Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės M. V. prašymą dėl T. B. fizinio asmens bankroto bylos baigimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančio fizinio asmens T. B. nemokumo administratorė M. V. kreipėsi į teismą su prašymu priimti nutartį baigti fizinio asmens T. B. bankroto bylą bei nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus.

2. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjui T. B. iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė M. V.; 2021 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2021 lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą 3 metų laikotarpiui iki 2024 m. lapkričio 9 d. Per 36 mėnesius bankroto bylos eigoje mokumo atkūrimo planas yra sėkmingai įvykdytas, buvo planuota patenkinti kreditorinių reikalavimų, kurių suma 12 033,66 Eur, o faktiškai buvo patenkinta kreditorinių reikalavimų, kurių suma 14 453,73 Eur.

3. 2024 m. lapkričio 9 d. nemokumo administratorė sudarė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, jį pasirašė fizinis asmuo T. B. bei 2024 m. lapkričio 15 d. patvirtino kreditorių susirinkimo pirmininko kreditorės ,,PlusPlus Capital” AS atstovė I. R. elektroniniu parašu. Mokumo atkūrimo plano vykdymo metu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 9 d. bankrutuojantis fizinis asmuo gavo pajamų: 2021 m.- 270, 00 Eur; 2022 m. 6 298,97 Eur; 2023 m. – 7 015,09 Eur; 2024 m. - 7 113,79 Eur. Iš viso pajamų: 20 697,85 Eur, iš kurių į depozitą mokumo atkūrimo plano vykdymui pravedė 14 894,32 Eur, paliekant sau būtiniausioms išlaidoms 5 803,53 Eur, nors mokumo atkūrimo plane buvo numatyta 8 484,00 Eur suma. Pajamų suma ir jos panaudojimas buvo sutikrinti nemokumo administratorės bei kreditorių susirinkimo pirmininko, pasirašant pabaigos aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. 2024 m. gruodžio 5 d. Alytaus apylinkės teismas nutartimi baigė fizinio asmens T. B. bankroto bylą ir nurašė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus 18 363,90 Eur sumai, iš kurių: ,,PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo 8 136,46 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 6 241,11 Eur, Antstolės T. G., 32,72 Eur; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GS Core“ 3 431,09 Eur, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 131,95 Eur; Antstolės J. J. 19,74 Eur; Valstybės įmonės Turto banko 370,83 Eur sumą.

5. Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas patvirtino T. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, teismas darė išvadą, kad buvo laikytasi Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnio 5 dalyje numatytos 3 metų plano įgyvendinimo trukmės. Nėra ginčo dėl to, jog mokumo atkūrimo planas yra baigtas vykdyti, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 30 straipsnio 2 dalies situacija, kai su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu sutinka fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, iš esmės sieja su fizinio asmens bankroto bylos pabaiga. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pateikto 2024 m. lapkričio 9 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti, kad yra siekiama nurašyti iš viso 18 363, 90 Eur fizinio asmens nepatenkintų 7 kreditorių reikalavimų sumą. Teismas, matydamas, jog su plano įgyvendinimo aktu sutinka fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, dar savo iniciatyva patikrino ir nustatė, kad yra pagrindas nurašyti prašyme nurodytus likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatomis, gali būti nurašomi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atskirajį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje, kurioje buvo nuspręsta nurašyti kreditorės VMI likusį nepatenkintą 6 241,11 Eur reikalavimą.

7. Nurodo, kad 2021 m. birželio 16 d. atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas pareiškime nurodo savo skolas kreditorei VMI ne tik savo kaip fizinio asmens, bet ir fiziniam asmeniui priklausančios individualios įmonės (toliau – ir IĮ) turimus įsiskolinimus. Kreditorės nuomone šiuo atveju šie įsiskolinimai turi būti minusuojami iš bendros pareiškėjo turimų skolų masės, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens T. B. bankroto bylos iškėlimo klausimas, o ne T. B. IĮ mokumo/nemokumo klausimas. Teikdama finansinį reikalavimą nemokumo administratorei, kurį vėliau patvirtino teismas, VMI taip pat išskyrė, kad T. B. yra skolingas 578,40 Eur. Likusią nepriemoką, t. y. 10 413,96 Eur T. B. kreditorei yra skolingas kaip subsidiarus T. B. IĮ skolininkas, kaip jos dalyvis (savininkas). Kreditorės nuomone fizinio asmens bankroto procedūros negali būti tapatinamos su IĮ bankrotu. T. B. galėtų būti subsidiarus skolininkas savo IĮ bankroto byloje, tačiau ne atvirkščiai.

8. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti.

9. Nurodo, kad nors FABĮ tiesiogiai neįtvirtinta, jog reikalavimus fizinio bankroto byloje gali pareikšti ne tik fizinio asmens kreditoriai, bet bankrutuojančio savininko individualios įmonės kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės specifiką, pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama fiziniam asmeniui, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš individualios įmonės vykdomas vykdymo proceso tvarka, tokie vykdomieji dokumentai perduotini fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Patvarkyme proceso šalys buvo informuotos, kad vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš T. B. individualios įmonės bus sustabdytos iki fizinio asmens bankroto proceso pabaigos arba teismui priėmus nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Antstolė sutinka su apeliantės VMI nuomone, kad fizinio asmens bankroto procedūros negali būti tapatinamos su IĮ bankrotu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo T. B. bankroto byloje nurašyti T. B. IĮ prievoles.

10. Pareiškėjas T. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.

11. Nurodo, kad T. B. IĮ nevykdė veiklos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus šiam laikotarpiui veikla buvo atnaujinta, kas matosi ir deklaracijose pateiktose VMI. Bankroto metu sirgo 2022 m. gegužės 13 d. – 2022 m. gegužės 26 d. ir nuo 2024 m. liepos 5 d. – 2024 m. rugsėjo 9 d.

12. Pareiškėjo nemokumo administratorė M. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti atskirąjį skundą iš dalies, nenurašant dalį likusio kreditorinio reikalavimo, tik baudų sumoje 578,40 Eur; likusią dalį kreditorinio reikalavimo - nurašyti.

13. Nurodė, kad baigiant bylą turėtų būti atsižvelgta į tai, kad 578,40 Eur baudos negalima nurašyti, tačiau dėl kitos dalies VMI reikalavimo sumoje 10 413, 96 Eur, pagal susiformavusią teismų praktiką dėl prievolių IĮ savininkų bei savininkų IĮ bankrutuojančių kaip fizinis asmuo, likutis šios dalies prievolės gali būti nurašytas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

15. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nuspręsta nurašyti kreditorės VMI likusį nepatenkintą 6 241,11 Eur reikalavimą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

16. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis numato, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, baigdamas fizinio asmens bankroto bylą, nutarė nurašyti visus likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus. Iš nemokumo administratorės prašymo pirmosios instancijos teismui matyti, kad ji reiškė du reikalavimus: 1) priimti nutartį dėl bankrutuojančios fizinio asmens T. B. bankroto bylos pabaigos; 2) nurašyti likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus. Dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo nemokumo administratorė prašė teismo nustatyti nurašomo kreditorinio reikalavimo dydį atsižvelgiant į VMI pateiktą prašymą ir aktualią teismų praktiką. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas iš esmės išnagrinėjo tik klausimą dėl pirmojo nemokumo administratorės reikalavimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino nemokumo administratorės ir kreditorės VMI nurodomų aplinkybių dėl kreditorinio reikalavimo nurašymo/nenurašymo, teismo sprendimas nurašyti visus kreditorinius reikalavimus nėra pagrįstas argumentais, nėra įvertintos šalių nurodomos aplinkybės.

18. Atsižvelgiant į tai, kad šioje situacijoje yra sprendžiami teisiniai santykiai, kylantys iš fizinio asmens bankroto pabaigos ir su juo susijusių klausimų, šiuo atveju procesinis klausimas dėl antrojo nemokumo administratorės prašymo priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant nemokumo administratorės prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nebuvo įvertintos aplinkybės, iš esmės nepasisakyta dėl kreditorės VMI nurodytų pastabų, kurios buvo pridėtos prie prašymo pabaigti fizinio asmens bakroto bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad savo kompetencijai priklausančio klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, daro išvadą, nutartis kreditorės VMI prašomoje dalyje dėl 6 241,11 Eur nurašomo reikalavimo naikinama.

19. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti dalyje ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje nuspręsta nurašyti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos likusį nepatenkintą 6 241,11 Eur reikalavimą, ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.