Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-1083/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
1-389-1083/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40593-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nukentėjusysis
A. N.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1-389-1083/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40593-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.26.2.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorui Evaldui Šidlauskui,nukentėjusiajam A. N.,kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu 30 parų (bausmę atliko 2018 m. lapkričio 13 d.);

2) Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. 2020 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 13.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (sukėlė aplinkiniams išgąstį), t. y. iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje sugadino nukentėjusiojo A. N. naudojamą automobilį „Acura RDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaužė kairės pusės ir dešinės pusės šoninių vaizdo veidrodėlių stiklus ir nulenkė šiuos veidrodėlius į priešingą jų reguliavimui pusę, taip sulaužė veidrodėlių tvirtinimo mechanizmus; apibraižė dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą; sudaužė automobilio priekinį stiklą; nulaužė priekinio stiklo kairės pusės valytuvą; išdaužė automobilio galinį (dangčio) stiklą; nulaužė bagažinės dangčio stiklo valytuvą; įlenkė dešinės pusės galines dureles ir išdaužė šių durelių stiklą bei mažąjį langelį) bei padarė nukentėjusiajam A. N. turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. spalio 10 d. Tą dieną ryte jis su draugais buvo parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sėdėjo, kalbėjo ir vartojo alkoholį. Jis išgėrė apie 1–1,5 litro alaus, jautėsi apsvaigęs. Vėliau, dienos metu, jis susipyko su draugais, todėl išėjo iš parko. Jis buvo piktas dėl konflikto su draugais. Eidamas kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis paslydo ir pargriuvo. Dėl to jis dar labiau supyko, todėl atsikėlęs pasiėmė šalia buvusį akmenį ir pradėjo daužyti šalia buvusį automobilį, spardyti jį. Šio automobilio gamintojo pavadinimo ir valstybinio numerio nepamena, bet tai buvo visureigis. Tai buvo tas pats automobilis, kuris užfiksuotas byloje esančiose fotonuotraukose. Kokius minėto automobilio sugadinimus padarė tiksliai nepamena, bet visus kaltinime nurodytus sugadinimus padarė jis, nes prieš tai minėtas automobilis nebuvo sugadintas. Daužydamas automobilį išgirdo kažkokią moterį, kuri pasakė jam „kodėl laužai automobilį?“. Supratęs, kad kažkas pamatė jį, daužantį automobilį, jis nustojo daužyti automobilį ir nuėjo link M. K. mokyklos, o po kurio laiko jį ten sulaikė policijos pareigūnai. Jis suprato, kad automobilį daužė viešoje vietoje ir jį galėjo bet kas pamatyti, kad toks jo elgesys kitiems asmenims galėjo sukelti baimę ir nesaugumo jausmą, tačiau nepaisydamas to jis vis tiek daužė automobilį. Prieš aptariamą įvykį jis automobilio savininko nepažinojo, su juo jokių asmeninių reikalų ir konfliktų neturėjo. Negali tiksliai nurodyti tokio savo poelgio motyvų. Supranta, kad sugadindamas automobilį padarė žalą automobilio savininkui, jos iki šiol neatlygino. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs – nebūtų sugadinęs automobilio.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 173 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. automobilio savininkės R. N. pareiškimu, kuriame ji nurodo, jog automobilis „Acura RDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu, bet šio automobilio naudotojas yra A. N.. Visus teisinius reikalus, susijusius su 2020 m. spalio 10 d. įvykdytu minėto automobilio sugadinimu, paveda tvarkyti A. N. (1 t., 55 b. l.);

2.3.2. nukentėjusiojo A. N. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 10 d. apie 13.35 val., priėjęs prie automobilio „Acura RDX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio nesaugomoje automobilių aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šis automobilis yra apgadintas (išdaužtas galinis stiklas, nulaužtas galinis valytuvas, išdaužtas galinis dešinės pusės keleivio stiklas bei langelis, apibraižytas keleivio pusės priekinis stiklas, dvejose vietose suskaldytas priekinis stiklas, nulaužtas priekinis vairuotojo pusės valytuvas, abu automobilio veidrodėliai sudaužyti, įlenktos dešinės pusės galinės keleivio durelės). Šis automobilis registruotas jo sesers R. N. vardu, tačiau faktiškai juo naudojasi jis (nukentėjusysis) ir jo žmona. Automobilis neapdraustas. Apie automobilio apgadinimą sužinojo iš namo pirmininkės, kuri paskambino jam telefonu. Jis (nukentėjusysis) su niekuo nesipyksta, nekonfliktuoja, priešų neturi, jokių grasinimų nėra sulaukęs. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilį apgadinęs asmuo buvo sulaikytas, tačiau pastarojo nepažįsta ir nežino, kodėl kaltininkas galėjo apgadinti automobilį. Automobilis minėtoje vietoje buvo pastatytas 2020 m. spalio 9 d., apie 17 val., tuo metu jis buvo tvarkingas. Iš automobilio vidaus niekas nedingo, jis buvo tik apgadintas. Jam padaryta iš viso 2896,67 Eur dydžio turtinė žala (1 t., 9–10, 64–67, 71 b. l.);

2.3.3. liudytojos S. A. parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 10 d., apie 13 val., būdama namuose, ji išgirdo namo kieme triukšmą ir pažiūrėjo pro langą. Pamatė iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris rankoje laikytu akmeniu trankė kaimynų Narkevičių automobilį. Atsidariusi langą ji sušuko minėtam asmeniui „ką tu darai?“, po ko minėtas asmuo nuėjo. Tuomet ji paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Kol ji kalbėjo telefonu su policijos pareigūnais, automobilį apgadinęs vyriškis peršoko per tvorą į mokyklos teritoriją ir sėdėjo ant teritoriją juosiančios tvoros krašto, o po to nuėjo link miesto parko. Atvykus policijos pareigūnams ji išėjo į kiemą ir matė, kad kaimynų automobilį apgadinęs asmuo sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Ji policijos pareigūnams patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris apgadino minėtą automobilį. Po to su policijos pareigūnais bendravo kaimynas, kurio automobilis buvo apgadintas. Automobilį apgadinusį vyriškį ji pažįsta iš matymo, nes šis dažnai su draugais ateina į šalia esančią mokyklos teritoriją, kur vartoja alkoholį. Kodėl minėtas vyriškis apgadino kaimynų automobilį ji nežino. Įvykį per langus galėjo matyti kiti kaimynai (1 t., 79–80, 84–85 b. l.);

2.3.4. liudytojos (policijos pareigūnės) I. B. parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 10 d. dirbdama gavo pranešimą, jog ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vyriškis apgadino automobilį. Šį vyriškį sulaikė kitas policijos pareigūnų ekipažas. Nuvykus nurodytu adresu, asmenį sulaikę policijos pareigūnai perdavė šį asmenį. Nustatė sulaikyto asmens tapatybę – tai buvo D. K.. Įvykio vietoje iš nukentėjusiojo priėmė pareiškimą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Įvykį mačiusi liudytoja jai patvirtino, kad D. K. tai tas pats asmuo, kuris apgadino automobilį. Ji norėjo nustatyti daugiau įvykį mačiusių liudytojų, tačiau namo gyventojai atsisakė nurodyti savo duomenis (1 t., 87 b. l.);

2.3.5. policijos pareigūnės R. K. tarnybiniu pranešimu ir liudytojo (policijos pareigūno) N. K. parodymais apie tai, kad 2020 m. spalio 10 d., 13.18 val., dirbdami kartu gavo pranešimą, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vyriškis daužo automobilį. Po to šis asmuo pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apie 13.30 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastebėję asmenį, panašų pagal nurodytus požymius, jį sulaikė. Tai buvo D. K.. Sulaikytąjį perdavė kitam policijos pareigūnų ekipažui, kurie registravo įvykį. Nuvažiavus į įvykio vietą, įvykį mačiusi liudytoja patvirtino, kad automobilį apgadino būtent D. K. (1 t., 34–35, 88 b. l.);

