Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus dalies trūkumų ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisingumo įvertinimas.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

11. Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, o priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų teisinėmis procesinės gynybos priemonėmis, pateikdama atsikirtimus ir įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą spendimą. Ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, pašalinti teismas turi nustatyti terminą (CPK 115, 138 straipsniai). Tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, ir tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nepašalino nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė teismui vientiso procesinio dokumento (patikslinto ieškinio), iš esmės nepatikslino ir nesukonkretino ieškinio faktinio pagrindo, tinkamai nedetalizavo skolos sumos bei nepateikė skolos susidarymą pagrindžiančių įrodymų.

13. Ieškovė su skundžiama nutartimi nesutinka, įrodinėdama, jog pateikė paaiškinimus, nurodydama, skolos susidarymo laikotarpį, aplinkybę, jog iki įsiskolinimo pradžios susidariusi 4,48 Eur skola padengta atsakovės atliktu mokėjimu, o paaiškinimuose nurodytos aplinkybės pakankamos ieškiniui priimti. Taip pat pažymi, jog kolos susidarymą pagrindžiančių dokumentų neturėjo pareigos pateikti, kadangi toks trūkumas nebuvo nenustatytas.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais. Iš tiesų, ieškovė teikdama paaiškinimus, nurodė, kokiu laikotarpiu skaičiuoja prašomą priteisti skolą, paaiškino, jog atsakovės sumokėta 10 Eur suma (jis matyti iš skolų valdymo ataskaitos lentelės 19 eilutės) padengė iki 2019 m. rugsėjo 1 d. buvusią 4,48 Eur skolą. Taigi teikdama paaiškinimus ieškovė patikslino ieškinio faktinį pagrindą, kartu nurodydama ir skolos susidarymo laikotarpį, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, negalima konstatuoti, jog faktinis ieškinio pagrindas yra visiškai neaiškus ir dėl to negali būti pradėta civilinė byla. Pažymėtina, kad ieškinio faktinis pagrindas gali būti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 straipsnis), o ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė patikslinto ieškinio kaip vientiso dokumento, neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau nurodyta, iš esančių procesinių dokumentų matyti, jog ieškinio dalykas ir pagrindas ieškinio priėmimo stadijoje yra aiškūs.

15. Kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, iš tiesų, pirmosios instancijos teismas priimdamas 2021 m. vasario 22 d. nutartį trūkumų pašalinimo klausimu, nenurodė apeliantei pateikti skolos susidarymą pagrindžiančių įrodymų, kaip tuo tarpu skundžiamos nutarties motyvuose nurodė, jog be kita ko nepateikti ir skolos susidarymą pagrindžiantys įrodymai. Taigi sutiktina su apeliante, kad ji neturėjo pateikti tokių įrodymų.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, jog apeliantė nepateikė patikslinto ieškinio, tačiau vertintina, jog nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, apeliantei pateikus paaiškinimus, yra formalaus pobūdžio ir nelaikytinas kliūtimi civilinei bylai pradėti. Be to, pažymėtina, kad teismas, net ir nustatęs, jog kartu su ieškiniu nepateikti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali reikalauti ieškinio priėmimo stadijoje tų įrodymų, kurie, teismo vertinimu, būtų pakankami ieškiniui patenkinti. Reikalavimo pagrįstumas ieškinio priėmimo stadijoje nesvarstomas, o įrodymai vertinami bei dėl jų (ne)pakankamumo sprendžiama nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti teisėta bei pagrįsta, nes ieškovė teikė paaiškinimus tikslindama ieškinio faktinį pagrindą, o teismo nurodyti ieškinio trūkumai gali būti pašalinti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei (ieškovei) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.