakomentuoti. T. jai tik pasakė, kad jis vaiką kažkaip patraukė suėmęs į save. Smulkiau nekalbėjo kas nutiko. Nuo tos dienos V. A. E. į kaimą nebuvo atsivežusi. E. nuo mažens buvo neramus, krėsdavo visokias išdaigas, tačiau niekas nekreipdavo dėmesio, tačiau kai vaikas augo, augo ir nusiskundimai dėl jo elgesio. Kaime B. šeima turi nusipirkusi gyvenamąjį namą, patys gyvena ir dirba Vokietijoje, grįžta į metus tik vieną kartą, vasaros laiku, pabūna 3 savaites, ar tai mėnesį ir vėl išvažiuoja į Vokietiją. P. bendravo su E., K., T. (1 t., b. l. 127-129);

Vaiko E. K. situacijos vertinimo anketa, pateikta Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurioje nurodoma, kad su E. K. vaiko teisių apsaugos atstovas bendravo 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 15.15 val. E. pasakojo, kad dienos metu su šaka badė į medį, nes neturėjo ką veikti. Kiti vaikai pamanė, kad jis tai daro su peiliu. Tada atėjo vaikų mamos pasiaiškinti, atėjo jo mama, tačiau prie jo jokio peilio nerado. Vakare jis ėjo pas draugą atsisveikinti. Grįžtant iš draugo pamatė, kad kažkas artinasi link jo, vyras buvo girtas, jautėsi alkoholio kvapas. Vyras iškarto pradėjo jį smaugti ir rėkti, kur peilis. Paskui jį pastūmė, dėl ko jis nukrito. Jis mano, kad tas vyriškis jo laukė. Nuo smaugimo apsvaigo galva, buvo užkimęs balsas, ant kaklo matėsi nagų žymės. Jo draugas paskambino mamai, kuri atėjusi su vyru apsižodžiavo, vyriškis grasino mamai. Mama iškvietė policiją, bet vyriškis jau buvo pasišalinęs. 15.30 val. vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bendravo su E. K. motina V. A., kuri nurodė, kad įvykio dieną E. K. buvo lauke prie prūdo. Pamačiusi, kad kaimynės eina prie prūdo, ėjo ir ji, nes pagalvojo, kad E. ką nors padarė. Kai nuėjo prie prūdo, kaimynė pasakė, kad vaikai paliudijo, kad E. turi peilį. Ji pasišaukė E. ir kitus vaikus, kad parodytų peilį, bet vaikai tylėjo ir peilio prie sūnaus nerado. Anot V. A., sūnus tikrai peilio neturėjo. Grįžo namo. Vakare apie 21 val. E. su broliu K. paprašė išleisti atsisveikinti su draugu. Vėliau ji sulaukė skambučio iš E. draugo, kuris pasakė, kad smaugia E.. Ji iškarto išbėgo iš namų, pakeliui sutiko vyrą, jo klausė kodėl smaugė jos vaiką, tačiau vyras tik vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino. Pranešė apie įvykį policijai. GMP apžiūrėjo sūnų, rado smaugimo žymių. (1 t., b. l. 62-68);

Vaiko K. B. situacijos vertinimo anketa, pateikta Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurioje fiksuota, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su K. B. bendravo 2024 m. rugsėjo 4 d., 15.25 val., gyv. vietoje. Vaikas pasakojo, kad mama jį ir brolį E. išleido atsisveikinti su draugu, nes draugas išvyksta į Vokietiją. Apie 21 val. ėjo iš draugo namo ir pamatė vyrą, pagalvojo, kad tai draugo tėtis. Tačiau vyras pradėjo smaugti E., pastūmė, brolis parkrito. Kai pradėjo brolį smaugti, jis labai išsigando, nes vyras šaukė "sugrūsim į šikną peilį, jeigu dar kartas". Kai atėjo mama, jie ėjo namo. Vyras ne pirmą kartą "prisikimba". Mano, kad vyras buvo išgėręs. E. jokio peilio neturėjo, su šaka bakstelėjo į medį, o visi galvojo, kad ten peilis. K. B. teigė, kad šiek tiek bijo kaime vaikščioti, nes vyras važinėja su automobiliu ir stebi, ar neišeis iš namų E.. K. B. mama V. A. nurodė, kad apie įvykį sužinojo, kai paskambino E. ir K. draugas T., kuris pranešė, kad E. smaugia L. tėtis. Ji iškarto nuvyko į įvykio vietą. Ji vyro klausė, kodėl jis taip elgiasi. Vyras pasakė, kad E. turi peilį, tačiau vaikas jokio peilio neturėjo. K. buvo išsigandęs (1 t., b. l. 91-97);

Vaiko T. P. situacijos vertinimo anketa, pateikta Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurioje fiksuota, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su T. P. bendravo 2024 m. rugsėjo 3 d. 15.40 val., gyv. vietoje. Vaikas pasakojo, kad iš Vokietijos buvo grįžęs draugas ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. ėjo su juo atsisveikinti. Einant gatve prie jų priėjo vyras ir pradėjo kabinėtis prie jo draugo E., klausė kur yra peilis, stūmė E. į tamsą, pradėjo smaugti, reikalavo kažkokio peilio. T. P. motina A. Z. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. jai grįžtant iš darbo paskambino sūnus ir pasakė greičiau grįžti, nes darosi nesąmonės. Grįžusi į kaimą pamatė, kad prie bendruomenės namų yra kažkoks vyras, kuris tiesė rankas link T. draugo. Pats T. jai pasakojo, kad vyras smaugė draugą jo akivaizdoje. T. po įvykio jaučiasi gerai (1 t., b. l. 116-126);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje fiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 22:20 val., (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas E. K., kuris paaiškino, kad jį užpuolė, smaugė ir parmetė ant žolės. Stebimi nežymūs paraudimai kaklo srityje, kaklo judesiai neriboti, neskausmingi, rijimo refleksas nesutrikęs, užkimęs balsas. Nustatyta preliminari diagnozė: kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita (1 t., b. l. 75);

Specialisto išvada Nr. G418/2024(09), kurioje fiksuota, kad E. K. teismo med. apžiūrai atvykęs nebuvo, o klinikiniais duomenimis kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas ( 1 t., b. l. 77-79, 80);

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame fiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. 9.35 val. J. T. pranešė, kad E. K. terorizuoja, grasina vaikams, vaikas turi negalią, spec. poreikių, grasino jos vaikams ir kitiems kaimo vaikams peiliu, elgėsi neadekvačiai, su kitu kaime gyvenančiu vaiku vartojo alkoholį. N. liepė atsiprašinėti nežinia už ką. Vaikai bijo išeiti į kaime esančią žaidimų erdvę, nes bijo į kaimą atvykstančio E., kurio šeima yra įtraukta į rizikos šeimą, nuolat girtauja, vaikai yra neprižiūrimi. E. sutemus dažnai matoma su „kapišonu“ vaikščiojantis aplink namų langus, viešoje vietoje ne kartą matytas rūkantis cigaretes. Nurodyta galima įvykio data: 2024 m. rugpjūčio 31 d., vietos adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130);

Pareiškimu E. V. 2024 m. rugsėjo 4 d., kuriame užfiksuota, kad jos sūnų N. V. šią vasarą gąsdino ir terorizavo E. K., kuris nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o kaime tik atostogauja. Sūnus bijo išeiti į gatvę. Vieną vakarą E. K. baladojo į jos namų langus, tuo metu jos nebuvo namuose, ji dirbo. 2024 m. rugpjūčio 31 d. prie bendruomenės namų E. K. visaip gąsdino, liepdamas jos vaikui jo atsiprašyti neaišku dėl ko, su savimi turėjo peilį (1 t., b. l. 131);

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. V. A. pranešė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., (duomenys neskelbtini) prieš 10 min. jos nepilnametį sūnų 17 m. užpuolė pažįstamas vyras, smaugė. GMP atsisakė, vyr. pasišalino, su sūnumi laukia namuose (1 t., b.l. 132);

Bendrojo pagalbos centro 2024 m. kovo 30 d. 21.34 val. garso įrašo stenograma, kurioje užfiksuotas V. A. pokalbis su centro darbuotoju. V. A. praneša, kad reikalinga policija, adresu (duomenys neskelbtini), kad kaime, prie bendruomenės namų, užpuolė jos 17 m. vaiką, mušė, smaugė, kad viskas įvyko maždaug prieš 10-15 min., kad ji to vyriškio nelabai pažįsta, bet vaikas pažįsta. V. A. nurodo, kad ir kaimynė pasakė, kad tavo vaiką smaugia. GMP atsisako (1 t., b.l . 133);

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad peržiūrėti 2024 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūnų BODY vaizdo kamerų įrašai. Peržiūrimas BODY vaizdo kameros įrašas PSS-20240830-220920UTC+0300, iš kurio matyti kaip policijos tarnybinis automobilis atvažiuoja į gyvenamojo namo kiemą, juos pasitinka moteris, ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. V. A.. Policijos pareigūnas moters paklausia kas atsitiko ir ji paaiškina, kad E. su broliu ir kitu draugu ėjo atsisveikinti su draugu, kuris išvažiuoja į Vokietiją. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip prie gyvenamojo namo esančioje terasoje, ant sofos sėdi trys jaunuoliai, vienas iš jų ikiteisminio tyrimo duomenimis yra nukentėjusysis E. K.. V. A. sako, kad viską papasakotų pats sūnus, nes ji nieko nematė, tik jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad jos vaiką smaugia. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kaip E. K. pasakoja, kas atsitiko, pasako, kad "jisai pradėjo mane smaugti, sako, nežinau, ar jis buvo girtas, ar ne, pradėjo žiauriai stipriai smaugt ir aš pradėjau dust ir sako kur peilis ir aš sakau neturiu jokio peilio ir aš dūstu taip ir jis kelis kartus mane smaugė (su ranka rodo kaip smaugė) po to pastūmė aš nukritau čia ant nugaros (su ranka rodo ant nugaros kur nukrito)". Policijos pareigūnas E. K. klausia ar jam kur nors skauda, ar reikia medikų ir E. K. pasako, kad medikų nereikia, pasako, kad "tik šitą vietą truputį skauda" -su ranka rodo į gerklę. E. K. toliau pasakoja, kad kaimynė pranešė mamai kas nutiko, pasako, kad viską matė draugai - parodo į šalia sėdinčius du berniukus. Toliau vienas iš berniukų pasakoja, kad viskas įvyko prie bendruomenės namų, kad vyriškis E. pradėjo stumti tolyn į tamsą, kad jie nieko nematytų, jis paskambino mamai, ir pasakė, kad nuvažiuotų pas kaimynę pasakytų, kad viskas įvyko 21.20 val. Iš vaizdo įrašo matyti, kad terasoje yra dar viena moteris, ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. A. Z., kuri paaiškina, kad ji tuo momentu pravažinėjo, matė, kad vyras buvo su raudonais šortais. Toliau policijos pareigūnas klausia asmenų, ar jie pažįsta vyriškį, tačiau V. A. pasako, kad ji nežino, nes čia negyvena, o E. K. pasako, kad tai L. T. tėtis. Toliau policijos pareigūnas pasiaiškina, kad vyriškis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Policijos pareigūnas paklausia E. K. ar jam skaudėjo, ir jis paaiškina, kad "jo žiauriai stipriai smaugt pradėjo". Policijos pareigūnas paaiškina, kad reikės nusistatyti girtumą, prašo V. A. ir E. K. prieiti prie tarnybinio automobilio. Netrukus vaizdo įrašas baigiasi, daugiau naudingos informacijos, galinčios turėti įtakos tolimesniam ikiteisminiam tyrimui, neužfiksuota. Peržiūrimas BODY vaizdo kameros įrašas PSS-20240830-224157UTC+0300, iš kurio matyti, kaip atvykusi greitoji medicinos pagalba, lauke stovi GMP darbuotoja, E. K. ir GMP darbuotoja pasako, kad "kas dėl sužalojimų, tai šiek tiek paraudę, sako, kad užkimęs", toliau medikė paaiškina, kad stebėtų mama vaiko būklę, jeigu pablogėtų, pradėtų dusinti, sunku būtų nuryti vandenį, tuomet reikėtų pasirodyti pas specialistus, pasako, kad "gal šiek tiek balso stygas prispaudė, kad užkimęs... šiek tiek paraudę". Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau naudingos informacijos, galinčios turėti įtakos tolimesniam ikiteisminiam tyrimui, neužfiksuota. Peržiūrimas BODY vaizdo kameros įrašas PSS-20240830-224608UTC+0300, iš kurio matyti, kaip policijos pareigūnai ir E. K. yra įvykio vietoje, policijos pareigūnas jo paprašo parodyti vietą, kurioje viskas įvyko. E. K. parodo vietą sakydamas, kad "jis mane čia pasigavo kažkur, pradėjo va čia smaugt, smaugė čia kelis kartus (stovi prie netoliese esančio pastato ant pievutės ir rodo vietą, kurioje viskas įvyko), pastūmė ir aš kažkur čia kritau (su ranka rodo vietą, kurioje galimai nukrito)". Policijos pareigūnas apžiūri įvykio vietą. Vaizdo įrašas baigiasi, daugiau naudingos informacijos, galinčios turėti įtakos tolimesniam ikiteisminiam tyrimui, neužfiksuota (1 t., b. l. 135-137);