2.3.6. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Acura“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis apgadintas – sudaužytas priekinis automobilio stiklas kairėje ir dešinėje pusėse, užlenkti į priešingą pusę abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai bei sudaužyti jų stikliukai, nulaužtas priekinis kairės pusės valytuvas, nulaužtas bagažinės dangčio valytuvas, išdaužtas bagažinės dangčio stiklas, išdaužtas dešinės pusės galinis stiklas, išdaužtas dešinės pusės galinių durelių stiklas, suraižytas dešinės pusės priekinių durelių stiklas (per vidurį), įlenktos dešinės pusės galinės durelės (per vidurį). Automobilio salone (ant galinės automobilio sėdynės) rastas akmuo. Iš įvykio vietos paimti stiklo šukių pavyzdžiai, akmuo ir rankos pėdsakas (nukopijuotas ant plokštelės) (1 t., 17–18, 20–29 b. l.);

2.3.7. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 13.16 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo sudaužytas kaimynų Narkevičių automobilis. Pranešėja nurodo, kur yra automobilį sudaužęs asmuo, komentuoja jo veiksmus, nurodo jo požymius ir kryptį, į kurią jis nuėjo (1 t., 49, 50–53 b. l.).

2.4. Kaltinamajame akte kaltinamasis D. K. kaltinamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padaręs vandališkais veiksmais. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-29/2012, Nr. 2K-234-895/2020 ir kt.). Kultūrinės, inžinerinės ar kitokios socialinės vertės neturinčio automobilio sugadinimas (stiklų sudaužymas, durelių įlenkimas, valytuvų nulaužimas ir pan.) šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas vandališku veiksmu BK 284 straipsnio prasme. Todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė – vandališki veiksmai – keičiama kita BK 284 straipsnyje įtvirtinta alternatyvia veika – įžūliu elgesiu.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis D. K. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, įžūliu elgesiu (pasireiškusiu automobilio sugadinimu) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (sukėlė aplinkiniams (pavyzdžiui, liudytojai S. A. ir nukentėjusiajam A. N.) išgąstį ir padarė nukentėjusiajam A. N. turtinę žalą). Tokia kaltinamojo D. K. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat naują tyčinį nusikaltimą padarė recidyvistas (asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

3.2. Skirdamas kaltinamajam D. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė automobilio sugadinimu viešoje vietoje matant kitiems asmenims, be jokios aiškios motyvacijos. Kaltinamasis D. K. recidyvistas, jis teistas už tokią pačią nusikalstamą veiką – už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, jis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 425 eurus), nedirba, turi sveikatos sutrikimų, susijusių su žalingu marihuanos ir opiatų vartojimu (1 t., 89–95, 97–106, 109, 112, 124–132, 134–135 b. l.). Anksčiau kaltinamajam D. K. jau buvo paskirtos arešto bausmės (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu) ir tokių bausmių realus atlikimas nesulaikė kaltinamojo D. K. nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Visos šios aplinkybės kaltinamąjį D. K. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (administracinės baudos ir realus arešto bausmių vykdymas), nepadarė jam tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, jo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad arešto bausme, už ją švelnesnėmis bausmėmis ar atidėjus kaltinamajam D. K. paskirtos bausmės vykdymą, bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam D. K. skiriama griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – reali laisvės atėmimo bausmė, kuri savo trukme yra švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam.

3.3. Taip pat kaltinamajam D. K. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

3.4. Pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis seka, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis D. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Tačiau šiuo metu minėtas baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neįsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme šiuo metu nėra teisinio pagrindo.

4. Civilinis ieškinys

4.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3136,67 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., 59 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tokią jo patirtą turtinę žalą sudaro sugadintų automobilio detalių kaina – iš viso 2896,67 Eur (detalių įsigijimo kaina su muito mokesčiu, PVM ir atsiuntimo išlaidomis), o taip pat 240 Eur už detalių sumontavimą į automobilį.

4.2. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog nukentėjusysis A. N. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo metu jis tokios pinigų sumos dar neišleido, jis dar neturi visų reikiamų automobilio detalių, automobilio jis dar nesuremontavo ir tiksliai nežino, kiek jam kainuos automobilio remontas. Taip pat nukentėjusysis svarsto parduoti nesuremontuotą automobilį už mažesnę kainą. Pasak nukentėjusiojo, šiuo metu jis automobilio remontui išleido apie 1000 Eur, tačiau tai patvirtinančių dokumentų jis neturi ir jų pateikti teismui negali.

4.3. Ne mažiau svarbu tai, jog nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra netikslus. Pavyzdžiui, į detalių sąmatą įtrauktas kairysis priekinis stiklas (121,79 Eur vertės) ir dešinysis priekinis valytuvas (14,05 Eur vertės) (1 t., 58 b. l.), bet iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir automobilio fotonuotraukų matyti, kad šios detalės (dešinysis priekinis valytuvas ir kairės pusės priekinių durelių stiklas) nesugadintos (1 t., 17–18, 20–29 b. l.). Apie tai, kad šios detalės būtų sugadintos aptariamo įvykio metu, nėra nurodyta ir kaltinamajame akte. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir automobilio fotonuotraukų matyti, kad aptariamo įvykio metu buvo nulaužtas bagažinės dangčio stiklo valytuvas ir išdaužtas dešinės pusės mažasis galinis langelis (1 t., 17–18, 20–29 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų apie šių sugadintų detalių vertę.

4.4. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo A. N. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti nėra tikslus ir šiuo metu nukentėjusysis A. N. dar nėra patyręs jo paties civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio žalos. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusysis A. N.. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra abejonių dėl to, jog nukentėjusysis A. N. dėl aptariamos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, tačiau nukentėjusysis šioje byloje neįrodė tikslios savo patirtos žalos ir savo civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydžio, šis civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o nukentėjusiajam A. N. išaiškinama, kad po to, kai šis nuosprendis įsiteisės ir bus žinoma tiksli jo patirta turtinė žala, jis turės teisę visus turtinę žalą patvirtinančius dokumentus nustatyta tvarka pateikti kaltinamajam D. K. ir reikalauti iš jo turtinės žalos atlyginimo, o kaltinamajam atsisakius atlyginti turtinę žalą – nustatyta tvarka kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

5. Kiti klausimai

5.1. Kaltinamasis D. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 10 d. 13.30 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 14.01 val. (1 t., 138–139, 140 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

5.2. Kaltinamajam D. K. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 167–168 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

5.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – akmuo, stiklo šukių pavyzdžiai ir rankos pėdsakas (ant daktiloskopinės plokštelės), saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 31, 33, 44, 46 b. l.), sunaikinami.

5.4. Šioje byloje valstybė patyrė 3,80 Eur dydžio proceso išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 eurų. Todėl proceso išlaidos iš kaltinamojo D. K. neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 13.30 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 14.01 val. – 2 (dvi) paras.

D. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

A. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir išaiškinti A. N., kad jis turi teisę po šio nuosprendžio įsiteisėjimo, žinodamas tikslią jo patirtą turtinę žalą, visus turtinę žalą patvirtinančius dokumentus nustatyta tvarka pateikti D. K. ir reikalauti iš jo turtinės žalos atlyginimo, o D. K. atsisakius atlyginti turtinę žalą – nustatyta tvarka kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – akmenį, stiklo šukių pavyzdžius ir rankos pėdsaką (ant daktiloskopinės plokštelės), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas