Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2-341-210/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-06-02
Bylos Nr.: 2-341-210/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00132-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Kursevičius
Ieškovas: UAB „Šiaulių melioracija“
Atsakovas: B. J., K. A., V. Č.

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-341-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00132-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.; 116.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2014 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius,sekretoriaujant Ramutei Lengvenienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ atstovui advokatui G. Ž., atsakovams: B. J., jo atstovams advokatams D. N. ir Z. P.; K. A.; ir V. Č. individualios įmonės atstovui direktoriui P. R. ir advokatui S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinį atsakovams B. J., K. A. ir V. Č. individualiai įmonei dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė.

Ieškovas UAB „Šiaulių melioracija“ pradiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo:

priteisti iš atsakovų B. J., V. Č. individualios įmonės ir K. A. solidariai 706060 Lt nuostolių bei CK 6.210 straipsnyje numatyto dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo. Iš prašomos sumos ieškovas reikalavimą dėl 627177 Lt priteisimo iš atsakovų grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

nurodo, jog bendrovė, be kitų veiklos sričių prekiauja iškastiniu smėliu ir žvyru iš jos eksploatuojamų karjerų. Ieškovo teigimu, bendrovės buhalterinių dokumentų, kuriuose užfiksuoti smėlio, žvyro kasimo darbų pirkimai bei smėlio ir žvyro pardavimai per 2009-2011 metus analizė atskleidė faktą, jog vienam pirkėjui, t. y. V. Č. individualiai įmonei buvo suteikiamos išskirtinės sąlygos - iš jos smėlio kasimo paslaugos pirktos žymiai didesne kaina nei rinkos, o smėlis ir žvyras šiai įmonei buvo parduodami daugiau kaip du kartus pigiau nei kitiems įmonės klientams. Tokias bendrovei nenaudingas sutartis su V. Č. IĮ UAB „Šiaulių melioracija“ vardu sudarė ir pardavimus bei paslaugų pirkimus organizavo tuometinis pagrindinis UAB „Šiaulių melioracija" akcininkas ir ekonomikos direktorius B. J.. Dėl šių, anot ieškovo, nesąžiningų susitarimų tarp V. Č. IĮ ir B. J. UAB „Šiaulių melioracija“ patyrė nuostolių ir negavo aukščiau nurodytų ir apskaičiuotų pajamų, kurias turėjo ir galėjo gauti. Teigia, kad nuostolių atsiradimą sąlygojo ir tuometinio įmonės direktoriaus K. A. netinkamas jam numatytų pareigų vykdymas. Paprastai tariant ieškovo teigimu, dėl atsakovų kaltės ieškovas nurodytu laikotarpiu, atsakovo V. Č. įmonei pardavė smėlį ir žvyrą mažesnėmis kainomis nei kitiems klientams, todėl esą negavo 627177 Lt pajamų. Likusį 78883 Lt reikalavimą grindžia teigimu, kad ieškovas per 2010-2011 metus tokią sumą permokėjo V. Č. IĮ už smėlio krovimo paslaugas.

Nuostolių dydį ieškovas iš esmės įrodinėja rašytiniu įrodymu - 2013-05-27 specialisto išvada, kuri buvo gauta ieškovui sudarius sutartį su „Auditas ir konsultacijos“ UAB vadove A. K. bei ieškovui pateikus specialistei dokumentus, kurie, jo nuožiūra, buvo reikalingi nuostoliams apskaičiuoti ir išvadai gauti, t. y. smelio ir žvyros pardavimo aktualiu laikotarpiu sąskaitas faktūras.

Teisiniu V. Č. IĮ ir B. J. atsakomybės ieškinio pagrindu ieškovas nurodo CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d.; 6.251 str. 1 d..

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), o jeigu žala vis dėlto padaroma, ji atsakingo asmens turi būti visiškai atlyginta (CK 6.263 str. 2 d., 6.251 str. 1 d.). Nurodo, kad kai žala kyla iš nesutartinių santykių, taikoma deliktinė civilinė teisinė atsakomybė, kuriai konstatuoti būtina nustatyti keturias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus; kaltę; žalos buvimo faktą; priežastinį ryšį. Mano, kad šios visos įstatyminės sąlygos yra, todėl laiko savo reikalavimą pagrįstu visiškai įrodytu ir tenkintinu.

Neteisėtais veiksmais ieškovas laiko atsakovų V. Č. IĮ ir B. J. susitarimą (sutartį), pagal kurį iš V. Č. IĮ UAB „Šiaulių melioracija“ brangiau nei rinkos kaina pirko paslaugas, tačiau smėlį parduodavo gerokai pigiau nei vidutinė kitiems klientams parduodamo smėlio rinkos kaina.

Dėl tokių veiksmų, anot ieškovo, UAB „Šiaulių melioracija“ patyrė didelės žalos, kurios didžiąją dalį sudaro negautos pajamos, kurios, anot ieškovo, būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų. O esant neteisėtiems, nesąžiningiems atsakovų veiksmams - nesąžiningam susitarimui dėl paslaugų ir smėlio pirkimo sandorių tarp UAB „Šiaulių melioracija“ ir V. Č. IĮ nepagrįstai mažomis kainomis sudarymo ar išrašant didesnes sąskaitas, nei faktiškai suteikta paslaugų, taip pasipelnant UAB „Šiaulių melioracija“ sąskaita, dėl ko ieškovas negavo pajamų, kurias teisėtai galėjo gauti, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, patyrė tiesioginių nuostolių. Čia ieškovas įžvelgia tiesioginio priežastinio ryšio tarp pirmųjų dviejų sąlygų egzistavimą. Paprasčiau tariant ieškovo manymu, jei atsakovai nebūtų nesąžiningai susitarę dėl gerokai mažesnių smėlio pardavimo kainų V. Č. IĮ, o smėlj šiam subjektui būtų pardavinėję tokiomis pat vidutinėmis kainomis kaip kitiems UAB „Šiaulių melioracija“ klientams, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių negautų pajamų pavidalu. Be to, jei UAB „Šiaulių melioracija“ būtų išrašomos sąskaitos už faktiškai suteiktas krovimo paslaugas, nenurodant papildomų valandų, per kurias paslaugos realiai neteiktos, nes tiek smėlio nebuvo parduota, ieškovas nebūtų patyręs ir nepagrįstų išlaidų.

Taigi ieškovo teigimu yra visos reikalingoms sąlygos, faktinis ir teisinis pagrindas civilinės teisinės atsakomybės taikymui.

Dėl K. A. atsakomybės, ieškovas ją kildina iš K. A., kaip įmonės vadovo pareigų. Teigia, jog įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Mano, kad K. A., būdamas nurodomu laikotarpiu įmonės vadovu, elgėsi nerūpestingai ir neatliko savo pareigų, kurias privalėjo atlikti, t. y. neužkirto kelio kitų asmenų veiksmams, neteisėtiems ir įmonei nenaudingiems susitarimams.

Atsakovų B. J., K. A. ir V. Č. individualios įmonės pozicija dėl ieškovo reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu visiškai nesutinka, mano, kad jis pareikštas nesant nei teisinio nei faktinio pagrindų, ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisės normomis bei sąmoningai klaidinant teismą, todėl ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog visi UAB „Šiaulių melioracija“ sudaryti sandoriai, taip pat ir visi sandoriai tarp UAB „Šiaulių melioracija“ bei V. Č. IĮ buvo teisėti, ekonomiškai naudingi uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių melioracija“. Šiuos faktus pripažino UAB „Trotas“, (pagrindinis akcininkas – šio ieškinio iniciatorius J. V.), kuris nupirko akcijas, patvirtindamas, kad jis neturi jokių pretenzijų nei UAB „Šiaulių melioracija“ valdybai, nei direktoriui dėl bendrovės valdymo, sudarytų sandorių ir kt.

Atsakovai teigia, jog konkretų negautų pajamų dydį ieškovas skaičiuoja tendencingai, neįvertindamas esminių ir svarbių aplinkybių, susijusių su smėlio pakrovimu ir atvežimu. Taigi tvirtindamas, kad 2009-2010 metų laikotarpiu vidutinė paties smėlio kaina rinkoje esą siekė 5 Lt, 1 kubinio metro pakrovimas vidutiniškai kainavo 2,42 Lt, o už gamtos išteklius tuo pačiu metu buvo mokama po 0,61 Lt už 1 kubinį metrą. Vadinasi, kaip teigia ieškovas, „smėlio pardavimo savikaina 2009-2010 metais buvo 8,03 Lt“.

Šalies argumentai

Ieškovo skaičiavimai teigiant, kad 2009-2010 m. laikotarpiu vidutinė paties smėlio kaina rinkoje buvo 5 Lt už kubinį metrą, 2011 m. vidutinė paties smėlio kaina rinkoje buvo 5,27 Lt už kubinį metrą o smėlio pardavimo savikaina tuo pačiu laikotarpiu atitinkamai buvo 8,03 Lt ir 8,68 Lt už vieną kubinį metrą yra visiškai nepagrįsti. Tokių kainų UAB „Šiaulių melioracija“ nurodomu laikotarpiu nebūtų gavusi, nebūtų buvę klientų, kurie už tokią kainą būtų smėlį iš bendrovės pirkę.

Be to, ieškovas, teikdamas skaičiavimus dėl tariamų patirtų nuostolių negautų pajamų pavidalu neįvertina ir tos aplinkybės, jog smėlį, kurį pagal prie ieškinio pateiktas PVM sąskaitas-faktūras UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė V. Č. IĮ, iškasė bei pasikrovė pati V. Č. individuali įmonė.

UAB „Šiaulių melioracija“ iš gautų pajamų pardavus smėlį šiai individualiai įmonei turėjo sumokėti tik valstybinių žemės išteklių mokestį, kuris tesiekė 0,61 Lt už kubinį metrą. Todėl neturėdama jokių kitų išlaidų ir sąnaudų gavo gryną pelną, kuris įmonei buvo labai didelis. Teigia, jog nesant šio bendradarbiavimo su V. Č. įmone šios pajamos apskritai nebūtų buvusios gautos.

Atsiliepimas

Atsakovai teigia, jog žala nėra preziumuojama, jos buvimą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Teigia, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-24 nutarimas Nr. 3K-P-346/2004; 2006-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-382/2006, 2008-02-11 nutartis Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.).

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos.

Be to, atsakovų manymu, negautos pajamos reiškia negautą pelną, tai yra tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t.y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

Ieškovas, anot atsakovų, ieškinyje išsigalvodamas smėlio kainą- 2010 metais esą 8,03 Lt už kubinį metrą ir 2011 metais esą 8,68 Lt už kubinį metrą - ir remdamasis šiais skaičiais tariamai negautas pajamas suskaičiavo neįvertindamas ir smėlio krovimo sąnaudų bei tos aplinkybės, kad V. Č. individuali įmonė nusipirktą iš UAB „Šiaulių melioracija“ smėlį pasikrovė pati, dėl to UAB „Šiaulių melioracija“ neturėjo jokių papildomų išlaidų, kurias sudaro ne tik aukščiau nurodytos, bet ir ktos pridėtinės – kaip pvz. sargų samdymas, kelių privažiavimui įrengimas, atodangos, administracijos išlaikymas ir pan. Gi apskaičiuodamas ieškovo nurodomas tuometes vidutines smėlio pardavimo kainas, ieškovas neįvertino, kad kitiems jo nurodomiems pirkėjams, kuriems esą smėlis buvo parduotas žymiai brangiau, nevertino, jog jiems, pvz AB „Šiaulių plentas“ ir kt., smėlis buvo ir pakraunamas ir atvežamas, t. y. suteikiamas visas paslaugų spektras, kuris iš karto pagal nusistovėjusią tuometę tvarką buvo įskaičiuojamas į smėlio kainą. Kitaip tariant kitais atvejais (kitų pirkėjų atžvilgiu) bendrovė turėjo papildomų išlaidų, kurių neturėjo su V. Č. individualia įmone.