Telefonų abonentų išklotinėmis, kurios T. P. ir T. T. naudojamų abonentų, nustatyta, kad T. P. naudojosi mob. ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB "Tele2". 2024-08-30 19:24:56 išeinantis skambutis į mob. ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo duomenimis abonentu naudojosi A. Z.), kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 19:25:03 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:10:20 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:15:13, 24:15:14 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio r. sav., bei (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:21:20 įeinantis skambutis iš mob. ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo duomenimis abonentu naudojosi A. Z.), kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:21:28 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 22:50:23 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. bei (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis. T. T. naudojosi mob. ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB "Tele2". 2024-08-30 18:09:59 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, 18:18:20 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 18:57:05 įeinantis skambutis iš mob. ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 18:57:08 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 19:42:19 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 20:28:56 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 20:29:06 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 20:44:19 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 20:44:23 įeinantis skambutis iš mob. ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:07:26 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:07:26 išeinantis praleistas skambutis į mob. ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:07:26 išeinantis praleistas skambutis (3 kartus) į mob. ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta neužfiksuota, 21:39:12 įeinantis skambutis iš mob. ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:39:12 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 21:42:03 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. bei (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., 22:35:38 naudojosi internetu, kuris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Iš abonentų išklotinės analizės matyti, kad 2024-08-30 apie 21:30 val. T. P. bei T. T., nusikaltimo padarymo metu, galimai buvo kartu, nes pagal mob. ryšio telefonų išklotines matyti, kad išvardintų asmenų abonentai jungėsi prie artimiausio bokšto esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kuris yra nutolęs 5,04 km atstumu nuo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (1 t., b. l. 139, 140-143, 144-155, 156, 157, 158-161, 162-163, 164-172, 173-175, 176-178, 179-180);

Gyventojų registro išrašu apie asmenį, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis T. T. turi du nepilnamečius vaikus – L. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8);

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su nepilnamečio E. K. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 53); CD laikmena su nepilnamečio K. B. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 87); CD laikmena su nepilnamečio T. P. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 112); CD laikmena su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašu ( 1 t., b. l. 134); CD laikmena su Body cam vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 138); CD laikmena su abonentų išklotinėmis (1 t., b. l. 181)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas, įrodymų analizė ir vertinimas, teismo padarytos išvados, jų teisinis vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis T. T. teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai savo kaltę, bei parodė, kad tą dieną nukentėjusysis E. K. grasino vaikams, tame tarpe jos dukrai, kad papjaus, todėl jautęs baimę dėl savo vaikų saugumo, ir pasikarščiavęs paėmęs E. K. už kaklo, laikęs jam dešine ranka už sprando, daugiau iš šono; manantis, smaugimas tiek netruko, t. y. 10-20 sekundžių, jo nesmaugęs, paėmęs viena ranka už kaklo; pripažįstantis, kad buvo smūgis į dešinį petį; manantis, galėjęs sukelti fizinį skausmą; nukentėjusysis nukrito ant žemės, tačiau specialiai nemetęs. Nukentėjusysis nepilnametis E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tą pačią dieną kaltinamojo dukrai L. pasakė, kad jis turi peilį; po to kaltinamasis jį sutikęs prie bendruomenės namų, pasivedė į tamsą; pradėjo jį smaugti, paėmė už kaklo viena ranka, smaugė stipriai, jis apsvaigo, trūko oro, akyse matėsi juoda, smaugė apie 10-20 sekundžių visada viena ranka, smaugė pakėlęs; po smaugimo stipriai pastūmė, krito ant žolės, dėl ko skaudėjo nugarą, jis skausmą vertintų 10 balų, labai skaudėjo nugarą vieną dieną; kai jį smaugė kaklas buvo nuogas, matėsi žymės, buvo raudona kokias 2-3 dienas; kaklo srityje jautė skausmą, labiausiai skaudėjo, kai nusivedė į tamsą ir dar stipriau smaugė; kaklą skaudėjo apie 3 dienas, buvo užkimęs, skaudėjo viduje (1 t., b. l. 39-41, 50-52,53). Nukentėjusiojo E. K. parodymus patvirtina jo brolio nepilnamečio liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad jis matė, kaip L. tėvas (kaltinamasis) nukentėjusįjį stūmė į tamsą dviem rankomis, viena ranka paėmęs už kaklo ir smaugė, kita stūmė į petį, klausė kur peilis; iki tamsos nustūmė dviem rankomis, stūmė už peties, kas vyko tamsoje nematė, tik nukentėjusysis po to jam pasakė, kad jį smaugė, kad nuvertė ant žemės, buvo pabalęs, sakė, kad skauda gerklę, buvo žymės ant kaklo, jam labai skaudėjo kaklą (1 t., b. l. 85-86,87). Nukentėjusiojo E. K. parodymus patvirtina taip pat nepilnamečio liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad nukentėjusįjį užpuolė L. tėvas (kaltinamasis), kuris jį pastūmė ir pradėjo smaugti, klausė kur peilis; pastūmė labiau į tamsą ir smaugė viena ranka; tamsoje jį pargriovė, girdėjęs kritimo garsą, bet nematęs tamsoje; po įvykio nukentėjusiajam skaudėjo gerklę, balsas buvo prikimęs; ant kaklo buvo žymių, bet kitą dieną jau nesimatė (1 t., b. l. 110-111). Taip pat kaltinamojo kaltė patvirtinta liudytojos A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji matė prie bendruomenės namų stovintį žmogų ištiestomis rankomis ir prie jo iš priekio stovintį kitą žmogų, kaip vėliau supratusi pagal sūnaus T. P. paaiškinimus, kad ji mačiusi kaltinamąjį smaugiantį nukentėjusįjį (1 t., b. l. 34-36); nukentėjusiojo motinos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 21:20 val. jai paskambino T. P. ir pasakė, kad L. tėtis (kaltinamasis) smaugia E. (jos sūnų); ji ėjusi žiūrėti ir pakeliui link bendruomenės namų sutikusi kaltinamąjį, kurio paklaususi, ar jis smaugė, tai atsakė, kad visi vaikai sakė, kad jo sūnus nešiojasi peilį; sūnus po to jai papasakojo, kad prie bendruomenės namų nepažįstamas vyras jį smaugė, pastūmė, dėl ko jis parkrito ant žemės, jam skaudėjo; atvykusi greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) nustatė prie kaklo paraudimus, ir stygų patempimus, nes sūnus užkimo (1 t., b. l. 30 – 33). Ta aplinkybė, kad prieš nukentėjusįjį buvo naudotas fizinis smurtas, taip pat patvirtina GMP kvietimo kortelė, kurioje fiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. 22:20 val. buvo apžiūrėtas nukentėjusysis E. K., ant kurio buvo stebimi nežymūs paraudimai kaklo srityje, kaklo judesiai neriboti, neskausmingi, rijimo refleksas nesutrikęs, užkimęs balsas; nustatyta preliminari diagnozė: kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita (1 t., b. l. 75).

