- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2SA-315-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19683-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Kategorijos
- 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., D. K., V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės D. M. 2013-05-22 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/02783, kuriuo yra reikalaujama iš skolininko D. K. sutuoktinės O. K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 35 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi (b.l. 18-20) pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad Hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai įkeitimo metu sudarė daugiau nei 2000000 Lt (v.b.l. 182-184). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įkeisto turto vertė sudaro 544600 Lt (v.b.l. 185-188). LR CPK 754 str. 1 d. numatyta, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Pagal LR CPK 747 str., išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto galimas tik hipotekos kreditoriui sutinkant. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog D. K. prievolė pagal antstolės vykdomą vykdomąjį dokumentą, yra jo asmeninė prievolė. Antstolei nustačius, jog skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomo turto nepakanka įsiskolinimui V. M. naudai padengti, ir nustačius, jog skolininko sutuoktinė gauna pajamas iš darbinės veiklos, remiantis nurodytomis teisės normomis, skolos išieškojimas pagrįstai nukreiptas į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje – jo sutuoktinės darbo užmokestį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog O. K. 1/2 dalis pajamų, susijusių su darbo santykiais, kitų esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui. Taigi, skolininko pajamas sudaro ne tik jo darbo užmokestis, bet ir jo sutuoktinės (pareiškėjos) darbo užmokesčio dalis. Iš skolininko sutuoktinės išieškomoms darbo užmokesčio dalims netaikytinas LR CPK 736 str. 2 d. įtvirtintas dydis (70 proc.) kaip maksimalus vykdant išieškojimą. Iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio turi būti atliekamos išskaitos, nurodytos LR 736 str. 2 d. procentine išraiška ir padalintos pusiau. Skundžiamame patvarkyme būtent taip ir nurodyta, t.y. pareiškėjos darbovietei nurodyta iš jos darbo užmokesčio išskaičiuoti 35 proc. nuo atlyginimo dalies, viršijančios 1 MMA, ir 10 proc. nuo atlyginimo dalies, neviršijančios 1 MMA. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, jog skundžiamas patvarkymas neprieštarauja LR CPK 736 str. 1 ir 2 d. nuostatoms, ir teismo nutarčiai, kuria nustatyta, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. K. atskiruoju skundu (b.l. 28-31) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad skolininkui D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 544 600 Lt. Tuo tarpu skolininko D. K. skola kreditoriui V. M. yra 341 119 Lt. Taip pat nurodo, kad antstolė D. M. net nebandė vykdyti išieškojimo iš skolininkui D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Nurodo, kad antstolė D. M. nėra pasikreipusi į įkaito turėtoją, kad gautų sutikimą, tačiau iškart pradėjo išieškojimo iš jos darbo užmokesčio procedūras. Vadovaujantis LR CK 3.112 str. 1 d., tą galima daryti tik nesat sutuoktinio, kuris yra skolingas, asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar jo nesant pakankamai. Veikdama priešingai nei reglamentuoja įstatymai antstolė D. M. veikė ultra vires. Nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamų patvarkymų turinio, išskaitas antstolė buvo nurodžiusi daryti tiek pagal LR CPK 736 str. 1 d., tiek pagal LR CPK 736 str. 2 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad antstolė neatliko neteisėtų veiksmų, pats sau prieštarauja. Taip pat nurodo, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžiai yra nurodyti LR CPK 736 str. 1 d. bei 2 d. Būtent šiais išskaitų dydžiais antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus, ir turi vadovautis. Nurodo, kad antstolės veiksmai, kuriais ji įpareigoja darbdavį daryti LR CPK nenumatyto dydžio išskaitas iš pareiškėjos O. K. darbo užmokesčio, yra neteisėti ir vertintini kaip antstolės veikimas ultra vires.
Atsiliepimas
Antstolė D. M. atsiliepimu (b.l. 35-37) į pareikštą atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstu laikytinas pareiškėjos argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausančio turto vertė sudaro 544600 Lt, o įsiskolinimas išieškotojui 341119 Lt, todėl realizavus įkeistą turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriais, piniginių lėšų pakaks atsiskaityti ir su V. M., kurio naudai vykdomas išieškojimas. Nurodo, kad remiantis hipotekos registro duomenimis, hipotekos kreditorių reikalavimai įkeitimo metu sudarė daugiau nei 2000000 Lt, todėl realizavus įkeistą turtą visos lėšos atiteks hipotekos kreditoriui ir, jokiu būdu, jų nepakaks trečios eilės išieškotojo V. M. reikalavimui padengti. CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo pareiga lemia asmens pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, gi aptariamu atveju, jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius apie skolininko asmeninio turto ir įsiskolinimų hipotekos kreditorių naudai santykį, nepateikta, todėl antstolė konstatuoja, kad pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti (neįrodė), jog skolininkas turi asmeninio turto, pakankamo jo prievolėms įvykdyti. Taip pat nurodė, kad CPK 736 str. nustato, jog iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA išskaitoma 20%, o iš dalies viršijančios MMA - 70%. Kadangi teismo sprendimu nustatyta, jog O. K. ½ dalis pajamų, susijusių su darbo santykiais, kitų esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui, todėl iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio atliktinos išskaitos procentine išraiška padalintos pusiau, kas sudaro 10% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA ir 35% nuo dalies, viršijančios MMA. Šia tvarka atliktinų išskaitų dydis yra visiškai analogiškas pareiškėjos skunde nurodytam atliktinam išskaitų dydžiui. O. K. darbo užmokestis sudaro 7479,42 Lt, todėl priskaičiuotas darbo užmokestis „į rankas“ sudaro apie 5700 Lt. (apie 860 Lt. nuo MMA, apie 4840 Lt. nuo dalies, viršijančios MMA). Atliekant išskaitas antstolės patvarkyme nurodyta tvarka, išskaitytina suma sudarytų 1780 Lt. (86 Lt. + 1694 Lt.). Atliekant išskaitas skunde nurodyta tvarka, t.y. padalijus pareiškėjos atlygį pusiau ir po to išskaičiuojant 20% nuo MMA ir 70% nuo dalies viršijančios MMA, išskaitų suma būtų lygiai tokia pati - 1780 Lt (5700/2 = 2850 Lt.; 20% nuo 430 Lt (1/2 dalis MMA) = 86 Lt.; 70% nuo 2420 Lt. (1/2 dalis virš MMA) = 1694 Lt.). Todėl teigti, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, veikė ultra viręs ar kaip nors pažeidė pareiškėjos teises nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Varėnos r. sav. 1 notarų biuro 2010-08-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3478 dėl 341 119 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojo V. M. naudai (vykd. bylos Nr. 0012/10/02783). Nustačiusi, jog iš skolininko turimo turto išieškoti skolą nėra galimybės, antstolė patikrino skolininko sutuoktinės O. K. turtinę padėtį ir nustatė, jog O. K. dirba UAB „Parexel Internacional“ bei gauna pajamas (v.b.l. 107). Išieškotojui V. M. ir/ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (v.b.l. 131). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi civ. byloje Nr. 2-12693-803/2012 nustatė, kad O. K. ½ dalis pajamų, susijusių su darbo santykiais, kitų esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui D. K. (v.b.l. 151-152). Vilniaus apygardos teismas 2013-05-15 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-529-567/2013 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (v.b.l. 164-165). 2013-05-22 antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo įteiktas UAB „Parexel International“, jame nurodyta iš skolininko sutuoktinės O. K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 35 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b.l. 175-176).
Apeliantė skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad D. K. priklausančio turto vertė yra pakankama atsiskaityti ir su hipotekos kreditoriais ir su V. M.. Tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. Apeliantė teismui nepateikė jokių duomenų apie jos nurodomas aplinkybes, nėra aišku, kokio dydžio skolinis įsipareigojimas yra likęs D. K. kreditoriui, kuriam yra įkeistas nekilnojamasis turtas, nors tokią pareigą apeliantė turėjo (CPK 178 str.). Apeliantė taip pat nurodo, kad antstolė darydama atskaitymus iš jos darbo užmokesčio veikia ultra vires, kadangi įpareigoja darbdavį daryti CPK nenumatyto dydžio išskaitas, t.y. pažeidžia CPK 736 str. nustatytą tvarką. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti, kadangi jie visiškai nepagrįsti. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą detaliai nurodė, kokio dydžio išskaitas daro iš apeliantės darbo užmokesčio ir kodėl jos yra tokio dydžio. Pakartotinai atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad skolininkui D. K. priklauso pusė apeliantės gaunamo darbo užmokesčio, todėl atskaitymai numatyti CPK 736 str. 2 d. ir 736 str. 1 d. 2 p. vykdant išieškojimą yra dalinami pusiau. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas apie CPK 736 str. normų taikymą ir jį detalizuodamas, papildomai neišskyrė 736 str. 1 d. 2 p., tačiau detaliai paaiškino, kokiu principu susidaro atskaitomas dydis, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
CPK 306 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad antstolė nėra pasikreipusi į įkaito turėtoją, kad gautų sutikimą, tačiau iškart pradėjo išieškojimo iš jos darbo užmokesčio procedūras.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.