Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2434-896/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
2S-2434-896/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02508-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
T. B.
Advokatai
Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2434-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02508-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei S. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei S. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo.

2017 m. liepos 24 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti bendravimo tvarką ir uždrausti atsakovei išsivežti nepilnametį sūnų D. B. iš Lietuvos Respublikos. Ieškovas prašė nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai: ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. B. kas antrą savaitgalį, pradedant nuo teismo nutarties priėmimo dienos, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.30 val. iki 20 val.; ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi per Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20 val., taip pat šv. Kūčių ir Kalėdų dienomis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną nuo 19.30 val. iki 20 val.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad aplinkybės nuo ieškinio padavimo teisme iki šiol klostosi taip, jog ieškovas neturi galimybės reguliariai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, kadangi atsakovė tokiam bendravimui kliudo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas iki teismo sprendimo priėmimo nustatė ieškovo T. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas T. B. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, pradedant nuo teismo nutarties priėmimo dienos, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; iki teismo sprendimo priėmimo dienos uždraudė atsakovei S. S. be raštiško ieškovo sutikimo išsivežti nepilnametį sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos; likusioje dalyje prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys iš esmės sutaria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ginčas kyla dėl to, kad ieškovas pageidauja matytis su sūnumi kas antrą savaitgalį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė trukdo ir draudžia bendrauti su sūnumi, tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ieškovas turi priklausomybių ir baiminasi, kad tai gali įtakoti ieškovo galimybę pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, taip pat tai gali turėti įtakos netinkamam ieškovo elgesiui nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Be to, atsakovė nesutinka, kad jai būtų uždrausta išsivežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos, motyvuojant tuo, kad bus pažeistos tiek atsakovės, tiek nepilnamečio sūnaus teisės į privatų gyvenimą (pvz. atostogas) ir judėjimo laisvę.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat atsižvelgęs į vaiko amžių ir jo prioritetinius interesus, nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu savaitgaliais, bei uždraudė atsakovei be raštiško ieškovo sutikimo išsivežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, o tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. S., atstovaujama advokatės Ramunės Genovaitės Baltrušaitienės, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į atsakovės atsiliepimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės priešieškinyje ir atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, kurias atsakovė tikrai žino, tačiau negali pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovė tikrai žino, kad ieškovas gydėsi nuo priklausomybės Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (gydomas buvo nuo alkoholizmo ir priklausomybės nuo lošimų). Atsakovė negali pateikti rašytinių įrodymų, kadangi atsakovei negali būti suteikti duomenys remiantis Lietuvos Respublikos Duomenų apsaugos įstatymu, todėl prašytina, kad teismas savo iniciatyva užsiklaustų šią įstaigą dėl ieškovui suteiktų paslaugų dėl priklausomybės. Teismas, gindamas nepilnamečio sūnaus interesus, tokius veiksmus privalėjo atlikti prieš priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokių veiksmų teismas neatliko, priimtoje nutartyje tik nurodė, kad atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Teismas, priimdamas nutartį dėl draudimo atsakovei išsivežti sūnų už Lietuvos Respublikos ribų iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tokio sprendimo nemotyvavo, neįpareigojo ieškovo pateikti rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas šis ieškovo prašymas.

Atsiliepimas

Ieškovas T. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos ir savo priešieškinyje nurodytas aplinkybes turėjo tinkamai pagrįsti, tačiau iki šiol į bylą nėra pateikusi jokio įrodymo apie jos dėstomas aplinkybes.

Ieškovas neneigia, jog buvo pats laisvanoriškai kreipęsis į Kauno priklausomybių ligų centrą, kur nuo 2016 m. spalio 12 d. keturias savaites dalyvavo Minesotos programoje tikslu pagerinti savo gyvenimo kokybę, tačiau šiuo metu yra visiškai sveikas, neturintis nei priklausomybių, nei kokių kitų lėtinių susirgimų, todėl akcentuoti anksčiau buvusią priklausomybę šioje byloje nėra jokio pagrindo.

Pagal CK 3.3 straipsnio nuostatą šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Ieškovo ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio ryšiai ir santykiai yra labai glaudūs ir artimi, o atsakovė, draudusi ir kliudžiusi ieškovui bendrauti su sūnumi, akivaizdžiai pažeidė vaiko teises ir interesus. Teismui iš dalies patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaiko interesai vėl yra apsaugoti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra vykdoma, ieškovas bendrauja su sūnumi tiksliai pagal teismo nustatytą tvarką, o atsakovė bendravimo metu faktiškai jokių pretenzijų nekelia.

Teismo draudimas išsivežti atsakovei vaiką už Lietuvos Respublikos ribų yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi šiuo metu netgi nėra teismo nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Be to, atsakovei nusprendus sūnų išsivežti į kitą šalį, ieškovas visiškai netektų galimybės su juo bendrauti ir dalyvauti jį auklėjant.

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo T. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, pagal kurią ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi D. kas antrą savaitgalį, pradedant nuo teismo nutarties priėmimo dienos, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovei uždrausta be raštiško ieškovo sutikimo išsivežti nepilnametį sūnų D. iš Lietuvos Respublikos.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, o būtent dėl sūnaus nakvynės savaitgaliais ieškovo gyvenamojoje vietoje, nes ieškovas turi priklausomybių, kurios gali įtakoti ieškovo galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi. Atsakovė sutiktų, jog sūnus bendrautu su ieškovu kas trečią savaitgalį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir jo sūnaus D. bendravimo tvarką. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nebuvo aktyvus ir nereikalavo duomenų apie ieškovo gydymąsi Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. pareikalavo informacijos apie ieškovo gydymąsi iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro. Ieškovas į bylą pateikė 2017 m. rugsėjo 11 d. Nr. 3407 pažymą iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro, taip pat byloje pateiktas šios įstaigos atsakymas į teismo paklausimą, kuriuose nurodoma, kad ieškovas buvo gydytas šioje įstaigoje pagal Minesotos programą dėl probleminio alkoholio vartojimo ir potraukio azartiniams lošimams du kartus 2015 m. sausio 27 d. ir 2016 m. spalio 13 d. ieškovui pačiam kreipusis į įstaigą, tačiau po gydymo stebima stabili remisija iki šiol, medikamentinis gydymas nebuvo skirtas ir šiuo metu nereikalingas. Teismui taip pat pateiktos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) išvados dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriose Marijampolės VTAS pritaria bendravimo tvarkos nustatymui, nes neturi duomenų, kad ieškovo bendravimas su sūnumi D. prieštarautų mažamečio interesams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas prieš metus savanoriškai gydėsi priklausomybės ligų centre, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, kad ieškovas netinkamai elgiasi nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi byloje tokių duomenų nėra pateikta. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra vykdoma, ieškovas bendrauja su sūnumi tiksliai pagal teismo nustatytą tvarką, o atsakovė bendravimo metu faktiškai jokių pretenzijų nekelia. Taigi, byloje nenustatyta, kad šalių sūnui ieškovo gyvenamojoje aplinkoje yra nesaugu, kad ieškovas negali, nesugeba pasirūpinti mažamečiu sūnumi.

Dėl draudimo be ieškovo sutikimo išsivežti nepilnametį iš Lietuvos Respublikos

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartimi atsakovei uždraudė išsivežti sūnų už Lietuvos Respublikos ribų iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tokio sprendimo nemotyvavo, neįpareigojo ieškovo pateikti rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas šis ieškovo prašymas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė S. S. priešieškiniu prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. bendravimo su ieškovu tvarką. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog nesant nustatytai nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai nei su vienu iš tėvų, bei tėvams nesutariant dėl nepilnamečio bendravimo tvarkos, atsakovei draudžiama be ieškovo sutikimo išsivežti sūnų iš Lietuvos Respublikos. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimo nemotyvavo. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra grindžiamas ir prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo bei viešojo intereso užtikrinimu, kadangi pritaikyta laikinąja apsaugos priemone siekiama, kad laikinai, t. y. iki šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nebūtų keičiama vaiko gyvenamoji vieta, būtų užtikrintas jo nenutrūkstamas bendravimas su abiem tėvais ir tokiu būdu užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai, t. y. užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas. Todėl nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl draudimo atsakovei išsivežti šalių nepilnametį sūnų už Lietuvos Respublikos ribų iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika