Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-245-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
2S-245-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
O. G., G. S.
Skolininkas
O. G.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. P2-549-816/2011 pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei O. G., suinteresuotas asmuo G. S..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Antstolis A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti skolininkei O. G. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad vykdydamas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-06 vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio nebaigtos statybos 109,16 kv. m bendro naudingojo ploto sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinimo G. S., antstolis 2011-07-01 įteikė skolininkei O. G. patvarkymą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau skolininkė sprendimo neįvykdė bei 2011-07-15 informavo antstolį, kad atsisako vykdyti sprendimą (LR CPK 584 str.-587 str.).

Atsiliepimas

Išieškotojas G. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad skolininkė O. G. kartu su savo vyru R. G. gyvena išieškotojui nuosavybės teise priklausančiame nebaigtos statybos name bei visiškai nepagrįstai ignoruoja antstolio teisėtus reikalavimus įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokiu būdu pažeisdama jo teises naudotis savo turtu.

Suinteresuotas asmuo O. G. nepateikė atsiliepimo į antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi nutarė patenkinti pareiškimą; paskirti skolininkei O. G. 400 Lt baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą bei 100 Lt baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant šią baudą nuo nutarties priėmimo dienos (LR CPK 585 str.).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos paskyrimo, suinteresuoti asmenys O. G. ir G. S., 2012-05-30 nutartimi nutarė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo O. G. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį ir pripažinti, kad 2011-06-29 antstolio patvarkymas yra neteisėtas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimą, dėl kurio nevykdymo ji buvo nubausta bauda pagal antstolio prašymą, tačiau teismas 2013-06-10 nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, motyvuodamas, jog dalyje dėl restitucijos taikymo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010 buvo įvykdytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurių teismas, nagrinėjantis baudos skyrimo klausimą, nežinojo ir negalėjo žinoti, paaiškėjo po 2013-06-10 nutarties, kurioje pažymima, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-105-816/200 buvo įvykdytas 2011-04-05, priėmimo, atnaujintinas procesas civilinėje byloje dėl baudos skyrimo (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, nurodydamas, jog pareiškėja teismui pateikė neišsamią informaciją apie prašyme paminėto sprendimo vykdymą. Pažymėjo, jog pareiškėjos nurodytas sprendimas, dėl kurio antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, yra neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. P2-549-816/2011 procesą. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. P2-549-816/2011, 2011-10-25 nutartimi paskyrė skolininkei O. G. 400 Lt baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą bei 100 Lt baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant šią baudą nuo nutarties priėmimo dienos. Ši bauda skolininkei O. G. paskirta už antstolio A. B. 2011-06-29 patvarkymo įvykdyti sprendimą nevykdymą. Šiuo patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkę O. G. įvykdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-105-816/2010, kuria nuspręsta grąžinti ieškovo G. S. nuosavybėn 600 kv. m. ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį nebaigtos statybos 109,16 kv. m. bendrojo naudingo ploto pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei apie teismo sprendimo įvykdymą informuoti antstolį. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-30 nutartimi (civ. byla Nr. 2S-310-431/2012) paliko nepakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį. Teismas nurodė, jog šis sprendimas reiškia jame nurodytų daiktų priteisimą ieškovui ir sukuria prievoles sprendime nurodytus daiktus turinčiam asmeniui juos perduoti ieškovui. CPK 765 str. 1 d. nurodyta, kad kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui. Vien įrašai nekilnojamojo turto registre, apie kuriuos pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-10 nutartyje, nereiškia, kad teismo sprendimas grąžinti išieškotojui nekilnojamuosius daiktus buvo pilnai įvykdytas. Daiktai nebuvo perduoti išieškotojui, kadangi tam priešinosi pareiškėja, todėl LR CPK 765 str. 1 d. numatyti veiksmai nebuvo įvykdyti. Teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai prašė pirmosios instancijos teismą skirti O. G. baudą. Aplinkybė, kad išieškotojas G. S. 2011-04-05 Nekilnojamojo turto registre įregistravo daiktų nuosavybės teises, nereiškia, kad sprendimas grąžinti daiktus buvo įvykdytas. Šiuos daiktus turėjo savo žinioje skolininkė (pareiškėja) ir net antstoliui pareikalavus, neperdavė jų išieškotojui. Pareiškime nurodyta aplinkybė nėra pagrindas bylos dėl baudos skolininkei O. G. skyrimo procesui atnaujinti. Ši aplinkybė neturi įtakos išnagrinėtos bylos baigčiai, kadangi nepaneigta aplinkybė, jog skolininkė neperdavė išieškotojui įsiteisėjusiu sprendimu priteistų daiktų taip, kaip tai numato CPK 765 str. 1 d. nuostatos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, todėl atmetamas, Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. P2-549-816/2011 procesas neatnaujinamas (CPK 370 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti procesą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teises normas ir padarė klaidingą išvadą. Teismas neįsigilino į bylos esmę. Ieškovas G. S. ieškiniu prašė panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turtą bei priteisiant jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apie jokio turto priteisimą minimoje byloje jokios kalbos nebuvo. Teismas painioja du ieškinio reikalavimus, kai prašoma priteisti turtą ir kai prašoma panaikinti sutartį. Nagrinėjamu atveju prašoma panaikinti sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2013-09-06 įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodyta, kad teismo sprendimu I. G. nebuvo paskirtas joks konkretus įpareigojimas, taip pat nebuvo nurodytas joks imperatyvus reikalavimas iki tam tikro termino pabaigos išsikelti ir perduoti G. S. nekilnojamąjį turtą (LR CPK 329 str., 330 str.).

Atsiliepimas

Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.

Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste.

Apeliantė, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodoma aplinkybė atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju skolininkė O. G. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, teigdama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas O. G. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010, konstatavo, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010 yra įvykdytas. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje 2010-06-10 nutartyje konstatavo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas G. S. 2011-04-05 įregistravo savo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)0319, ir sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dalyje dėl restitucijos taikymo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010 buvo įvykdytas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2 t., b.l. 164-165) išieškotojas G. S. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo 2011-04-05, t.y. įsiteisėjus Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010, tuo tarpu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas klausimą dėl baudos skyrimo sprendė 2011-10-25. O. G., būdama rūpestinga bylos dalyvė, suinteresuota savo interesų gynimu, turėjo visas galimybes pasidomėti bei gauti informaciją dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų. Be to, situacija, kai esant juridiniam pagrindui, išieškotojas G. S. įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kuris Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu buvo jam grąžintas, yra logiška ir numanoma, o tai reiškia, kad galėjo būti žinoma ir pareiškėjai O. G..

Vienas iš požymių dėl proceso atnaujinimo pagrindo dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės - esminė reikšmė bylai, t.y. jeigu paaiškėjusi aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog antstolis pagrįstai prašė pirmosios instancijos teismą skirti O. G. baudą, nes aplinkybė, kad išieškotojas G. S. 2011-04-05 Nekilnojamojo turto registre įregistravo jam grąžintų daiktų nuosavybės teises nereiškia, kad sprendimas grąžinti daiktus buvo visiškai įvykdytas. Šiuos daiktus turėjo savo žinioje skolininkė ir net antstoliui pareikalavus, neperdavė jų išieškotojui. Pareiškime nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl baudos skolininkei O. G. skyrimo. Ši aplinkybė neturi įtakos išnagrinėtos bylos baigčiai, kadangi nepaneigia aplinkybės, jog skolininkė faktiškai neperdavė išieškotojui įsiteisėjusiu sprendimu priteistų nekilnojamųjų daiktų (CPK 765 str. 1 d.).

Darytina išvada, kad minėtoje nutartyje nėra nustatytos arba konstatuotos aplinkybės, kuriomis remiantis, galima būtų teigti, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl baudos O. G. skyrimo.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog skiriasi vykdymo tvarka, kai priteistas turtas ir kai panaikinama sutartis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo G. S. ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia 1998-12-11 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure sudarytą žemės sklypo ir jame esančio sodo namo sodininkų bendrija „Veteranas“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti vienašalę restituciją, grąžinant ieškovo nuosavybėn nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Teismas pažymi, kad tiek vienašalės restitucijos taikymas, grąžinant nekilnojamuosius daiktus, tiek konkrečių nekilnojamųjų daiktų priteisimas pagal savo teisines pasekmes yra tapatūs ir priverstine tvarka vykdomi, perduodant nekilnojamuosius daiktus išieškotojui (LR CPK 765 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad skolininkė nėra perdavusi nekilnojamųjų daiktų išieškotojui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą grąžinti nekilnojamuosius daiktus išieškotojui, patvirtina, kad padėtis, kai nėra perduoti nekilnojamieji daiktai, yra apeliantės tikslas, nes ji formaliais pagrindais skundžia teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2013-10-09 nutartį ir bando revizuoti įsiteisėjusį 2010-02-02 sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes vien nuosavybės teisės išieškotojo vardu įregistravimas viešame registre nepatvirtina, kad skolininkė faktiškai perdavė išieškotojui nekilnojamuosius daiktus (CPK 182 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė sudarė nekilnojamųjų daiktų perdavimo aktą su išieškotoju, todėl apeliantės argumentas, kad 2010-02-02 sprendimas yra visiškai įvykdytas, vertintinas kritiškai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, spręsdamas klausimą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. P2-549-816/2011, teisėtumo, nėra revizuojama įsiteisėjusi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartis, kuria paskirta O. G. bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl nevertinami atskirojo skundo argumentai dėl 2011-10-25 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantė neįrodė naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2013-09-06 nuosprendis nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu civilinėje byloje, skolininkės veiksmų vertinimas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nebuvimo nepanaikina skolininkės pareigos visiškai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje (CPK 18 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo apeliantės nurodytu CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl teismas jų nevertina.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra visapusiškai ir objektyviai įvertintos ir išnagrinėtos visos aplinkybės, teisiškai reikšmingos proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurią įvardino apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 17 str., 18 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 336 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p., 370 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji neįgijo pareigos atlyginti kitiems proceso dalyviams patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė