Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. ir Š. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkioms) paroms arešto, BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 2 d.

Š. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas – 2019 m. vasario 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. balandžio 1 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbiami), namo kieme, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį – sutuoktinės E. T. patėvį R. Z., t. y., tyčia griebė R. Z. už megztinio kaklo srityje ir dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jam vieną smūgį į kairiąją ausį, po to rankomis pastūmė pastarąjį ant savo automobilio „Audi A8“ bagažinės dangčio ir, jį prispaudęs, rankos kumščiu tyčia sudavė jam vieną smūgį į kairiąją ausį, antrą smūgį į lūpą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. Z. fizinį skausmą.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent:

2.1. 2018 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbiami) mieste, neteisėtai, neturėdamas leidimo, mainais į psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, iš V. M. neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – šaudyti tinkamą pramoninės gamybos, Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoletą (TT) Nr. (duomenys neskelbiami), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas, ir neteisėtai laikė jį automobilyje ,,AUDI A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jis (A. T.) minimame automobilyje neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 2 (du) pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm kalibro trumpuosius Browning šovinius (sin .380 ACP, .2380 AUTO, 9 mm Browning Kurz), kurie skirti A, B ir C kategorijų ginklams, iki kol 2018 m. rugsėjo 13 d. 19.45 val., minimą šaunamąjį ginklą ir du šovinius pats pateikė kratą atlikusiems policijos pareigūnams.

2.2. Be to, jis neteisėtai, neturėdamas leidimo garaže, adresu (duomenys neskelbiami), laikė pramoninės gamybos dujinį pistoletą „BLOW Compact PR06“ Nr. (duomenys neskelbiami), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; pramoninės gamybos revolverį „(duomenys neskelbtini) GUM“ (OLYMPIC 38) Nr. (duomenys neskelbiami), skirtą šaudyti .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, iš kurio taip pat galima šaudyti ir 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; pramoninės gamybos dujinį revolverį „ROHM RG89S“ Nr. (duomenys neskelbiami), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; 14 (keturiolika) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių revolverinių šovinių, kurie yra skirti C kategorijos ginklams, kuomet 2018 m. rugsėjo 13 d., 20.35 val., minėtus ginklus ir šovinius kratos matu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.3. Be to, jis savo gyvenamojoje patalpoje - bute adresu (duomenys neskelbiami), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 39 (trisdešimt devynis) pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius Makarov, skirtus šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelio A, B, C kategorijos šaunamųjų ginklų; 1 (vieną) pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį Nagant, skirtą šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų, 1 (vieną) pramoninės gamybos .308 kalibro (7,62 mm) imitacinį šovinį 7,62 x 51 NATO, skirtą šaudyti iš .308 kalibro daugelio modelių A kategorijos šaunamųjų ginklų, iki kol 2018 m. rugsėjo 13 d., 21.55 val., šiuos šovinius rado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai.

3. Be to, A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 13 d. mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, už 300 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,744 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė uždarytoje rudos spalvos dangteliu dėžutėje, automobilyje „Audi A8“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairu esančioje angoje, kuomet 2018 m. rugsėjo 13 d., 19.45 val., atliekamos kratos minimame automobilyje metu psichotropines medžiagas pats pateikė policijos pareigūnams.

3.1. Be to, jis ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbiami) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, už nenustatytą sumą, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,118 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ne mažiau kaip 0,524 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 13 d., garaže esančiame adresu (duomenys neskelbiami), neteisėtai išplatino, perduodamas S. S. (S. S.) kaip atlygį už atliktus automobilio remonto darbus.

3.2. Be to, jis ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbiami) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, už 130 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau nei 11,865 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir ne mažiau kaip 0,216 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose yra 13,2 % ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis.

3.3. Be to, jis ne vėliau nei iki 2019 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, už nenustatytą sumą, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 5-fluoro-ADBICA (5F-ABB-PICA arba N-(1-amino-3,3-dimetil-1-oksobutan-2-il)-1-(5-fluoropentil)indol-3-carboksamido), kurios kiekio nustatyti nėra galimybės bei 0,012 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

3.4. Be to, ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbiami) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš Š. G. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5,046 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir ne mažiau kaip 0,164 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose yra 10,7 % ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis ir šiuos nurodytus kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtai laikė savo gyvenamojoje patalpoje – bute, adresu (duomenys neskelbiami), kuomet 2018 m. rugsėjo 13 d., 21.55 val., 16.911 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0.38 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - 5-fluoro-ADBICA (5F-ABB-PICA arba N-(1-amino-3,3-dimetil-1-oksobutan-2-il)-1-(5-fluoropentil)indol-3-carboksamido) ir 0,012 g psichotropinės medžiagos – amfetamino kratos metu minimame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Š. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad iki 2018 m. rugsėjo mėn., tyrimo tiksliai nenustatytos dienos laikė ne mažiau nei 5,046 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir ne mažiau nei 0,164 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose yra 10.7 % ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurios vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra narkotinės medžiagos, ir kurias ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną (duomenys neskelbiami), tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai išplatino minimas narkotines medžiagas atiduodamas jas neatlygintinai A. T.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo Š. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. T. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo

14. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. T. dabar turi mažamečių vaikų, kuriuos išlaiko, nes žmona motinystės atostogose, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo dar daugiau švelninti apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes. Šios aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant jas su įvykdytų nusikaltimų pavojingumu ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, kurias skirdamas bausmes teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.

17. Byloje nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo: šaunamuoju ginklu – šaudyti tinkamu pramoninės gamybos, Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoletu (TT) Nr. 4C144, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas; dviem pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm kalibro trumpaisiais Browning šoviniais (sin .380 ACP, .2380 AUTO, 9 mm Browning Kurz), kurie skirti A, B ir C kategorijų ginklams; pramoninės gamybos dujiniu pistoletu „BLOW Compact PR06“ Nr. (duomenys neskelbiami), skirtu šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; pramoninės gamybos revolveriu „(duomenys neskelbtini) GUM“ (OLYMPIC 38) Nr. (duomenys neskelbiami), skirtu šaudyti .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, iš kurio taip pat galima šaudyti ir 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; pramoninės gamybos dujinį revolveriu „ROHM RG89S“ Nr. (duomenys neskelbiami), skirtu šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos šaunamasis ginklas; 14 (keturiolika) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių revolverinių šoviniais, kurie yra skirti C kategorijos ginklams; 39 (trisdešimt devyniais) pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniais Makarov, skirtais šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelio A, B, C kategorijos šaunamųjų ginklų; 1 (vienu) pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniu Nagant, skirtu šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų, 1 (vienu) pramoninės gamybos .308 kalibro (7,62 mm) imitaciniu šoviniu 7,62 x 51 NATO, skirtu šaudyti iš .308 kalibro daugelio modelių A kategorijos šaunamųjų ginklų.

19. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas, parenkant konkrečią bausmę už skiriamą nusikalstamą veiką, teismams nenumato jokio reikalavimo atlikti lyginamąją tipinio (rūšinio) nusikaltimo pavojingumo analizę ir pateikti vertinimus šiuo klausimu. Toks nusikaltimo pavojingumo apibūdinimas tėra teorinė nuostata, naudojama lyginant ir aiškinant nusikalstamų veikų sankcijų ribas, kaltininko nubaudimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-489/2015).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad minėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo surasti ir paiimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nebuvo panaudoti kitiems nusikaltimams daryti, nesudaro pagrindo A. T. veiką vertinti kaip mažiau pavojingą ir teigti, kad grėsmė visuomenei nekilo. Nagrinėjamo nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos. Visuomenės saugumui užtikrinti reikalinga valstybinė kontrolė. Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Todėl neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymas pats savaime yra pavojingas visuomenės saugumui ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 253 straipsnyje.

21. Jeigu byloje būtų duomenų, kad nuteistasis ketino ar naudojo neteisėtai laikomus ginklus ar šaudmenis kitų nusikaltimų darymui, jo veiksmai, priklausomai nuo pasekmių, galėtų būti kvalifikuojami ir pagal kitus BK straipsnius. Be to byloje nustatytas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekis, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, yra reikšmingas požymis, kuris patvirtina, jog nuteistasis A. T. nepagrįstai skunde sumenkina savo padarytų nusikalstamų veiksmų rūšinį pavojingumą. Nors nuteistasis savo skunde akcentuoja savo veikos mažesnį pavojingumą tvirtindamas, kad laikė tik C kategorijos šaunamuosius ginklus, tačiau specialisto išvada patvirtino, jog vienas iš keturių jo neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų yra Tokarevo konstrukcijos 1930/33 pavyzdžio 7,62 mm kalibro pistoletas TT, kuris yra priskiriamas B kategorijos ginklų kategorijai.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. T. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skirti švelnesnę bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo, nes nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ar jo asmenybę.

25. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios, jos iš esmės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016. Todėl remtis šioje baudžiamojoje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi kaip precedentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

26. Vienok, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai šio nusikaltimo dalyku pripažino 1 (vieną) pramoninės gamybos .308 kalibro (7,62 mm) imitacinį šovinį 7,62 x 51 NATO, skirtą šaudyti iš .308 kalibro daugelio modelių A kategorijos šaunamųjų ginklų.

27. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 punktą, imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) skirtas šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Tokie šoviniai imituoja šūvio garsą ir priskiriami prie šaudmenų, nors yra žymiai mažiau pavojingi už neimitacinius šovinius.

28. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012) išaiškinta, kad imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl konstatuota, kad šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku.

29. Taigi pripažintina, kad 1 (vienas) pramoninės gamybos .308 kalibro (7,62 mm) imitacinis šovinys 7,62 x 51 NATO, skirtas šaudyti iš .308 kalibro daugelio modelių A kategorijos šaunamųjų ginklų, inkriminuotas nepagrįstai, todėl šio šaudmens laikymas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinas, pakeičiant teismo nuosprendį.

30. Šios nuosprendžio dalies pakeitimas neturi esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes, net ir pašalinus 1 vnt. imitacinio šaudmens neteisėtą laikytą, A. T. neteisėtai laikytų ginklų ir šaudmenų kiekis atitinka BK 253 straipsnio 2 dalies kvalifikuojančius požymius. A. T. lieka nuteistas už neteisėtą laikymą: pramoninės gamybos, Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoleto (TT) Nr. 4C144, 2 (du) pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm kalibro trumpųjų Browning šovinių (sin .380 ACP, .2380 AUTO, 9 mm Browning Kurz), kurie skirti A, B ir C kategorijų ginklams, pramoninės gamybos dujinio pistoleto „BLOW Compact PR06“ Nr. (duomenys neskelbiami), skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais; pramoninės gamybos revolverio „(duomenys neskelbtini) GUM“ (OLYMPIC 38) Nr. (duomenys neskelbiami), skirto šaudyti .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, pramoninės gamybos dujinio revolverio „ROHM RG89S“ Nr. (duomenys neskelbiami), skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, 14 (keturiolikos) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių revolverinių šovinių, 39 (trisdešimt devynių) pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių Makarov, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelio A, B, C kategorijos šaunamųjų ginklų, ir 1 (vieno) pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinio Nagant, skirto šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų.

31. Taigi, nėra teisinio pagrindo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį ar pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę švelninti.

32. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo teisingumo, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 dalies ir BK 64 straipsnio nuostatas, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnis 1 punktas).

33. Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, A. T. šiuo nusprendžiu už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

34. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas nuosprendžiu paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė: nesubendrino nagrinėjamoje byloje už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir taip pažeidė bausmių bendrinimo taisykles.

35. BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

36. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnius, t. y. per vieną ar kelias kategorijas. Tuo tarpu, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz. nesunkus, apysunkis ir sunkus nusikaltimas), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu.

37. Nagrinėjamu atveju A. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, t. y. už dvi nusikalstamas veikas, kurios yra sunkūs nusikaltimai, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

38. Taigi nustačius, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos tai pačiai kategorijai, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ši veika labai skiriasi nuo minėtų pagal savo kategoriją.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme.

40. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. galutinė subendrinta bausmė paskirta 20 parų areštas.

41. Tuo tarpu, šioje nagrinėjamoje byloje A. T. nuteistas už tris nusikalstamas veikas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, kurios padarytos nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo.

42. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs A. T. subendrintą bausmę, šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausme turėjo bendrinti ne vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o BK 63 straipsnio 9 dalimi.

43. Pažymėtina, kad pagal BK 64 straipsnį bausmės yra bendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Tuo tarpu pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra bendrinamos, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 63 straipsnio 4 dalie ir 5 dalies 2 punkto bei 9 dalies nuostatų, o vadovaudamasis BK 64 straipsniu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.

44. 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu A. T. nuteistas už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjamoje byloje apygardos teismo nuosprendžiu subendrinta bausmė paskirta už veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkiam nusikaltimui. Taigi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrinama apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, BK 63 straipsnio 9 dalimi.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, 20 lape (t. 9, b. l. 45) pasisakydamas dėl kaltinime nurodytų, rastų kratos metu pas A. T. narkotinių medžiagų, nurodė, kad byloje pasitvirtino, jog A. T. šias narkotines medžiagas įgijo, turėdamas tikslą jas platinti, ir konstatavo, kad šie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nors pastarasis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosiis instancijos teismas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių taip pat neinkriminavo.

46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, 20 lape konstatuodamas, kad A. T. veiksmai sudaro BK 260 straipsnio 2 dalies, o ne 1 dalies sudėtį, padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri taisytina, nustatant, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai dėl inkriminuotų narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo sudaro BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes jis turėjo tikslą jas platinti.

Dėl Š. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo

47. Nuteistasis Š. G. apeliaciniame skunde sutinka su teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimu, bet prašo skirti švelnesnę bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

48. Kaip jau minėta, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014).

49. Priešingai nei teigiama nuteistojo Š. G. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei jos dydį, paminėtų reikalavimų nepažeidė.

50. Individualizuodamas nuteistajam Š. G. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi), konstatavo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas bausmės dydį, apygardos teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – nuteistasis Š. G. padarė vieną tyčinį sunkų, baigtą nusikaltimą.

51. Teismas įvertino ir jo asmenybę: Š. G. dirbo, turi šeimą, vaiką, tačiau praeityje buvo teistas (teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs), 28 kartus baustas už administracinius pažeidimus, o tai Š. G. asmenybę apibūdina neigiamai.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, Š. G. skyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai šios bausmės ribai.

53. Apeliantas skunde nurodo, kad jis su A. T. iš anksto nesitarė dėl kanapių perdavimo, neturėjo tikslo platinti, norėjo jas išmesti, tačiau sutiko A. T. ir, nieko blogo nepagalvojęs, atidavė jam narkotinę medžiagą. Vienok, šios apelianto nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad pastarasis narkotinę medžiagą išplatino, tačiau negali būti pagrindu švelninti apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

54. Taigi, apeliantas skunde jokių kitų naujų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, galinčių turėti įtaką paskirtos bausmės dydžiui mažinti, nepateikė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Š. G. kitokia nuomonė dėl bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimo, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Dar kartą vertinti tas pačias teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes ir dar daugiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

55. Nuteistojo Š. G. prašymas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepagrįstas.

56. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Š. G. padarė sunkų nusikaltimą jau galiojant šiai BK 75 straipsnio redakcijai (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigali. 2017 m. spalio 6 d. red.), o ji nenumato galimybės atidėti vykdymą laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį A. T. inkriminuotą 1 (vieno) pramoninės gamybos .308 kalibro (7,62 mm) imitacinio šovinio 7,62 x 51 NATO, skirto šaudyti iš .308 kalibro daugelio modelių A kategorijos šaunamųjų ginklų, neteisėtą laikymą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. T. šiuo nuosprendžiu paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį bausmių bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 6 dalimi, 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir A. T. subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. T. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 2 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ištaisyti nuosprendžio 20 lape padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad A. T. nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo sudaro ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalies, bet 1 dalies sudėtį.

Nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti.