- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-3557-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00904-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos mama V. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio C. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, taip pat, kad pareiškėja A. G. po mamos V. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai V. R. ir C. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje, kiekvienas iš jų savo asmeninėn nuosavybėn įgijo nekilnojamojo turto. Pareiškėjos mamai V. R. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 23 d. sprendimu Nr.7498 buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą turtą ir natūra grąžinta 2,56 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tėvui C. R. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 10 d. sprendimu Nr.10381 buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. R. nuosavybės teisėmis valdytą turtą ir natūra grąžinta 4,39 ha miško (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įregistruotas viešajame registre kiekvieno iš tėvų vardu. Pareiškėjos tėvas C. R. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas santuokoje, testamento nepaliko. Mama V. R. po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia pateikti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Po C. R. mirties likusį mišką mama V. R. tvarkė, valdė ir naudojo kaip savo, tokiu būdu priimdama palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėjos mama V. R. (duomenys neskelbtini) mirė, ji testamento taip pat nebuvo sudariusi. Pareiškėja po mamos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manė, kad po mamos mirties tiek jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusi žemė, tiek jos po sutuoktinio mirties paveldėtas miškas lieka jai, kaip įstatyminei įpėdinei. Neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinojo, jog reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas į mamos palikimą neišduotas, Testamentų registre nėra įregistruota V. R. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėja nurodė, kad po savo mamos V. R. mirties jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypų dalis (duomenys neskelbtini), ir po tėvo mirties faktiniu valdymu priimtą tėvo palikimą sudarantį 4,39 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) valdė ir naudojosi kaip savo, rūpinosi turto išlaikymu, priežiūra. Jos dispozicijoje yra turto įgijimo dokumentai. Ji, kaip įpėdinė, nenutraukė 2010 m. balandžio 14 d. žemės sklypų nuomos sutarties, kurią mama su V. T. buvo sudariusi trijų metų laikotarpiui. Gaudavo nuompinigius už žemės nuomą ir naudojo gautas lėšas savo reikmėms. Nurodė, kad su mama gyveno viename būste, todėl paveldėjo ir jos asmeninius daiktus, baldus bei siuvimo mašiną. Mano, kad yra atlikusi aktyvius veiksmus mamos palikimui priimti, jos turtą valdo ir naudoja iki šiol, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus jei teismas, nesant prieštaravimų tarp suinteresuotų proceso šalių, nuspręs, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir rašytiniai įrodymai pagrindžia prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. G. tėvų V. R. ir C. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota civilinės būklės aktų įrašų knygoje, sutuoktuvių liudijimo Nr.16. Santuokoje 2003 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr.10381 pagrindu C. R. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre C. R. vardu. C. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. V. R. po sutuoktinio mirties likusį turtą valdė ir naudojo kaip savo, tvarkė pavienius sausuolius, vėjavartas, ruošė medieną būsto kūrenimui, rinko grybus ir uogas. V. R. santuokoje 2000 m. spalio 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr.7498 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 15600/31100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10000/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre V. R. vardu. V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2020 m. sausio 31 d. pažymų matyti, kad paskutinė C. R. ir V. R. deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kartenos mstl., Kartenos sen., Kretingos r., nei dėl C. R., nei dėl V. R. palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruota palikėjų palikimo priėmimo faktų. V. R. 2010 m. balandžio 14 d. buvo sudariusi žemės sklypų nuomos sutartis su nuomininku V. T. 3 metams. (duomenys neskelbtini) seniūnės 2020 m. rugsėjo 11 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. G. po motinos V. R. mirties faktiškai dirbo likusią žemę, sodino bulves, grūdines kultūras, žemės mokesčių nemokėjo, nes nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Nuo 2012 m. žemę dirbo V. T., kurioje augino grūdines kultūras ir dirba iki šiol. Pareiškėja V. R. iki mamos V. R. mirties gyveno su ja viename būste, paveldėjo mamos asmeninius daiktus.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad V. R. sutuoktinio C. R. palikimo atsiradimo metu gyveno kartu su juo ir mirus sutuoktiniui jam priklausiusį mišką tvarkė (kirto pavienius sausuolius, vėjavartas) ir naudojo (rinko grybus, uogas, ruošė medieną), rūpinosi turtu iki savo mirties, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Taip pat nustatyta, kad A. G. mamos V. R. palikimo atsiradimo momentu gyveno su ja viename būste, paveldėjo jos asmeninius daiktus, rūpinosi visu jos turtu, prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypus, dirbo žemę, tęsė žemės sklypų nuomos santykius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos mama V. R. buvo priėmusi mirusio sutuoktinio C. R. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja A. G. yra priėmusi mirusios mamos V. R. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio C. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties buvo priėmusi jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.