Dalį prašomos priteisti žalos ieškovas kildina iš to, kad esą UAB „Šiaulių melioracija“ iš V. Č. IĮ brangiau nei rinkos kaina pirko smėlio kasimo paslaugas. Toks teiginys atsakovų teigimu, taip pat visiškai nepagrįstas.

Iki V. Č. IĮ pradėjo smėlio krovimo darbus (duomenys neskelbtini) karjere, UAB „Šiaulių melioracija“ smėlio pakrovimui šiame karjere naudojo ekskavatorių ir buldozerį. UAB „Šiaulių melioracija“ kiekvieną dieną į (duomenys neskelbtini) karjerą turėjo pristatyti bei vėliau parvežti namo darbuotojus, kurie dirbo su minėtais ekskavatoriumi ir buldozeriu, be to, turėjo samdyti sargą ekskavatoriaus ir buldozerio apsaugai. V. Č. IĮ pradėjus smėlio krovimo darbus (duomenys neskelbtini) karjere šių išlaidų nebeliko.

UAB „Šiaulių melioracija“ išnuomojo minėtus ekskavatorių „Komatsu“ ir buldozerį B10 už jų nuomą gaudamas papildomas pajamas.

Be to, V. Č. IĮ turėjo gerokai našesnę kasimo techniką (jos naudojamas frontalinis krautuvas per dieną galėjo pakrauti iki 2000 kubinių metrų smėlio, tuo tarpu UAB „Šiaulių melioracija“ naudojama technika per tą patį laiką galėjo pakrauti iki 500 kubinių metrų smėlio). Todėl UAB „Šiaulių melioracija“ pirkimas iš V. Č. IĮ smėlio krovimo paslaugų buvo ekonomiškai naudingas ir jokios žalos bendrovei, priešingai nei teigia ieškovas, žalos nepadarė. Ieškovas, atsakovų teigimu, apskaičiuodamas technikos darbo sąnaudas vadovavosi ideliomis sąlygomis, neįvertindamas, kad į smėlio krovimo darbus buvo įkalkuliuoti ir privažiavimų prie kraunamo smėlio pasidarymai ir atodangų atlikimas ir kiti parengiamieji darbai, taigi ieškovo nurodoma suma, kurią esą bendrižovė permokėjo visiškai nepagrįsta ir neįrodyta.

Atsiliepimas

Atsakovo K. A. teigimu, ieškovas jo atsakomybę visiškai nepagrįstai kildina iš jo darbo nurodomu laikotarpiu bendrovės direktoriumi. Teigia, jog jis direktoriumi visą šį laikotarpį nedirbo. Direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2010 m. Apie tuometes darbo sąlygas, smėlio pardavimo kainas žinojo visi valdybos nariai, tame tarpe ir dabartinio ieškinio iniciatorius J. V., dėl jų nepagrįstumo niekam nekilo abejonių. Mano, kad jos buvo ekonomiškai pagrįstos ir teisingos.

Teismo nustatyti faktai ir reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės.

Dėl civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose, civilinei atsakomybei atsirasti (kilti) būtinos šios sąlygos:

neteisėti veiksmai,reali žala,

priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei

žalą padariusio asmens kaltė.

Taigi bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti ne tik žalos faktą bet ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad visais atvejais žala turi būti tikra ir reali, bet ne menama ar įsivaizduojama. Žalos faktas ir dydis nėra preziumuojami. Juos turi įrodyti ieškovas.

Kaip jau minėta, ieškovas prašomą priteisti žalą kildina iš tarp UAB „Šiaulių melioracija“ ir V. Č. IĮ susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių 2009-2011 metais, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių melioracija“ parduodant smėlį V. Č. IĮ bei V. Č. IĮ parduodant uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių melioracija“ smėlio krovimo paslaugas. Sutartinių santykių realumo (buvimo) abi šalys neginčija, juos pripažįsta, nors rašytinių sutarčių sudaryta nebuvo. Juos ir iš esmės jų apimtis įrodo šalių konkliudentiniai veiksmai, dėl kurių esmės ir keliamas ieškovo ieškinys. Atskleidžiant bylos faktines aplinkybes teismo nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių melioracija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš B. J., V. Č. individualiąją įmonę ir K. A., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 641447,26 Lt nuostolių ir CK 6.210 str. numatyto dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo. Kartu atskleista, kad 78883 Lt reikalavimą ieškovas grindžia teiginiu, kad ieškovas per 2010-2011 metus tokią sumą permokėjo V. Č. IĮ už smėlio krovimo paslaugas, kurių pastarasis tokia apimtimi neatliko.

Teismo konstatuota, kad ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodo, aplinkybę ir faktą, kad UAB „Šiaulių melioracija“ prekiauja smėliu ir žvyru. 2012 metais pasikeitus pagrindiniam įmonės akcininkui, tai yra B. J. perleidus turėtas įmonės akcijas (beveik 52 proc.) kitam juridiniam asmeniui - UAB „Trotas“, buvo peržiūrėti ir įvertinti įmonės buhalteriniai dokumentai už keletą praėjusių metų. Atlikus šiuos veiksmus iš įmonės buhalterinių dokumentų, kuriuose užfiksuoti smėlio, žvyro kasimo darbų pirkimai bei smėlio ir žvyro pardavimai per 2009-2011 metus, ieškovo teigimu, paaiškėjo, kad vienam subjektui - V. Č. individualiai įmonei, ieškovo manymu, buvo suteikiamos išskirtinės sąlygos: a) iš šios įmonės kasimo paslaugos pirktos žymiai didesne nei rinkos kaina; b) smėlis ir žvyras šiai įmonei buvo parduodami daugiau kaip du kartus pigiau nei kitiems įmonės klientams.

Ieškovo tvirtinimu, būtent dėl tokių nesąžiningų susitarimų tarp V. Č. IĮ ir buvusio įmonės pagrindinio akcininko B. J. UAB „Šiaulių melioracija“ patyrė tiesioginių nuostolių ir negavo pajamų, kurias turėjo ir galėjo gauti.

Esminis klausimas šiame teisiniame ginče, kaip jau buvo teigta aukščiau, yra pareiga teismui nustatyti, o ieškovui įrodyti, ar atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą ir ar buvo dėl kokių nors atsakovų veiksmų padaryta įmonei tikroji reali žala. Kartu svarbu nustatyti ar tarp šių (jeigu tokie buvo) veiksmų yra priežastinis ryšys.

Pareiga įrodyti turtinę žalą tenka pareiškėjui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą bet ir jos dydį ar vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-14 nutartis).

Šiame žalos (nuostolių netektos naudos pavidalu) nustatymo kontekste svarbu atkreipti dėmesį kad pardavimo objektas yra gamtos išteklis - smėlis. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad pagal CK 4.1 str. daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti ar gamybos procese sukurti materialaus pasaulio daiktai, o neiškastas smėlis pagal šį apibūdinimą vis tik nelaikytinas daiktu CK 4.1 str. prasme. Pažymėtina tai, kad įmonės, kurios turi teisę eksploatuoti smelio ar žvyyro karjerus ir pardavinėti ar naudoti savo reikmem smėlį ar žvyrą (gamtos išteklius), privalomai sumoka valstybei tik šių gamtos išteklių naudojimo mokestį, kuris aptariamu laikotarpiu buvo 0,61 Lt už kubinį metrą. Kitos išlaidos (sąnaudos) yra susiję su pačia gavyba (iškasimu): atodangų padarymu, privažiavimo kelių įrengimu, iškasimu ir transportavimu bei kitomis pridėtinėmis išlaidomis. Ši aplinkybė svarbi nustatant, ar ieškovas aptariamu laikotarpiu (įvertinant tai, kad apart gamtos išteklių mokesčio, kitų išlaidų parduodamas smėlį V. Č. individualiai įmonei neturėjo) patyrė nuostolius (negavo naudos), ar turėjo naudos ir pelno. Ar sutartys su V. Č. individualia įmone, visgi, ieškovui buvo naudingos ir davė žymų pelną, ar kaina, kuria buvo parduodamas smėlis V. Č. individualiai įmonei buvo teisinga, protinga ir pagrįsta, ar ne. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad kaina apskritai yra ekonominė kategorija, kuri priklauso ne tik nuo susitariančių šalių valios, bet yra įtakojama ekonominių santykių raidos, valstybės ekonominio pajėgumo, konkrečios situacijos (neretai greitai kintamos) rinkoje, ilgalaikių ar trumpalaikių sutarties subjektų ekonominių teisinių santykių, paklausos ir pasiūlos santykio ir kita. Taigi kyla pagrįstas klausimas, ar pagal ieškovo teiktus į bylą įrodymus galima teisingai nustatyti, kad ieškovas patyrė realios žalos, ar ieškovo teiktas vienintelis ir pagrindinis įrodymas - pateikta „Auditas ir konsultacijos“ UAB specialisto išvada yra pakankamas ir patikimas įrodymas žalai apskritai ir juo labiau jos dydžiui nustatyti?

Teismas dar kartą primena, kad žala nėra preziumuojama, jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-24 nutarimas Nr. 3K-P-346/2004; 2006-11-06 nutarimas Nr. 3K-P-382/2006, 2008-02-11 nutartis Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.).

Analizuojant ieškovo pateiktą teismui įrodymą, kuriuo grindžiamas ieškinys - „Auditas ir konsultacijos“ UAB 2013-05-27 specialisto išvadą, akivaizdu, kad specialistė, nustatydama vidutinę smėlio kainą, kuria buvo parduodamas smėlis kitiems vartotojams, neatsižvelgė į teismo aukščiau nurodytas sąlygas dėl kainos, kaip ekonominės kategorijos nustatymo, ir neatliko išsamaus jos vertinimo ir analizės, tik atliko aritmetinius skaičiavimus pagal jai pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose atspindėtos ūkinės operacijos ne visais atvejais buvo visapusiškos ir tinkamai įvertintos, neatsižvelgė į sutartis su kitais smėlio pirkėjais, į tai kokiomis sąlygomis jie pirko smėlį iš ieškovo ir kitas svarbias aplinkybes, taigi konstatuotina, kad specialisto išvada nėra patikimas įrodymas vien dėl to, jog joje neįvertintos visos aukščiau paminėtos sąlygos ir aplinkybės įtakojusios kainos sudarymo mechanizmą. Štai išvadoje atsakant į 5 klausimą: nustatyti, kokia vidutine kaina (Lt/kub.m.) UAB „Šiaulių melioracija“ pardavinėjo smėlį kitiems pirkėjams 2009-2011 metais nurodyta, kad PVM sąskaitos-faktūros, kuriose buvo nurodytas smėlis su atvežimu, skaičiuojant vidutines kainas buvo eliminuotos ir toliau šioje išvadoje nenagrinėjamos. Tačiau, kaip buvo nustatyta bylą nagrinėjant teisme iš tikrųjų PVM sąskaitos-faktūros, kuriose smėlio kaina nurodyta įskaičiavus ir jo transportavimo kainą „Auditas ir konsultacijos“ UAB atliekant skaičiavimus bei pateikiant išvadas nebuvo eliminuotos, todėl išvados yra padarytos remiantis neteisingai įvertintais duomenimis, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Iš neteisingų pradinių duomenų negalima padaryti teisingos ir pagrįstos ir galutinės išvados. Atsakovas B. J. teismui pateikė įrodymus, kad didžiojoje dalyje UAB „Šiaulių melioracija“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurias „Auditas ir konsultacijos" UAB nagrinėjo pirmiau minėtoje specialisto išvadoje ir jomis remiantis suskaičiavo smėlio vidutinę kainą, kuria smėlis buvo parduodamas kitiems ieškovo klientams (išskyrus V. Č. individualiai įmonei), smėlio kaina yra nurodyta jau į ją įskaičiavus ir smėlio transportavimo į smėlio pirkėjo nurodytus objektus kainą, smėlį pagal šias PVM sąskaitas-faktūras pristatė UAB „Šiaulių melioracija“ savo transportu, smėlis buvo iškastas ir pakrautas UAB „Šiaulių melioracija“. Tai, kad šie atsakovo argumentai teisingi ir pagrįsti liudija į bylą pateikti dokumentai ir sutartys. Štai UAB „Mechanizmų nuoma“ 2013-09-02 rašte „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Plungės lagūna“ 2013-08-30 rašte „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, A. J. firma „Vorupė“ 2013-08-30 rašte Nr. 08/02, UAB „Limega“ 2013-08-30 rašte „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „AR 10“ 2013-08-30 rašte Nr. 2855 „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Meresta“ 2013-09-02 rašte Nr. M-218 „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Strektė“ 2013-08-30 rašte „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Sodbeta“ 2013-09-02 rašte, UAB „Pasna“ 2013-09-02 rašte, UAB „Žemvalda“ 2013-09-02 rašte „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ 2013-09-03 rašte Nr. 1425, UAB „Akmens takas“ 2013-09-02 rašte Nr. 09/02 „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Aitra“ 2013-08-30 rašte Nr. 41 „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „Mobusta“ 2013-09-03 rašte Nr. 182s „Dėl nupirkto smėlio transportavimo“, UAB „TBS Baltic“ 2013-09-03 rašte, UAB „Alduva“ 2013-09-03 rašte, Z. D. įmonės „Paringusio ūkis“ 2013-09-03 rašte Nr. 13/09-1 „Dėl informacijos apie nupirkto smėlio transportavimą“ nurodyta, kad smėlis iš UAB „Šiaulių melioracija“ buvo transportuotas smėlio pardavėjo ir į šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą smėlio kainą įeina ir smėlio transportavimo kaina. Pažymėtina, kad šioms įmonėms parduotą smėlį specialistė, atlikusi tyrimą, vertino tik kaip gryną produktą, neskaičiuodama, kad į jo kainą įtrauktas ir jo pakrovimas bei transportavimas. Tokios pozicijos specialistė laikėsi dėl tos priežasties, kad sąskaitose-faktūrose nėra išskirtos paslaugų pozicijos, įrašyta tik smėlio pardavimas. Tačiau jau pačios sutartys bei pateikta informacija iš aukščiau nurodytų įmonių leidžia pagrįstai spręsti, kad šiais atvejais, pagal nusistovėjusią bendrovės praktiką (sutiktina, kad ji ydinga) į smėlio kainą buvo įkalkuliuotos ir kitos paslaugos – t. y. ir smėlio pakrovimas ir jo atvežimas.

Aplinkybę, kad į ieškovo išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų smėlio kainą dažniausiais atvejais buvo įtraukiama ir jo transportavimo bei pakrovimo kaina paliudijo ir buvusi UAB „Šiaulių melioracija“ finansininkė. Šias aplinkybes nuosekliai tvirtino ir atsakovas B. J.. Iš esmės tokių aplinkybių neneigė ir apklaustas liudytoju J. V., kuris patvirtino, kad bendrovėje dirbo vairuotojai, buvo transportas, kuriuo smėlis buvo pristatomas klientams. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja K.. Ieškovo atstovas, neginčydamas iš esmės šių aplinkybių nurodė, kad formaliai vertinant, sąskaitos-faktūros yra finansinės atskaitomybės dokumentas, kuriame turi būti žymimos visos paslaugos. Jų nesant formaliai laikytina, kad jų ir nebuvo. Pažymėtina, kad žala ir josdydis nėra formalios kategorijos. Jos turi būti tikros, realios ir įrodytos. Vertinant visumoje netgi neinformuotam asmeniui akivaizdžiai pagrįstai gali kilti abejonės dėl tokio ieškovo atstovo teiginio pagrįstumo, nes vertinant specialistės akte nurodytas sąskaitas-faktūras, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl didelio kainų svyravimo – nuo 6 Lt už kubinį m. iki 30 Lt ir pan. Taigi logiška ir akivaizdu, kad specialistės akte nurodytose neva „išgrynintose“ sąskaitose –faktūrose nebuvo atspindėtos visos ūkinės operacijos. Vadinasi ir jų pagrindu išvesta vidutinė parduodamo smėlio vieno kubinio metro už aptariamą laikotarlį kaina nėra teisinga.

Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje ištirti patikimi ir reikšmingi įrodymai. Štai sutartyse, sudarytose tarp UAB „Šiaulių melioracija“ ir UAB „Šiaulių plentas“, yra nurodyta, kad smėlio atvežimo kaina yra 16 Lt be PVM už toną. Kartu aptarta, kad smėlis pakaraunamas ir atvežamas pardavėjo transportu. Tai įrodo, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2011-05-26 (duomenys neskelbtini), 2011-06-27 (duomenys neskelbtini), 2011-07-28 (duomenys neskelbtini), 2011-08-31 (duomenys neskelbtini), 2011-09-30 (duomenys neskelbtini), 2011-10-28 (duomenys neskelbtini), 2011-11-29 (duomenys neskelbtini), 2011-12-12 (duomenys neskelbtini) nupirktą smėlį iš UAB „Šiaulių melioracija“ transportavo smėlio pardavėjas ir į šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą smėlio kainą tiesiog buvo įkalkuliuota (neišskiriant kaip atskiros pozicijos ar ūkinės operacijos) ir smėlio pakrovimo ir transportavimo kaina. Taigi, jau vien apskaičiuojant ieškinyje nurodomą žalą patirtą parduodant smėlį UAB „Šiaulių plentas“, taip, kaip skaičiavo ieškovas, gautųsi tariamų nuostolių net 182141,56 Lt mažiau, nors ieškovui pagal turimas sutartis su UAB „Šiaulių plentas“ turėjo būti žinoma, kad į smėlio kainą, kuria jis parduotas UAB „Šiaulių plentas“ buvo įskaičiuota ir jo pakrovimo ir transportavimo kaina.

Pirmiau nurodytos aplinkybės, aptarti įrodymai įrodo, kad ieškovo teiktame rašytiniame įrodyme - „Auditas ir konsultacijos“ UAB 2013-05-27 dokumente išvados dėl vidutinių kainų, kuriomis smėlis buvo buvo parduodamas UAB „Šiaulių melioracija“ klientams, yra klaidingos, gautos darant klaidingą prielaidą jog analizuojamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytose smėlio kainose nėra įtraukta smėlio pakrovimo ir transportavimo kainos. Todėl klaidinga šiame dokumente ir išvada, jog jeigu V. Č. IĮ smėlis būtų parduodamas vidutinėmis kainomis kaip ir kitiems pirkėjams, būtų gauta 627177 Lt pajamų.

Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo nė vieno sandorio, sudaryto tarp UAB „Šiaulių melioracija“ ir V. Č. individualios įmonės, teisėtumo ir galiojimo, jie visi laikomi teisėtai sudarytais, galiojančiais, todėl ieškovo reikalavimai atlyginti negautas pajamas pagal šiuos sandorius laikytini nepagrįstais, nes ieškovas neįrodė nei padarytos realios žalos, nei jos dydžio. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog šio ieškinio iniciatorius J. V. tuo metu buvo bendrovės akcininkas ir valdybos narys, taigi akivaizdu, kad už bendrovės ūkinę-finansinę veiklą vienodai atsakingas su kitais valdybos nariais ir bendrovės vadovu.

Teismas, vertindamas ginčą aptariamu kainos dydžio ir galimos žalos aspektais, sutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovas ginčo aktualiu laikotarpiu nebuvo regione vieninteliu smėlio pardavėju, šalia smėlio karjerus turėjo kiti subjektai. Byloje yra pateikti įrodymai, kad jie smėlį ginčui aktualiu laikotarpiu pardavinėjo daug žemesnėmis kainomis nei ieškovo nurodytos, kuriomis esą ieškovas turėjo prievolę parduoti smėlį V. Č. individualiai įmonei. Akivaizdu, jog ieškovo nurodytomis kainomis, pagal kurias ieškovas suskaičiavo negautas pajamas, nei V. Č. individuali įmonė, nei joks kitas pirkėjas smėlio iš UAB „Šiaulių melioracija“ ginčo aktualiu laikotarpiu galimai nebūtų nupirkęs. Todėl nėra pagrindo teigti jog ieškovas galėjo pagrįstai ir patikimai tikėtis kitokių – t. y. žymiai didesnių pajamų ir tik dėl atsakovų kaltų ir nesąžiningų veiksmų jų negavo. Ieškovo teiginiai laikytini nepagrįstais, neatitinkančiai tuometinių rinkos sąlygų ir kitų reikšmingų kainos dydžio nustatymui ekonominių sąlygų.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje suprantami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) neįvykdamas arba veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d., CK 6.263 str. 1 d.). Nors kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja (CK 6.248 str. 1 d.)., tačiauneteisėti veiksmai ir žala turi būti įrodyta. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovai veikė neteisėtai, kad savo veiksmais ar neveikimu pažeidė bendrovės įstatus ar kitus įstatymus ar bendruosius sąžiningumo ir moralės principus. Kita vertus žala (nuostoliai) įstatymo leidėjo suprantama kaip asmens turto netekimas arba turto sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Galiausiai nustatant, kurie nuostoliai atlygintini, atsižvelgiama, ar jie susiję su neteisėtais veiksmais (jeigu tokie buvo nustatyti) (CK 6.247 str.). Taigi siekiant deliktinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir priežastinio ryšio tarp pirmųjų dviejų buvimą.

Teismas dar kartą primena, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant negautą pajamų dalį, paprastai reikia laikytis tokių taisyklių: 1) įvertinti, kiek pajamų būtų gauta normaliomis sąlygomis, pvz., sklandžiai vykdant gamybą, realizavimą ar kitą ūkinę veiklą, iš kurios gaunamas pelnas, realizuojant prekes už rinkos kainą ir pan.; 2) vertinti, ar dėl pažeidimo buvo padaryta žala ar atimta galimybė gauti naudą naudojant pagrindinį objektą, kuris duotų tą naudą (jeigu negauta pajamų dėl gamybos sutrikdymo, tai turi būti įrodytas gamybos sutrikdymo faktas, jo trukmė ir pajamų negavimas dėl žaliavų, detalių, komplektavimo medžiagų ar kitokių gamyboje naudojamų komponentų nepateikimo laiku; jei prekės buvo parduodamos mažesne kainą, svarbu tokiu būdu realizuotų prekių apimtys, kainų skirtumai ir kt.); 3) turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir pajamų negavimo; 4) negautos pajamos gali būti tik tos, kurios gaunamos iš teisėtos veiklos.

Taigi negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas (CK 6.246 - 6.249 str.) ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Šios bylos faktinių aplinkybių analizė paneigia ieškovo teiginius ir dėl atsakovų kaltės, ir dėl neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, parduodant smėlį aptariamu laikotarpiu V. Č. individualiai įmonei. Nors ieškovas, tvirtindamas, jog specialistės akte nurodytose sąskaitose-faktūrose smėlio kaina nurodyta be jo pakrovimo ir atvežimo, nes tokios operacijos sąskaitose-faktūrose nenurodytos, be to bendrovėje nėra smėlio vežimą patvirtinančių įrodymų, t. y. transporto važtaraščių, sąskaitos faktūros buvo pildomos pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kurioje reglamentuota, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, vadinasi tokios operacijos (smėlio krovimas ir atvežimas) jei ir buvo atliekamos, jos buvo neteisėtos, tačiau šie faktai galimai rodo tik netinkamą apskaitos tvarkymą bendrovėje, tačiau jokiu būdu nepaneigia aplinkybės, jog reali žala (nuostoliai negautų pajamų pavidalu) buvo. Taigi šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad jie ieškovo neįrodyti, kaip neįrodyti ir atsakovų kaltė bei neteisėti veiksmai, dėl kurių, anot ieškovo, galėjo atsirasti nuostoliai.

Todėl ieškovo reikalavimas priteistio iš atsakovų solidariai 627177,09 Lt negautų pajamų pripažintinas neįrodytu ir netenkinamas.

Dėl reikalavimo priteisti 78883 Lt nuostolių nepagrįstumo.

Ieškovas 2013-03-04 ieškinyje yra nurodęs, kad 1 kub. m. smėlio pakrovimas 2010 m. vidutiniškai kainavo 2,42 Lt, o 2011 metais 1 kub. m. smėlio pakrovimas kainavo 2,73 Lt, šie duomenys paimti iš UAB „Sistela“ duomenų bazės. Tokios pat 1 kub. m. smėlio pakrovimo kainos nurodytos ir ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ pateiktose pažymose dėl smėlio savikainos 2010 ir 2011 metais, kurios pasirašytos laikinai einančio direktoriaus pareigas J. V. pateiktose pažymose dėl smėlio savikainos 2010 ir 2011 metais.

Atsakovai pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kas UAB „Šiaulių melioracija“ iš V. Č. IĮ brangiau nei rinkos kaina smėlio kasimo paslaugų nepirko, o taip pat matyti, kad tas smėlis, kurį bendrovė pardavė V. Č. IĮ, buvo pakrautas pačios V. Č. IĮ sąskaita („Lentelės“ nurodomos iš pirmiau minėto „Auditas ir konsultacijos“ UAB 2013-05-27 dokumento). (b.l. 135 – 170, t. 7)

Štai analizuijant „Auditas ir konsultacijos“ UAB 2013-05-27 dokumentą (b. l. 135 – 170, t. 7) per 2010 m. gegužės mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 14085,50 kub. m. (lentelė Nr. 47). Sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 19110 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 1,36 Lt už 1 kub. m. smėlio.

Per 2010 m. birželio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 7729,50 kub. m. (lentelė Nr. 48). Sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 23079 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,99 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. liepos mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 7697,00 kub. m. (lentelė Nr. 49), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 16416 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,13 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. rugpjūčio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 8058,00 kub. m. (lentelė Nr. 50), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 12920 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 1,60 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. rugsėjo mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 6918,00 kub. m. (lentelė Nr. 51), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 12616 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 1,82 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. spalio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 5143,00 kub. m. (lentelė Nr. 52), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 13680 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,66 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. lapkričio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 3612,00 kub. m. (lentelė Nr. 53), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 7350 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2.03 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. gruodžio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 775,00 kub. m. (lentelė Nr. 54), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 4256 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 5,49 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2010 m. gegužės-gruodžio mėnesius kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 54018 kub. m., sumokėta V. Č. įmonei už smėlio krovimo darbus 109427 Lt.

Tokiu būdu 1 kub. m. smėlio pakrovimas vidutiniškai kainavo 2,03 Lt, tai yra pigiau nei ieškovas ieškinyje nurodė kaip teisingą kainą.

Be to, į minėtas lenteles „Auditas ir konsultacijos“ UAB nėra įtrauktas tas kitiems pirkėjams parduotas smėlis, kuris buvo pakrautas taip pat V. Č. individualios įmonės, ir kurį parduodant pačioje PVM sąskaitoje buvo nurodyta, kad smėlis yra su pervežimu, kaip, pavyzdžiui, 2010-05-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis - 342 kub. m.), 2010-06-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis 810 kub. m.), 2010-07-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis 252 kub. m.), 2010-08-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis 270 kub. m.), 2010-09-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega", parduoto smėlio kiekis 54 kub. m.), 2010-09-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas A. J. firma „Vorupė“, parduoto smėlio kiekis 1850 kub. m.), 2010-10-29 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas A. J. firma „Vorupė“, parduoto smėlio kiekis 1266 kub. m.), 2010-11-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Mobusta“, parduoto smėlio kiekis 18 kub. m.), 2010-11-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas A. J. firma „Vorupė“, parduoto smėlio kiekis 605 kub. m.).

Per 2011 m. sausio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 854,00 kub. m. (lentelė Nr. 55), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 2128 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,49 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. vasario mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 232,00 kub. m. (lentelė Nr. 56), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 2600 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 11,21 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. kovo mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 3640,50 kub. m. (lentelė Nr. 57), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 11400 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 3,13 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. gegužės mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 3873,50 kub. m. (lentelė Nr. 59), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 15656 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 4.04 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. birželio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 5063,70 kub. m. (lentelė Nr. 60), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 12312 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,43 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. liepos mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 4923,50 kub. m. (lentelė Nr. 61), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 15504 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 3,15 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. rugpjūčio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 4538,50 kub. m. (lentelė Nr. 62), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 10792 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,38 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. rugsėjo mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 3648,00 kub. m. (lentelė Nr. 63), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 9728 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,66 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. spalio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 3829,00 kub. m. (lentelė Nr. 64), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 8208 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 2,14 Lt už 1 kub. m smėlio.

Per 2011 m. lapkričio mėnesį kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 5807,50 kub. m. (lentelė Nr. 65), sumokėta V. Č. individualiai įmonei už smėlio krovimo darbus 8208 Lt (lentelė Nr. 28), tokiu būdu 1 kub. m. pakrovimas ieškovui vidutiniškai kainavo 1,41 Lt už 1 kub. m smėlio

Per 2011 m. sausio-lapkričio mėnesius kitiems pirkėjams parduoto smėlio kiekis nurodomas 36410,20 kub. m., sumokėta V. Č. įmonei už smėlio krovimo darbus 109427 Lt.

Tokiu būdu 1 kub. m. smėlio pakrovimas vidutiniškai kainavo 2,65 Lt, tai yra pigiau nei ieškovas ieškinyje nurodė kaip teisingą kainą.

Be to, į minėtas lenteles nėra įtrauktas tas kitiems pirkėjams parduotas smėlis, kuris buvo pakrautas taip pat V. Č. individualios įmonės, ir kurį parduodant pačioje PVM sąskaitoje buvo nurodyta, kad smėlis yra su pervežimu, kaip pavyzdžiui, 2011-03-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis 702 kub.m.), 2011-03-16 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis 1062 kub. m.), 2011-05-27 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Limega“, parduoto smėlio kiekis 314 kub. m.), 2011-08-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Grindingas“, parduoto smėlio kiekis 108 kub. m.), 2011-10-28 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB „Grindingas“, parduoto smėlio kiekis 272 kub. m. ir 32 kub. m.).

Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje buvo atskleista, kad „Auditas ir konsultacijos“ UAB pateiktame dokumente nurodyti duomenys dėl galimų pakrovimo kiekių yra nurodyti neturint visos eilės duomenų, ką pripažino apklausta liudytoja (specialistė) A. K.. Visiškai neįvertinta privažiavimo kelių pasidarymas, saugaus pakrovimo reikalavimai, meteorologinės sąlygos, atodangų pasidarymas ir kita, kurios sudaro dalį krovimo kainos. Atsakovai B. J., ir V. Č. individualios įmonės atstovas išvardino visą eilę faktorių, kurie lemia pakrovimo kiekius per laiko vienetus, su kuo iš esmės sutiko ir audiitorė A. K., kuri nurodė, kad tokie duomenys ieškovo jai nebuvo pateikti, todėl skaičiavimus atliko tik pagal idealius mechanizmo techninius parametrus, technikos panaudojimo pagal galingumą gamyklinius duomenis.

Todėl esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodoma bendrovės patirta 78883 Lt turtinė žala, kaip permokėta atsakovui V. Č. individualiai įmonei suma už neatliktus darbus pripažintina neįrodyta ir dėl šio reikalavimo ieškinys netenkintinas.

Pažymėtina, kad „Auditas ir konsultacijos“ UAB pateiktame dokumente iš viso nėra skaičiuojamos bendrovės išlaidos vykdant smėlio pardavimo veiklą, t. y. galimai patirtos arba nepatirtos išlaidos eksploatuojant karjerus

Štai, atsakovų teigimu, 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais UAB „Šiaulių melioracija“ eksploatavo (duomenys neskelbtini) smėlio karjerą. Įmonėje dirbo apie 40 darbuotojų. Karjere dirbo vienkaušis ekskavatorius Kamatsu, vienkaušis ekskavatorius E-304, buldozeris, transportas, kuris transportavo smėlį. Buvo samdomas sargas V. S., žmonės ir kuras atvežami į darbą 26 km. atstumu, vakare parvežami. 2009 m. UAB „Šiaulių melioracija“ sąnaudos kraunant smėlį tiek ieškovo ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, tiek „Auditas ir konsultacijos“ UAB pateiktame dokumente neatsispindi.

2010-2011 metais parduodant smėlį kitiems pirkėjams (ne V. Č. IĮ) taip pat buvo patiriamos ir administravimo išlaidos, į kurias įeina direktoriaus atlyginimas, gamybinio skyriaus darbuotojų atlyginimas, buhalterijos išlaidos, atlyginimas dispečerei, ryšių ir kiti mokesčiai. Šios išlaidos taip pat visiškai neįvertintos nustatant realią kainą ir negautas pajamas. Nors teismas, bylos nagrinėjimo metu siūlė šioje byloje ieškovui apsispręsti dėl ekonominės ekspertizės skyrimo, tačiau šalys (ieškovas ir atsakovai) jos atsakė, teigdami, kad remsis byloje esančiais įrodymais.

Todėl esant visumai šių faktinių aplinkybių ir įrodymų, taip pat nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų ir pagrindų buvimo ieškovo ieškinio reikalavimas visiškai atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovo ieškinys netenkintas, ieškovas privalo atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai B. J. ir V. Č. individuali įmonė, gindamiesi nuo nepagrįstai pareikšto ieškinio reikalavimo turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias turi atlyginti bylą pralaimėjusi šalis. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas B. J. sumokėjo 4840 Lt už suteiktas teisines paslaugas bei patyrė 188,59 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., b. l. 172, t. 3; b. l. 119, t. 8), o atsakovas V. Č. individuali įmonė sumokėjo 2000 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Todėl šios išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ (CPK 98 str. 1 d.). Be to, ieškovas privalo atlyginti valstybei 118,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu ir įteikimu (b. l. 90, t. 1)

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-03-07, 2013-04-10 ir 2013-06-17 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų B. J., K. A. ir V. Č. individualios įmonės turtui (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams B. J., V. Č. individualiai įmonei ir K. A. netenkinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ (į. k. 175788722, buveinė Išradėjų g. 13, Šiauliai) atsakovui B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4840 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 188,59 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis litus 59 centus) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ (į. k. 175788722, buveinė Išradėjų g. 13, Šiauliai) atsakovui V. Č. individualiai įmonei (į. k. 144892445, buveinė Žemaitės g. 58-26, Šiauliai) 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ (į. k. 175788722, buveinė Išradėjų g. 13, Šiauliai) 118,06 (vieną šimtą aštuoniolika litų 06 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. birželio 17 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)), K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. Č. individualios įmonės (į. k. 144892445) turtui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas Vytautas Kursevičius