Pagal kaltinamojo parodymus, kad nusikaltimo priežastis buvo paties nukentėjusiojo galimai provokuojantys neleistini veiksmai patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, kad tą dieną jis tiesiog badė šaką į medį, atėjo L., paklausė, ar jis turi peilį, norėdamas pajuokauti jis atsakė, kad taip, turi; liudytojo K. B. parodymai, kad tą dieną nukentėjusysis turėjo mažą šakelę, baksnojo į medį, vaiką gąsdino, kad turi peilį, o L. buvo šalia, bet jos negąsdino, visi vaikai galvojo, kad E. turi peilį, tačiau jis peilio neturėjo; liudytojo T. P. parodymais, kad tą dieną nukentėjusysis turėjo konfliktą su vaiku N. V., turėjo šaką, badė į medį, bet visi pagalvojo, kad peilis; kaltinamojo dukra L. buvo, kai nukentėjusysis susipyko su N., apie peilį pasakė N. mamai; liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tą dieną prie bendruomenės namų mačiusi savo sūnų N. išsigandusį, ten buvo ir nukentėjusysis, tačiau ji nemačiusi ar jis turėjo prie savęs peilį, jai tik kažkuri iš ten buvusių mergaičių paskui patvirtino, kad E. turėjo peilį, su juo badė į medį ar kažkur (1 t., b. l. 127-129).

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis T. T. sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nes tyčia suėmęs ranka už kaklo smaugė ir laikydamas už kaklo kitos rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą smūgiuodamas į petį stūmė ir parmetė jį ant žolės, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Laidavimo netaikymas.

Bylos nagrinėjimo metu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. pateikė rašytinį prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo žmoną J. T. ( 2 t., b. l. 79-80). Prašyme nurodyta, kad kaltinamasis neturi teistumo, atlygino žalą, pervesdamas nukentėjusiajam 200 Eur; laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma.

Teismo vertinimu laidavimas T. T. negali būti formaliai taikomas, kadangi jis turi neišnykusį teistumą, dėl ko negalima laikyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Prašyme jam taikyti laidavimą nepagrįstai nurodoma, kad jam teistumas pagal 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos nuosprendį yra išnykęs 2023 m. gruodžio 12 d. T. T. 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-60-383/2014 nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (disponavo 209560 Lt vertės akcizais apmokamomis prekėmis - 60692,77 Eur /50 Eur (1 MGL lygu 50 Eur) lygu 1213,85 MGL); BK 199² straipsnio 1 dalį (disponavo 182520 Lt vertės akcizais apmokamomis prekėmis - 52861,45 Eur /50 Eur(1 MGL lygu 50 Eur) lygu 1057,22 MGL). Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis T. T. nuteistas už sunkius nusikaltimus. Tuo metu galiojusi BK 199² straipsnio 1 dalies redakcija nustatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (tuo metu 1 MGL buvo 130 Lt ( 37,65 Eur)). Nuo 2019 m. sausio 1 d. šis straipsnis buvo diferencijuotas į dvi dalis pagal laikomų prekių vertę, pirma dalis numatė virš 150 MGL ( iki 4 metų apysunkis nusikaltimas), antra dalis – virš 250 MGL ( iki 8 metų sunkus nusikaltimas). Nuo 2023 m. birželio 1 d.. šis straipsnis buvo diferencijuotas į tris dalis pagal laikomų prekių vertę, pirma dalis numato virš 150 MGL bet mažiau 400 MGL (iki 4 metų apysunkis nusikaltimas), antra dalis – virš 400 MGL bet mažiau kaip 900 MGL (iki 6 metų apysunkis nusikaltimas); trečia dalis virš 900 MGL ( iki 8 metų sunkus nusikaltimas). BK 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. BK 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi: asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme (redakcija galioja nuo 2019 m. balandžio 3 d..).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurias kaltinamasis buvo nuteistas 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-60-383/2014, dabar atitinka šiuo metu galiojančio BK 199² straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, kas laikoma sunkia nusikalstama veika. Remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto b) papunkčiu teistumo išnykimo terminas už sunkų nusikaltimą yra 5 metai nuo bausmės atlikimo. Kaltinamasis jam paskirtą bausmę atliko 2020 m. gruodžio 2 d., kai buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, dėl ko jam teistumas išnyks tik 2025 m. gruodžio 2 d.. Liteko duomenimis kaltinamajam teistumas nebuvo sutrumpintas. Atsižvelgiant į tai, nėra įstatymo nustatyto pagrindo kaltinamajam taikyti laidavimą.

