- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- 1-740-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11252-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – galutine 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausme. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi jam paskirta galutinė 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliko;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 76 MGL (3 800 Eur) bauda, jam taip pat uždrausta 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. Š. 2021 m. balandžio 11 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jo iškvėptame ore nustatyta 2,89 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2021 m. balandžio 11 d. su draugu vartojo alkoholį. Vėliau jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į aikštelę, esančią prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) žiūrėjo, kaip sportuoja žmonės, gėrė sidrą, išgėrė apie du–tris litrus, alkoholį vartojo trise. Tuo metu pareigūnai atvažiavo į aikštelę ir pagalvojo, kad jis vairavo automobilį, nors iš tikrųjų jis nevairavo, jis nebuvo užvedęs automobilio variklio, automobilis buvo paliktas „ant laisvos pavaros“ ir nuokalnėje pajudėjo, raktelių spynelėje nebuvo, variklis buvo šaltas. Iki atvykstant pareigūnams jis vairavo automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – perstatė jį į kitą vietą, perstatydamas automobilį pavažiavo apie penkis metrus. Tai darė likus minutei iki pareigūnų atvažiavimo į aikštelę. Norėjo perstatyti automobilį, kad geriau matytų draugus. Tačiau, kai pareigūnai atvažiavo, jis jau nevairavo. Automobilis pajudėjo, nes toje vietoje buvo nuokalnė ir automobilis buvo paliktas „ant laisvos pavaros“. Gailisi, kad vairavo, žino, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Automobilis „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau automobilį pirko draugei.
3. Liudytojas M. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini), atvažiavo „PEUGEOT“ automobilis, kurio vairuotojas neblaivus, pranešėjas jį stebi. Vėliau informavo, kad vairuotojo nebesimato. Policijos pareigūnams atvažiavus Semeliškių gatve prie „IKI“ parduotuvės, automobilio „PEUGEOT“ pagrindinėje aikštelėje nebuvo. Atvažiavę į galinę aikštelę (nuo Trakų gatvės) pamatė judantį automobilį „PEUGEOT“. Jis judėjo lėtai, lygia trajektorija apie dešimt metrų – nuo „IKI“ rampos link žaidimų aikštelės, toje vietoje nuokalnės nėra. Nuokalnė buvo apie šešis metrus nuo tos vietos, kurioje judėjo kaltinamojo vairuojamas automobilis. Kaltinamasis prie nuokalnės nebuvo privažiavęs. Jie privažiavo prie vairuotojo pusės. Vairuotojas pamatęs policijos pareigūnus iš karto sustabdė automobilį. Kolega iš tarybinio automobilio išlipo pirmas, jis – paskui jį. Tuomet jie priėjo prie vairuotojo, pasakė, kad pateiktų dokumentus, kad jie patikrins jo blaivumą. Vairuotojas turėjo tik laikiną asmens dokumentą, jam buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas.
4. Liudytojas Ž. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Įvykio datos ir laiko tiksliai neprisimena, dirbo kartu su M. B., kai dienos metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie „IKI“ parduotuvės, atvažiavo neblaivus vairuotojas ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Jie, reaguodami į pranešimą, važiavo iš Elektrėnų į (duomenys neskelbtini). Nuvykę į vietą automobilio neaptiko. Užsukę į vidinį „IKI“ parduotuvės kiemą pamatė, kaip prieš juos važiuoja minėtas raudonos spalvos „PEUGEOT“ automobilis. Jis pavažiavęs apie dešimt metrų užsuko dešiniau ir sustojo. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo pusės. Automobilį vairavo kaltinamasis, pajuto iš automobilio sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas vairuotojo pažymėjimo nepateikė, patikrinus kaltinamojo blaivumą, nustatyta, kad jis neblaivus. Aikštelės paviršius, kuriame judėjo kaltinamojo automobilis, buvo lygus. Sava eiga automobilis ten judėti negalėtų, automobilis važiavo. Automobilio raktelių nebuvo spynelėje, jis matė, kaip kaltinamasis ištraukė automobilinio raktelius iš spynelės ir numetėte juos automobilio salono priekyje.
5. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašas, jo 9.07–9.15 minutėje matyti, kad policijos tarnybinis automobilis privažiuoja prekybos centrą „IKI“ ir pasuka link vidiniame kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Tarnybiniam automobiliui įvažiuojant į minėto prekybos centro vidiniame kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, matomas aikštelėje važiuojantis raudonos spalvos automobilis „PEUGEOT“, kuris priekine automobilio dalimi privažiuoja prie aikštelės krašto ir sustoja.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. D. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenimis, 2021 m. balandžio 11 d. 21.20 val. gautas tarnybinis pranešimas, kad 2021 m. balandžio 11 d. 18.10 val. ekipažas V2042 sustabdė automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas yra galimai neblaivus. Pareigūnai nustatė, kad automobilį „PEUGEOT“ vairavo V. Š., patikrinus jo blaivumą, jam 2021 m. balandžio 11 d. 18.15 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, 2021 m. balandžio 11 d. 18.35 val. antruoju tikrinimu – 2,91 promilių neblaivumas. Automobilis „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu – Eišiškių pl. 127, Vilnius. Šiais savo veiksmais V. Š. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 5–8).
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinio pranešimo dėl pavojaus eismo saugumui duomenimis, 2021 balandžio 11 d. apie 17.59 val., patruliuojant Elektrėnų savivaldybėje, buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvės „IKI“ aikštelėje, stovi automobilis „PEUGEOT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir užsukus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią už prie „IKI“ parduotuvės, pastebėjo iš lėto judantį pranešime nurodytą automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris privažiavęs prie toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje esančios vaikų žaidimų aikštelės sustojo. Jiems iš karto privažiavus šalia sustojusio automobilio „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio vairo pastebėjo sėdintį, kaip vėliau paaiškėjo, V. Š., prie kurio priėjus nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, dėl to jis buvo nedelsiant išlaipintas ir buvo patikrintas jo blaivumas. 2021 balandžio 11 d. 18.15 val. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 2021 balandžio 11 d. 18.35 val. – 2,91 promilių neblaivumas. Su juo automobilyje buvo dar du asmenys – šalia vairuotojo keleivio sėdynėje sėdėjo L. D., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, už vairuotojo galinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. Š. brolis R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, pasitikrinti neblaivumą atsisakė. R. Š. ir V. Š. buvo sulaikyti. V. Š. kategoriškai neigė vairavęs automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotojo neblaivumą, jis atsisakė pasirašyti alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale. Buvo nustatyta, kad vairuotojas V. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilis „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Visa įvykio medžiaga ir vairavimo faktas nufilmuotas tarnybinio automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo registravimo priemonėmis (b. l. 11).
8. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimos pateiktos fotonuotraukos (keturiolika vienetų), iš jų sudaroma fotolentelė. Įvykio vieta apžiūrėta 2021 balandžio 11 d. 18.40 val.. Nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), šalia yra stacionarus objektas – (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėta parduotuvė „IKI“, kuri yra automobilio „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gale. Nuotraukose matomas raudonos spalvos universalo kėbulo tipo „PEUGEOT“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra priparkuotas priekiu į vaikų žaidimo aikštelę. Automobilis yra išoriškai apibraižytas, akivaizdžių apgadinimų nepastebėta. Automobilio bagažinėje yra matomas didelis kiekis tuščių alkoholinių gėrimų butelių tarų. Iš įvykio vietos niekas nėra paimta. Įvykio vietoje pėdsakų ar kitokių ikiteisminio tyrimui reikšmę turinčių objektų nepastebėta, nepaimta (b. l. 12–22).
9. 2021 balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra 2021 balandžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato tarnybinio automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kameros vaizdo įrašas Nr. V2042 (duomenys neskelbtini)ch2_20210411180000_20210411182959.mp4. Vaizdo įrašo trukmė – 29.58 min., tyrimui reikšminga yra vaizdo įrašo 8.50 minutė, kur matoma, kad tarnybinis automobilis privažiuoja adresu Vievyje, Semeliškių g. 19, esantį „IKI“ prekybos centrą ir pasuka link vidiniame kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Tarnybiniam automobiliui įvažiuojant į minėto prekybos centro vidiniame kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, matomas aikštelėje važiuojantis raudonos spalvos automobilis „PEUGEOT“, kuris priekine automobilio dalimi privažiuoja prie dešinėje aikštelės pusėje esančio krašto ir sustoja. Policijos pareigūnų automobilis privažiuoja prie automobilio „PEUGEOT“ iš kairės pusės, tai yra vairuotojo durelių pusės. Matoma, kad sustojusio automobilio „PEUGEOT“ valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) matoma, kad sustojus tarnybiniam automobiliui iš jo išlipa policijos pareigūnai. Tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros filmuojamame vaizde nematyti dešinėje tarnybinio automobilio pusėje stovinčio automobilio „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 39–41).
10. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 balandžio 11 d. 17.54 val. gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu – (duomenys neskelbtini), „IKI“ prekybos centro aikštelėje, stovi automobilis „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas yra galimai neblaivus. Praneša prekybos centro lankytojas. Jei pradės važiuoti, perskambins. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 balandžio 11 d. 21.20 val. gautas tarnybinis pranešimas iš vyriausiojo patrulio M. B., kad 2021 balandžio 11 d. 18.10 val. ekipažas V2042 kartu su vyr. patruliu Ž. Š. sustabdė automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas yra galimai neblaivus. Pareigūnai nustatė, kad automobilį „PEUGEOT“ vairavo V. Š., kuriam, patikrinus neblaivumą, 2021 balandžio 11 d. 18.15 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Vėliau, 2021 balandžio 11 d. 18.35 val., antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 34–38).
11. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „PEUGEOT“, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas nuo 2015 m. gegužės 30 d. yra A. M.. 2021 m. kovo 1 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą. Naujas savininkas nuo 2021 m. kovo 1 d. yra L. S. (b. l. 85).
12. 2021 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, L. S. pardavė automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. (b. l. 86).
13. VšĮ „Emprikis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 220 Eur (b. l. 87).
14. 2021 balandžio 11 d. 18.15 val. V. Š. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0030, nustatytas 2,89 promilių neblaivumas (b. l. 27–30).
15. 2021 balandžio 11 d. 18.35 val. V. Š. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0030, nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 27–30).
16. 2021 balandžio 11 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, V. Š. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, buvo įvertinta bendra asmens būklė – gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b .l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
18. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,89, t. y. daugiau nei 1,51, promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje aptartų įrodymų (šio nuosprendžio 3 – 16 punktai, iš dalies – 2 punktas) visumą. Pažymėtina, kad, nors V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino padaręs nusikalstamą veiką – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai įvažiavo į aikštelę, jis automobilio nevairavo, o automobilis judėjo pats, nes buvo palikęs automobilio laisvą pavarą, tačiau pripažino, kad, likus minutei iki pareigūnų atvažiavimo į aikštelę, esančią prie prekybos centro „IKI“, jis, jau būdamas neblaivus, perstatė automobilį aikštelėje iš vienos vietos į kitą, pavažiavo apie penkis metrus. Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis automobilio tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nevairavo, o automobilis judėjo, nes buvo palikta laisva pavara, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės – minėtų kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė automobilio nevairavęs, tačiau taip pat nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, tai, teismo vertinimu, tik patvirtina jo šioje byloje pasirinktos gynybinės pozicijos prieštaringumą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. B. ir Ž. Š. patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis laisva pavara negalėjo judėti, nes toje vietoje nebuvo nuokalnės, be to, automobilis važiavo į priekį ir sukosi, šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas.
19. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
20. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
21. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
22. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.
23. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
24. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
25. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
26. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu kartu su kaltinamuoju automobilyje buvo ir kiti asmenys, kurių saugumui neabejotinai kilo pavojus (nors atitinkami padariniai ir neatsirado), kaltinamajam nustatytas neblaivumas – 2,89 promilės, beveik dvigubai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad V. Š. keturis kartus teistas, vieną kartą už analogišką nusikaltimą (2020 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), nedirba, per paskutinius penkerius metus 6 kartus baustas administracine tvarka (iš jų vieną kartą už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti), jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 129–134).
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, ilgesniam, nei šios bausmės vidurkis už nusikaltimus, terminui – 60 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).
28. Teismo vertinimu, nėra pagrindo V. Š. skirti švelnesnę bausmę (švelnesnės rūšies ar dydžio bausmę), kadangi jis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo nekeičia, vykdo analogiškas nusikalstamas veikas, todėl švelnesnės bausmės nėra veiksmingos ir jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
29. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
30. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
31. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
32. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (žr. šio nuosprendžio 26 punktą) bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams.
33. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
34. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
35. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
36. Taigi, automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
37. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (b. l. 114 – 117), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
38. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 11 d. 18.15 val. iki 2021 m. balandžio 12 d. 11.57 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 60–63).
39. Remiantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
40. Pažymėtina, kad gali būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas realiai patyrė 24 Eur automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Realiai patirtų proceso išlaidų, jų dydžio už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą patys savaime (nesant kitų įrodymų byloje) nepatvirtina nei į bylą pateiktas pranešimas (b. l. 101), nei 2020 m. birželio mėnesio Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 10-ST2-88 (b. l. 102–112). Nepateikus aptariamų išlaidų realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo atitinkamų išlaidų priteisimui iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad tai neriboja dėl šiame nuosprendžio punkte aptariamų išlaidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.
41. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. Š. paskirtą bausmę subendrinti su teismo 2020 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti V. Š. galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto bausmę ir 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. Š. paskirtą bausmę subendrinti su teismo 2020 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti V. Š. galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto bausmę ir 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą.
V. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2021 m. balandžio 11 d. 18.15 val. iki 2021 m. balandžio 12 d. 11.57 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – V. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą V. Š. priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
V. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nepriteisti iš V. Š. automobilio ,„(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų.
Išaiškinti V. Š., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės arba Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.