- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- AN2-389-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01081-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Andriaus Bubulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 3 d. nutarimo A. G. (toliau – A. G.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu A. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 60 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 3 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
3. Nesutikdami su tokia Institucijos viršininkas apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti minėtą apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialisto (duomenys neskelbtini) nutarimą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus byloje esančius duomenis pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta, ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Skundo autorius pažymi, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <.„> draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas <...>. Kaip matyti, nėra išskirta ar vairuotojas kalbėjo ar kitaip naudojosi mobilaus ryšio priemone. Pažymėtina, kad byloje ypatingas dėmesys teikiamas pažeidėjo atstovo ginamiesiems teiginiams, nesigilinant į pažeidimo esmę bei pažeidimo nustatymo faktą. Be to, skunde nurodoma, kad pažeidėjas nepateikė telefono išklotinių, kuriose matytųsi jo atlikti veiksmai tam tikru metu, naudojantis mobilaus ryšio priemone. Taip pat pažymima, kad skambinti ar rašyti SMS galima per įvairias internetines aplikacijas „Viber“ „Messenger“ ir pan.), t. y. nebūtina atlikti skambutį naudojantis pokalbių planu. Kaip matyti, teismas šioje byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nesistengė iš esmės išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos, byloje neapklausė pareigūnų, užfiksavusių nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad A. G. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendime A. G. kaltė grindžiama vieninteliu byloje esančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patrulės L. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog pareigūnė su kolega (Ž. K.) pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vairuotojas ,,akivaizdžiai rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone“ (administracinio nesižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 lapas). Minėtieji policijos pareigūnai Kauno apylinkės teisme apklausti nebuvo. Teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą byloje pasirinko pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, papildomų įrodymų dėl A. G. kaltės neteikė, atsiliepimo į A. G. skundą teismo nurodytu terminu nepateikė. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Į Kauno apylinkės teismo posėdį, kuris vyko (duomenys neskelbtini), neatvyko Institucijos atstovas, taip pat teismas nekvietė ir tarnybinį pranešimą surašiusios patrulės L. Š. ar jos kolegos Ž. K.. Apygardos teismas mano, jog minėtų pareigūnų parodymai šioje byloje būtų esminiai sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Kauno apylinkės teismas privalėjo juos apklausti teismo posėdžio metu ir vėliau tinkamai juos įvertinti priimant sprendimą byloje.
9. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad pats savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas papildomų įrodymų nereikalavo bei nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokia teisę turėjo.
10. Konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai neištyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp A. G. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko jis yra naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Andriaus Bubulio apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. G. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos ir yra neskundžiamas.