Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-310-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00434-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. I. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1455-853/2019. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. 2019 m. vasario 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas ieškovės V. I. ieškinys atsakovui A. Z. dėl santuokoje įgyto nepadalinto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. 3. Teismas nurodė, kad ieškovės remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsniu prašo pripažinti neįregistruotą nekilnojamąjį turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors ieškovė ir teigia, kad nekilnojamasis turtas buvo statytas sutuoktiniams esant santuokoje bei iš bendrų lėšų, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad civilinės apyvartos ir ginčo daiktu gali būti tik teisėtai sukurtas ir nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamasis turtas (šiuo atveju – gyvenamasis namas). Kol nekilnojamasis turtas įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas laikoma, jog toks turtas neegzistuoja, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, jog ginčo turtas – ieškinyje nurodytas gyvenamasis namas – egzistuoja. 4. Teismas tuo pačiu ieškovei išaiškino, kad esant situacijai, kai gyvenamasis namas, į kurį ieškovė pareiškė atitinkamas civilines teises, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, bylos šalys pirmiausia turėtų inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl gyvenamojo namo įteisinimo įstatymų nustatyta tvarka. Be to, dalijant namą natūra, būtina nustatyti, kaip bendrasavininkiai naudosis žemės sklypu, ant kurio pastatytas šis namas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) V. I. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 5.1.Kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad ginčo tur­tas - ieškinyje nurodyta gyvenamasis namas egzistuoja. Kad gyvenamasis namas realiai eg­zistuoja, aiškiai matyti iš pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, t. y. 2011 m. balandžio 28 d., santuokos nutraukimo dieną, šalių santuokos metu bendrai įsigytame mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), tikrai yra pastatytas nekilnojamojo turto objektas - dviejų aukštų „L“ rai­dės formos gyvenamasis namas. Šie rašytiniame įrodyme esantys duomenys neginčijamai patvirtina ginčo gyvenamojo namo realaus egzistavimo faktą. 5.2.Ieškinyje akcentavo, kad ji pati dėl objektyvių priežasčių negali teismui pa­teikti įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos įrodinėjamos aplinkybės pagrįstumą, t. y. kad ginčo objektas - santuokos metu iš bendrų lėšų šalių pastatytas gyvenamasis namas ne tik, kad šalių buvo pastatytas teisėtai, bet ir kad jis dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos santuokos metu nebuvo padalintas. Be to, apeliantė nurodė, kad ji neturi teisinių priemo­nių priversti atsakovą įregistruoti santuokos metu šį bendrai pastatytą gyvenamąjį namą ne­kilnojamojo turto registre, o pats atsakovas santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo ne­kilnojamojo turto registre sąmoningai neregistruoja ir net nežada vykdyti santuokos nutrau­kimo metu apeliantei duoto įsipareigojo jį įregistruoti, nes nebenori jo dalintis su buvusia sutuoktine. Apeliantė dėl objektyvių priežasčių teismui įrodymų (pirkimo – pardavimo sutarties, statybos projekto ir statybos leidimo, kurie yra pas atsakovą, pateikti ne­gali, būtent todėl ji savo ieškinyje ir pateikė prašymą, kad jos negalimus pateikti įrodymus iš atsakovo išreikalautų teismas, nurodžiusi negalėjimo pateikti šių įrodymų objektyvias prie­žastis (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliantės (ieškovės) V. I. atskirasis skundas tenkinamas. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 7. Ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti prašomo pripažinti turto (gyvenamojo namo) bendrąja sutuoktinių nuosavybe teisinės registracijos dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo. 8. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad nors namas nėra teisiškai įregistruotas, tačiau jis realiai egzistuoja, ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, apeliantė teigia, kad ji neturi teisinių priemonių priversti atsakovą įregistruoti santuokos metu šį bendrai pastatytą gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registre, o pats atsakovas santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre sąmoningai neregistruoja ir net nežada vykdyti santuokos nutraukimo metu apeliantei duoto įsipareigojo jį įregistruoti, nes nebenori jo dalintis su buvusia sutuoktine. Apeliantė pažymi, kad įrodymus (pirkimo – pardavimo sutartį, statybos projektą ir statybos leidimą), kurie yra pas atsakovą, ieškinyje prašė teismo išreikalauti, todėl mano, kad teismas nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti. Su šiais ieškovės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). 10. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111 – 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). 11. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartyje nurodytais motyvais, kad pareiškiamame ieški­nyje be CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamus procesinių dokumentų turiniui turi būti nurodyti ir CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti specialieji ieš­kiniui, kaip procesiniam dokumentui ir jo priedams keliami reikalavimai, t. y.: ieškinio su­ma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikala­vimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą, ieškovo reikalavimas (ieš­kinio dalykas), ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pa­teiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai). 12. Visgi, šioje situacijoje, apeliacinio teismo nuomone, yra atsižvelgtina į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nu­osavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio aspektu išaiškinta, kad nu­osavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.). Būtent su šia įstatyme nustatyta aplinkybe yra siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346- 684/2016; 2018 m. spalio 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018 ; kt.). 13. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog į dalijamo sutuoktinių bendro turto ba­lansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuo­savybės teise priklausantis turtas. Pasak Kasacinio teismo, laikytina, kad turtas realiai egzis­tuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavy­bės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 269/2012; kt.). 14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, ieškovės nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovės ieškinio turinį vertino pernelyg formaliai ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė privalo pateikti nekilnojamo daikto teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus. Kaip teisingai nurodo apeliantė, ji neprašo įteisinti neteisėtos, kaip vertino teismas, namo statybos. Apeliantė prašo pripažinti teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą nepadalintą santuokos nutraukimo metu, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti bei išreikalauti iš atsakovo turimus dokumentus susijusius su nekilnojamuoju turtu. Apeliantė kartu su ieški­niu pateikė oficialų rašytinį įrodymą, kuriame antstolio užfiksuoti faktiniai duomenys patvintina, kad santuokos nutraukimo metu pastatytas, tačiau nekilnojamojo turto registre neį­registruotas gyvenamasis namas faktiškai egzistuoja, todėl vadovaujantis aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, yra pagrindas teigti, jog vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog tai yra neteisėtos statybos objektas, kurį savo ieškiniu apeliantė faktiškai prašo įteisinti neteisėtą statybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl to, kad nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tokia aplinkybė savaime negali būti teisinė kliūtis apeliantei įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę reikalauti teismo sprendimu pripažinti santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą bendrosios jungtinės nuosavybės turtu bei jį pa­dalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), nes priešingu atveju tokiu būdu ieškovei yra užkertamas kelias į teisminę gynybą. Ieškovei nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, kadangi teismo reikalaujamas dokumentas neegzistuoja dėl galimai atsakovo neatsakingų veiksmų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Taigi, šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turi išreikalauti ieškovės prašomus dokumentus iš atsakovo ir nagrinėti bylą pagal turimus duomenis, aiškinantis aplinkybes bylos nagrinėjimo metu. 15. Nurodytų argumentų pagrindu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Nutarė: Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjas Egidijus Mockevičius