V. Bausmės skyrimas.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. T. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas atsižvelgia, kad jis padarė tiesiogine tyčia vieną tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo pobūdis buvo mažiau pavojingas pagal padarinius, nes sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas. Teismo vertinimu yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi teisiamajame posėdyje kaltinamasis pačiame pirmame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, atlygino dalį neturtinės žalos, pažadėjo atlikti ir likusią, kurią teismas priteis. Taip pat teismo vertinimu yra lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kadangi veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kadangi nukentėjęs tą dieną kitiems vaikams teigė, kad turįs peilį, taip netiesiogiai gazdindamas vaikus, tarp kurių buvo kaltinamojo dukra L., tai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Jeigu ir kiltų ginčas dėl šios lengvinančios aplinkybės buvimo, tačiau BK 59 straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, t. y. bet kokias objektyviai egzistuojančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybė sunkinanti aplinkybė yra ta, kad būdamas teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikęs viešųjų darbų bausmę, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jam skyrus ne švelniausią viešųjų darbų bausmę, bet 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus. Jam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 4 mėnesius nuo probacijos pradžios; BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas įpareigojimas atlyginti likusią neatlygintą neturtinę žalą, sumokant kas mėnesį po 250 Eur; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas įpareigojimas dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas 1/3, bei nustatytinas jos terminas 6 mėnesiams. Neturtinės žalos išdėstymas nustatytas trims mėnesiams, atsižvelgiant ir į tai, kad iš kaltinamojo priteistos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos, kurių sumokėjimui terminai bylose nėra nustatinėjami, todėl jos turi būti sumokamos iš karto įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

V. Civilinis ieškinys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Civilinio ieškovo nepilnamečio E. K. vardu jo įgaliotas atstovas advokatas Tadas Račius pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nepilnamečiui nukentėjusiajam E. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( 2 t., b. l. 66-68). Ieškinyje nuodyta, kad civilinis ieškovas dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė stipriu fiziniu skausmu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emociniu stresu, pažeminimu. Civilinis atsakovas smurtavo prieš civilinį ieškovą viešoje vietoje. Dėl visiškai netikėto užpuolimo ir fizinės jėgos naudojimo civilinis ieškovas patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, tačiau ir stiprų išgąstį bei emocinį sukrėtimą. Po viešoje erdvėje patirto svetimo žmogaus smurto, civiliniam ieškovui atsirado stiprus nesaugumo jausmas, kuris pasireiškė emociniu stresu. Civilinis ieškovas anksčiau niekada nebuvo patyręs smurto, todėl civilinio atsakovo panaudotas smurtas jam buvo psichologiškai traumuojanti patirtis. Dėl nurodytų priežasčių dėl civilinio atsakovo panaudoto smurto nepilnametis civilinis ieškovas patyrė ne tik momentines fizines ir dvasines kančias, bet ir ilgalaikius neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kurie sukėlė emocinę depresiją, t. y. nerimo priepuolius, nemigą, bendrą nervinį išsekimą. Civilinis ieškovas, atsižvelgiant į civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, buvo priverstas patirti stiprų fizinį skausmą, neigiamus jausmus, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą teismui būtina įvertinti ir tai, kad civilinis atsakovas padarė žalą civiliniam ieškovui tyčia, t. y. veikė tyčine kaltės forma, todėl, jam veikus didžiausio pavojingumo forma, tai vertintina kaip neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Nagrinėjant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turtinė civilinio atsakovo padėtis nėra esminis kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Ginčo atveju, civilinis atsakovas pažeidė nepilnamečio civilinio ieškovo fundamentalią neturtinę vertybę, t. y. sveikatą, todėl šis faktas taip pat yra civiliniam ieškovui priteistiną neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos. Civilinis atsakovas stipriai smaugė ir stūmė civilinį ieškovą, nes turėjo tikslą jį išgąsdinti, galiausiai parmetė jį ant žemės, todėl akivaizdu, kad civilinio atsakovo veiksmai sukėlė civiliniam ieškovui stiprų bei intensyvų fizinį skausmą. Juolab, kad civilinis atsakovas yra suaugęs vyras, o civilinis ieškovas - nepilnametis vaikas, todėl dėl jėgų skirtumo jis turėjo ženkliai mažesnes galimybes apsiginti nuo smurtinio tyčinio nusikaltimo. Šioje byloje be fizinių civilinio atsakovo padarytos nusikalstamos veikos padarinių (sukelto stipraus fizinio skausmo), neabejotinai civiliniam ieškovui buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimo jausmas, neigiamai įtakojęs jo asmeninio gyvenimo kokybę, kadangi jam atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kiti neigiami psichologiniai išgyvenimai. Patirtą neturtinę žalą, kuri civiliniam ieškovui priteistina iš civilinio atsakovo, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, sužalojimo būdą, sukeltus neigiamus dvasinius padarinius, civilinio atsakovo kaltę bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškovas vertina 1500 Eur suma.

Nukentėjusysis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad kaltinamasis smaugė stipriai, jis apsvaigo, trūko oro, akyse matėsi juoda; smaugė apie 10-20 sekundžių; smaugė pakėlęs, po smaugimo pastūmė, krito ant žolės, iškarto atsistoti negalėjo, nes neturėjo jėgų, buvo apsvaigęs; kai nukrito, skaudėjo nugarą, jis skausmą vertintų 10 balų, labai skaudėjo nugarą vieną dieną; kai jį smaugė kaklas buvo nuogas, matėsi žymės, buvo raudona kokias 2-3 dienas; ant nugaros žymių nebuvo, skausmą jautė visą dieną; pastūmė stipriai, griuvo ant žolės; kaklo srityje jautė skausmą, labiausiai skaudėjo, kai nusivedė į tamsą ir dar stipriau smaugė; kaklą skaudėjo apie 3 dienas, buvo užkimęs, skaudėjo viduje; turėjo miegoti ant pilvo, nes ant nugaros nėjo kelias naktis; sapnavo įvykį, ėjo pas psichologę, baisu būti naktį lauke (1 t., b. l. 39-41, 50-52,53).

Nukentėjusiojo motina V. A. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sūnus papasakojo, kad prie bendruomenės namų nepažįstamas vyras jį smaugė, pastūmė, ko pasekoje jis parkrito ant žemės, jam skaudėjo, kiek laiko skaudėjo sūnui, ji nežino, nepaklausė; vėliau sūnus pasakė, kad jam svaigo galva; sūnus vaistų nenaudojo(1 t., b. l. 30 – 33). Teisminio nagrinėjimo metu V. A. parodė, kad nukentėjusiajam po smaugimo labai skaudėjo gerklę, kokias 2 dienas jautė skausmą; pas psichologus poliklinikoje Marijampolės pirminiame sveikatos centre buvę apie 4 kartus jei neklystanti. Vaikui vidutinis protinis atsilikimas. Jis atsigavo po dviejų dienų. Anksčiau smurto nebuvo patyręs, čia pirmas kartas. Vaistų jokių vartoti nereikėjo. Dabar jis vaikšto vienas, eina į mokyklą. Iš pradžių sesė lydėdavo jį į mokyklą, gal buvo susitarę abu eiti į vakarinę. Buvo vaikui bemiegių naktų, susapnuodavo matyt. Nerimas buvo, dabar jau viskas dingęs. Dabar jis į kaimą nevažiuoja, pats nenori ten vykti. Prašanti žalos 1500 eurų, gal per 3 mėnesius sumokėti turėtų su palūkanomis. Prašanti išdėstyti mokėjimą. Advokatui sumokėjusi. Bent po 400 eurų vestų per mėnesį. Ji dirbanti tik 3 mėnesius, uždirbanti 700 eurų. Turintys 4 vaikus. Gaunanti vaiko pinigus, neįgalumą. Bendrai gaunanti 2049 eurus ir vyro alga, su vyro alga pajamos virš 3000 eurų maždaug. Vaikas lankėsi pas psichiatrę Milienę dėl emocinės depresijos ir jam buvo išrašyti vaistai. Emocinė depresija prieš įvykį ir po įvykio nesiskyrė. Jis gydomas vaistais apie 2 metus buvo ir paskui prieš vaistų nutraukimą lankęsi pas gydytoją, nes pagerėjo jo būklė. Prieš įvykį nutraukė vaistus. Po įvykio nesilankę pas psichiatrę, vaistų neskyrė. Po įvykio tik pas psichologę buvę. Vaikas neturėjo nerimo priepuolių, kadangi jų neturėjo tai ir nebuvo gydomas dėl jų. Ji su civiliniu ieškiniu susipažinusi. Nerimo priepuoliai buvo kai smaugė, o po to kelias naktis nemiegojo. Medikai nenustatė jam nerimo priepuolių. Nerimo priepuolius laikanti nemiga, jis atsikeldavo ir sakydavo, kad jam nerimas. Jis negulėjo nuolat, nebuvo, kad nenorėtų nieko veikti. Nemiga ir nerimo priepuoliai yra tas pats. Nerimo priepuoliai su nemiga pasireiškė.

Liudytojas K. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigė, kad brolis E. įvykio metu bijojo, dabar nebijo; atėjęs buvo kitoks, pabalęs, sakė, kad skauda gerklę; buvo E. žymės ant kaklo, jam labai skaudėjo kaklą (1 t., b. l. 85-86,87). Liudytojas T. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam paėmė viena ranka už kaklo (parodo), E. balsas suplonėjo, atrodė, kad bijo, laikė gal nepilnai minutę; po įvykio E. skaudėjo gerklę, balsas buvo prikimęs; ant kaklo buvo žymių, bet kitą dieną jau nesimatė (1 t., b. l. 110-111). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam stebimi nežymūs paraudimai kaklo srityje, užkimęs balsas; preliminari diagnozė: kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita (1 t., b. l. 75).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovas nukentėjusysis E. K. prieš jį padaryto nusikaltimo metu buvo nepilnametis, o prieš jį fizinį smurtą panaudojo suaugęs vyras kaltinamasis viešoje vietoje tamsioje vietoje kitų nepilnamečių asmenų, t. y. jo brolio K. B. ir T. P. akivaizdoje. E. K. neabejotinai nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę, fizinį skausmą. Nėra jokios abejonės, kad skausmas buvo stiprus ir jam skaudėjo ne vieną dieną, kadangi ant jo kaklo liko žymės, tai nustatė ir atvykusi GMP, kad nustatyti paraudimai kaklo srityje, užkimęs net balsas. Taip pat nukentėjusysis patyrė ir nugaros skausmus, nes buvo parmestas ant žemės. Taip pat jis dėl to patyrė nepatogumus, nes turėjo miegoti ant pilvo, kadangi ant nugaros nėjo kelias naktis miegoti. Taip pat patyrė psichologines problemas, nes sapnavo įvykį, ėjo pas psichologę, jam baisu būti naktį lauke, patyrė nerimą, dėl ko pabusdavo ir negalėdavo miegoti naktimis. Tai rodo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo prieš jį panaudotų fizinio smurto veiksmų, dėl ko žala jam turi būti priteista, dėl ko nustatytinas jos dydis.

Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje (skirtingose šio straipsnio dalyse), įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Teismas nustatydamas nagrinėjamoje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas. Jam ant veido sužalojimai viešai matomi nebuvo padaryti, jų gydytis jam nereikėjo. Nusikaltimo padarymui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys su vaikais, tame tarpe su kaltinamojo dukra, taip jis išprovokavo kaltinamojo reakciją, jo veiksmai buvo nusikaltimo priežastis. Nėra į bylą pateikta duomenų, kad jis būtų gydęsis vaistais. Nors jo motina nurodė, kad jis dėl įvykio lankėsi pas psichologus, tačiau tai į bylą duomenų nepateikė, pati pripažino, kad su juo pas psichiatrus lankėsi ir prieš įvykį, kažkokių naujų psichinių susirgimų po įvykio nebuvo nustatyta. Tačiau ieškinio dydį kelia tai, kad kaltinamasis pats būdamas suaugęs asmuo užpuolė nepilnametį vaiką, jį smaugė prie kitų vaikų viešoje vietoje, numetė ant žemės, taip pažemindamas jo garbę ir orumą. Taip pat teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo šeimos ir kaltinamojo šeimos turtinę padėtį, kuri yra pakankama, bei kaltinamajam nesudarys per didelių sunkumų atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinė žalą. Neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti bausme kaltinamajam, o nukentėjusiojo interesų užtikrinimui, jam padarytos skriaudos kompensavimui, išreikštu pinigais. Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad iš kaltinamojo turėtų būti priteistas 950 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, kuris yra pakankamas, nes yra didesnis už minimalų atlyginimą, už kurį žmogus turi dirbti visą mėnesį, bei atitinka tiek nukentėjusiojo šeimos, tiek kaltinamojo turtinę padėtį, bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jam padarytą skriaudą, o ne virsti pasipinigavimu. Kadangi kaltinamasis jau sumokėjo 200 Eur., priteistas dydis mažintina šia suma, ir iš kaltinamojo priteistina 750 Eur. neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 76).

Ieškiniu prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019). LAT kasacinėje nutartyje 2019 m. birželio 6 d. nurodyta, kad konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.

Kaltinamasis prašė išdėstyti neturtinės žalos mokėjimą trims mėnesiams, su kuo nukentėjusiojo atstovė motina V. A. sutiko, bet prašė priteisti su palūkanomis.. Nagrinėjamoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo T. T. atžvilgiu, ir patenkinus nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiosios reikalavimui skaičiuoti ir procesinės palūkanas, šios palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteistinos. Teismas šiuo nuosprendžiu paskyrė pareigą kaltinamajam atlyginti neturtinę žalą per tris mėnesius, atsižvelgiant į tai nustatytina, kad jis privalo mokėti kas mėnesį po 250 Eur. Tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo termino įmokai pasibaigimo sekančios dienos.

VI. Nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimas.

Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Tadas Račius teismui pateikė ieškinyje prašymą apmokėti 747,18 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms už civilinio ieškinio parengimą apmokėti, bei pridėjo 2025 m. vasario 7 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymą, pagal kurį A. A. apmokėjo už nukentėjusiojo įstatyminę atstovę V. A. 747,18 Eur advokatui Tadui Račiui už ieškinio parengimą (2 t., b. l. 69). Taip pat nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Tadas Račius teismui pateikė rašytinį prašymą dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš viso 1015,95 Eur su PVM, kuria sudaro teisinės konsultacijos 1 val., kaina 130 Eur be PVM; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas apklausoje 1 val. 30 min., kaina 195 Eur be PVM; susipažinimas su bylos medžiaga ir jos analize 2 val., kaina 260 Eur be PVM; teisinės konsultacijos 1 val.30 min, kaina 195 Eur be PVM; pasirengimas atstovauti ir atstovavimas teisiamajame posėdyje, 1 val. 30 min., kaina 235,95 Eur. Pridėti apmokėjimus patvirtinantys banko mokėjimo nurodymai, iš kurių 195 Eur; 130 Eur; 195 Eur; 260 Eur; iš viso sumokėjo 780 Eur advokatui nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. A.; 12 Eur ir 223,95 Eur už V. A. sumokėjo A. A. ( 2 t., b. l. 74-78). Taip pat nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Tadas Račius teismui pateikė rašytinį prašymą dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš viso 235,95 Eur su PVM, kurias sudaro pasirengimas atstovauti ir atstovavimas teisiamajame posėdyje, 1 val. 30 min., kaina 235,95 Eur. Pridėtas apmokėjimą patvirtinantis banko mokėjimo nurodymas, kad V. A. sumokėjo 235,95 Eur ( 2 t., b. l. 78). Bendros nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos, pagrįstos mokėjimo pavedimais, sudaro 1999,08 Eur.

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas baigiamojoje kalboje teigė, kad atkreipiantis dėmesį, kad įtariamasis gynėją pasisamdė ir orderis į bylą pateiktas 2024 m. spalio 14 d., ir jis liko nesupratęs, kodėl pasirinko įtariamasis ir jo gynėjas tokia poziciją, kad eiti toliau procese, patirti bylinėjimosi išlaidas, nes mokėjo įtariamasis, vėliau tapęs kaltinamuoju, savo gynėjui, privertė nukentėjusįjį mokėti savo atstovui ir galiausiai prisipažino klydęs ir prašo dabar bylą nutraukti. Kas trukdė tą padaryti spalio mėnesį, taip išvengiant bylos perdavimo į teismą, taip išvengiant visų kitų procesinių išlaidų. Kiekvienas procesinis veiksmas buvo neišvengiamas, reikalingas, pagrįstas ir būtinas, kurį atlikęs jis, kaip įgaliotasis atstovas. Visi atlikti procesiniai veiksmai ir suteiktos teisinės paslaugos yra detalizuotos taip, kaip numato įstatymas. Teismui yra pagrįstas pagrindas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Tikėjęsis, kad kaltinamasis imsis aktyvių veiksmų, tarsis jau net ir teisme atsiradus bylai dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet to nedarė, tai jis buvo priverstas paruošti ieškinį. Ieškinys parengtas buvo todėl, kad kaltinamasis savanoriškai nesirengė atlyginti žalos. Prašantis teismo atkreipti dėmesį būtent į šiuos pagrindinius argumentus, faktines aplinkybes, kas liečia bylinėjimosi išlaidų dydį. Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad kalbant apie pateiktus advokato išlaidas, nes teisme šiuo atveju nukentėjusiojo atstovas yra profesionalas teisininkas, advokatas, puikiai suvokia, kokie duomenys turi būti pateikti teismui dėl atitinkamų mokėjimų ir patirtų išlaidų priteisimo. Mokėjimo nurodyme mokėtojas yra nei nukentėjusysis, nei jo įstatyminė atstovė, taigi pateikti banko išrašo svetimų žmonių, kurie atliko atitinkamus mokėjimus. Manantis, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos tiesiog negali būti priteistos išlaidos, kurios nėra patirtos. Šiuo atveju kalbant apie išlaidas advokatui jos turi būti pagrįstos, turi būti sumokėtos to asmens, kuris patyrė neturtinę žalą, ir turi būti nurodyta už kokias teisines paslaugas yra sumokėta. Kadangi šiuo atveju yra taikoma nukentėjusiojo atstovo ydinga praktika pateikiant mokėjimus visai svetimo asmens, manantis, kad tokios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos. Nukentėjusiojo atstovas advokatas su tuo nesutiko, teigdamas, kad mokėjimo nurodyme aiškiai parašyta, kad tiek už ieškinio parengimą, tiek už praeitą posėdį sumokėjo A. A., kuri yra įstatyminės atstovės V. A. dukra, ir mokėjimo paskirtis nurodyta aiškiai.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas (1 t., b. l.42-44), tačiau ji buvo nutraukta pasisamdžius atstovą nukentėjusiojo įstatyminei atstovei V. A. (1 t., b. l. 44, 47,48 Advokatas dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, kuri truko 32 minutes (1 t., b. l. 50-52); liudytojo K. B. apklausoje, truko 26 min (1 t., b. l.85-86); liudytojo T. P. apklausoje, truko 25 min, apklausos buvo atliktos vieną dieną iš eilės (1 t., b. l. 110-111). Taip pat susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gaudamas kopiją, truko 6 minutes (2 t., b. l. 29). Teismas nutartimi taip pat paskyrė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėją E. K. (2 t., b. l.44-45), tačiau nukentėjusiojo atstovė teismo posėdyje 2025 m. sausio 2 d. valstybės gynėjo atsisakė (2 t., b. l. 53-55). Advokatas dalyvavo 2025 m. vasario 7 d. posėdyje, kuris truko 48 min. (2 t., b. l.70-73); 2025 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko 1 val. laiko (2 t., b. l. 89-96).

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau pažymėtina, kad vis dėlto teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019, 2K-43-387/2022).

Advokatas Tadas Račius byloje atstovavo nukentėjusįjį nepilnametį E. K., jo vardu reiškė ieškinį, nukentėjusiajam prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias apmokėjo jo įstatyminė atstovė motina V. A. ir A. A.. Pažymėtina, kad ieškinys buvo tenkintas ne 100 proc., o 63 procentų. BPK nenumato išlaidų paskirstymo išsprendus ieškinį, tačiau CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jau ši aplinkybė, teismo manymu yra pagrindas mažinti priteisiamų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų dydį. Be to BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė atstovą, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, kas teismui leidžia priteisti ne visas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmuo savo nuožiūra pasikviesdamas atstovą, turi įvertinti teismų praktiką, riziką, kad šios išlaidos gali nebūti priteistos, arba priteistos iš dalies. Šias aplinkybes turėjo išaiškinti ir nukentėjusiojo atstovas, prieš sudarydamas sutartį su atstovaujamuoju. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis baudžiamojoje byloje, skirtingai negu civilinėje byloje, nėra vienas, jo teises gina prokuroras, taip pat teismas, kuris tokiose bylose yra aktyvus. Nukentėjusiojo nepilnamečio teisės buvo ginamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiajam paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėją, tokiu atveju nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos būtų visiškai atlyginamos iš valstybės lėšų. Tačiau kaip matyti, nukentėjusiojo motina, įstatyminė atstovė du kartus atsisakė nemokamo valstybės garantuojamo gynėjo, samdė gynėją net tam neturėdama pakankamai lėšų, kadangi dalį pinigų sumokėjo jos dukra. Kokiais tikslais ji tai padarė, nėra aišku, galima tik spėlioti, tačiau tai darydama ji turi prisiimti riziką, kad teismas gali visų atstovavimo išlaidų nepriteisti, ką jai turėjo išaiškinti nukentėjusiojo atstovas. Teismo vertinimu per didelės atstovavimo išlaidos negali virsti papildoma bausme kaltinamajam, nukentėjusysis neturi siekti taip papildomai nubausti kaltinamojo, nes tuo būtų pažeistas teisingumo principas. Bendros nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra 1999,08 Eur.. Vien už ieškinį sumokėta 747,18 Eur, kas teismo vertinimu neatitinka atlikto darbo kiekio ir kokybės. Bylos medžiaga yra mažiau, kaip 2 tomai, 6 liudytojai, t. y. nedidelės apimties, ir nesudėtinga. Nors ieškinys yra 6 lapų, tačiau jame pateikta iš esmės bendra teisinė informacija, kuri yra standartinė informacija visiems ieškiniams, paprastai yra kopijuojama. Jame jokia civilinio ieškovo kaltės analizė nepateikta, visiškai neanalizuota baudžiamosios bylose medžiaga, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, nepridėti jokie rašytiniai įrodymai, neatlikta jų analizė. Atsižvelgiant į tai, labai dideles teismui abejones kelia tai, kad kvalifikuotas, nuo 2015 m. dirbantis, advokatas tokio lygio ieškinį ruošė net 4 val. 45 min., kai buvo su byla susipažinęs 2 valandas, už jas irgi paskaičiavo išlaidas. Dėl to teismo vertinimu sumokėta suma už civilinį ieškinį neatitinka proporcingumo principo, nėra adekvati advokato įdėtam darbui. Nors nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje teigė, kad atstovavimo išlaidos atsirado dėl to, kad dėl kaltinamojo kaltės vyko bylos nagrinėjimas, jis nesitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis neturėjo ką tartis, nes civilinio ieškinio ir visų įrodymų prie jo ikiteisminio tyrimo metu atstovas nepateikė. Atsižvelgiant į bylos medžiagos apimtį ir sudėtingumą, taip pat kyla pagrįstos abejonės, kad advokato susipažinimas su byla (jos el. kopija jam buvo įteikta) ir jos analizė truko net 2 valandas, nukentėjusiajai buvo suteiktos net 2 val. 30 min. konsultacijų.

Teismas atsižvelgdamas į virš paminėta, nusprendžia, kad nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio atstovaujant nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, vis dėlto šioje byloje yra aiškiai per didelė, neatitinka atstovo darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos, mažintinos nuo 1999,08 Eur. iki 1000 Eur.

VII. Kiti teismo sprendimai.

Daiktiniai įrodymai –CD laikmena su nepilnamečio E. K. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 53); CD laikmena su nepilnamečio K. B. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 87); CD laikmena su nepilnamečio T. P. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 112); CD laikmena su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašu ( 1 t., b. l. 134); CD laikmena su Body cam vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 138); CD laikmena su abonentų išklotinėmis (1 t., b. l. 181), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaltinamąjį T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Skirti kaltinamajam T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vietoje intensyvios priežiūros, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą įpareigojimą - atlyginti likusią neatlygintą 750 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam E. K., sumokant kas mėnesį iki jo paskutinės dienos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nemažiau kaip 250 Eur; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą - dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, bei paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, bei T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; vietoje intensyvios priežiūros paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą įpareigojimą atlyginti likusią neatlygintą 750 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam E. K., sumokant kas mėnesį iki jo paskutinės dienos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nemažiau kaip 250 Eur; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės laiku.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį jam padarytai neturtinei žalai atlyginti, bei iš kaltinamojo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo naudai priteisti 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Priteisti nukentėjusiajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 750 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo sekančios dienos po termino sumokėti 250 Eur kasmėnesinę įmoką pasibaigimo dienos, jei įmoka laiku nesumokama.

Priteisti nukentėjusiajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos atstovavimo advokato išlaidų dalį 1000 Eur (tūkstantį eurų).

Daiktinius įrodymus – CD laikmenas su nepilnamečių liudytojų apklausos vaizdo įrašais; skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašu; su kūno kamerų vaizdo kamerų įrašais; su abonentų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.