Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. M. ir A. M. skundus suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir - VMI), Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ir – Tauragės AVPK) ir antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai Ž. M. ir A. M. skundžia antstolio K. K. procesinius veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0118/08/00366/2, Nr. 0118/08/01196/2, Nr. 0118/08/01349/2, Nr. 0118/08/01567/2, Nr. 0118/08/01597/2, Nr. 0118/14/00144/2 ir prašo panaikinti antstolio K. K. 2017-04-14 turto arešto akto Nr. S17-9004 dalį dėl Ž. M. vardu registruotų transporto priemonių „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštavimo. Be to, pareiškėjas A. M. prašo nutraukti minėtas vykdomąsias bylas, pradėtas jo atžvilgiu, dėl nutarimų vykdymo senaties.

Sutuoktinis A. M. niekad neginčijo fakto, kad šie du automobiliai yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Todėl už jos asmenines lėšas įgytų automobilių areštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ji nėra atsakinga už A. M. skolas.

Santuokoje iš bendrų lėšų yra įgyta tik viena transporto priemonė „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir A. M..

Minėtas Turto arešto akto dalis dėl jo sutuoktinės vardu ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių automobilių arešto yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes automobiliai yra Ž. M. asmeninė nuosavybė, jos asmeninis turtas negali būti areštuotas, nes ji už jo skolas neatsako.

Antstolis K. K. 2017-05-16 Patvarkymu Nr. S17-11865 skundus atmetė, nurodydamas, kad jo kontoroje skolininko A. M. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr.: 1) 0118/14/00144/2 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-2301-377/2013, išduotą 2013-12-23, dėl 1303,29 Eur išieškojimo; 2) 0118/08/00366/2 pagal Tauragės rajono policijos komisariato (toliau ir – Tauragės rajono PK) nutarimą Nr. 946/239, išduotą 2003-05-20, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 3) 0118/08/01196/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 1100/416, išduotą 2004-04-30, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 4) 0118/08/01349/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 1378/494, išduotą 2004-05-24, dėl 1390,18 Eur išieškojimo; 5) 0118/08/01567/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 2381, išduotą 2004-09-13, dėl 579,24 Eur išieškojimo; 6) 0118/08/01597/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 2378/860, išduotą 2004-09-08, dėl 1448,10 Eur išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojai VMI.

Antstolis pažymi, kad vykdomosios bylos Nr.: 0118/08/00366/2, 0118/08/01196/2, 0118/08/01349/2, 0118/08/01597/2, 0118/08/01567/2 antstolio K. K. kontoroje pradėtos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-12-04 įsakymą Nr. 7P-97 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymo Nr. 7P-119 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. Š. įgaliojimams“ pakeitimo“, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 651 straipsniu - vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti. Vykdomuosius dokumentus priėmė ne antstolis K. K., bet antstolis V. Š., tai reiškia, jog ir aplinkybę, patikrinti ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino, turėjo įvertinti antstolis V. Š..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 suformuota nuostata, kad sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas turi būti nustatytos visos šios aplinkybės: ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobauda arba kitų valdžios institucijų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 308 str.); ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Antstolis nurodo, kad skolininkas skunde klaidingai aiškina nutarimų skirti baudą vykdymo senatį bei nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-22 konsultacija Nr. 26.1-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“.

Antstolis, nurodydamas nutarimų datas ir vykdomųjų bylų užvedimo datas, konstatuoja, kad ATPK 308 straipsnis nepažeistas, trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nepraleistas, o vykdomosiose bylose Nr.: 0118/14/00144/2, 0118/08/00366/2, 0118/08/01196/2, 0118/08/01349/2, 0118/08/01597/2, 0118/08/01567/2 pradėtas priverstinis skolos išieškojimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat nurodo, kad nurodytose vykdomosiose bylose nuo vykdomųjų bylų perėmimo 2008-12-04 iki skundo gavimo antstolis K. K. reguliariai atliko šiuos vykdymo veiksmus: pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui; priėmė patvarkymus: dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, areštuoti lėšas, patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, paskirstyti išieškotas lėšas ir kt.; surašė turto arešto aktą.

Pažymi, kad vykdomosiose bylose visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui buvo pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos: 2014 m., 2013 m., 2005 m., 2003 m. į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, išieškojimas iš skolininko socialinio draudimo išmokų nuo antstolių patvarkymų išsiuntimo dienos (nuo 2003 m.) iki šios dienos tebesitęsia; 2014 m., 2004 m., 2003 m. areštuotos piniginių lėšų sąskaitos „Swedbank“, AB; 2017 m. areštuotas turtas: piniginės lėšos skolininko sutuoktinės sąskaitose; transporto priemonės: „VW Polo“, „Land Rover Range Rover Sport“, „Nissan Almera Tino“, atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CPK 666 ir 667 straipsniais, išieškotojai išsiųstas raštas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nors šiose skundžiamose vykdomosiose bylose skolos išieškojimas yra vykdomas iš skolininko pajamų, tačiau nustačius, kad skolininko sutuoktinė turi turto, šalia jau pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių yra galimas ir kitų priverstinio vykdymo priemonių pritaikymas (CPK 624 str. 3 d.), šiuo atveju - išieškojimas iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 ir 667 str.). Tokiu būdu įgyvendinamos įstatyme nustatytos antstolio funkcijos ir užtikrinamas greitesnis sprendimo įvykdymas (CPK 634 str.).

Be to, antstolis nurodo, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, visi aukščiau išvardinti vykdymo veiksmai yra atlikti ne kiekvienoje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o vienoje iš jų.

Jis konstatuoja, kad vykdydamas skolų išieškojimą, veikė aktyviai, vykdė išieškojimą iš skolininkui mokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų, nuolat tikrino informaciją apie skolininko turtinės padėties pasikeitimą, informaciją apie socialinio draudimo išmokų gavėjo draudžiamąsias pajamas, tačiau dėl didelės apimties skolinio įsipareigojimo (7037,77 Eur) bei skolininko materialinės padėties (nuo 2003 m. skolininkas papildomų pajamų iš darbo užmokesčio negavo, nekilnojamojo turto neįgijo) skolos išieškojimas tęsiasi iki šios dienos.

Tačiau skolininkas savo neveikimu trukdė operatyviai išieškoti paskirtas baudas bei tokiu būdu vilkino skolų išieškojimą. Jo nebendradarbiavimą su antstoliu bei vengimą mokėti skolą įrodo: vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpiu skolininkas nei karto nebuvo atvykęs pas antstolį, nepateikė jokio prašymo dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar jų mokėjimo galimumo arba negalimumo; skolininkas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiimdavo, dauguma dokumentų grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žymomis: „gavėjo nerasta“. Skolininkas nei karto savo iniciatyva nepranešė apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nors apie vykdomą skolos išieškojimą žinojo. Paskutiniu metu skolininkui siųsti procesiniai dokumentai į antstolio kontorą nebuvo sugrįžę, vadinasi, jie adresatui yra įteikti, kas dar kartą įrodo, jog skolininkas apie vykdomą skolų išieškojimą žinojo, tačiau siekdamas išvengti baudų išieškojimo, pas antstolį nei karto nebuvo atvykęs, jokių įmokų skoloms dengti į antstolio depozitinę sąskaitą savanoriškai neatliko.

Skolininko skundo argumentai, kuriais apeliuojama į administracinių nuobaudų - baudų - vykdymo senaties termino praleidimą, yra visiškai nepagrįsti. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė įtikinamų aplinkybių, patvirtinančių jo nevengimą mokėti skolas ar atitinkamų institucijų aplaidumą dėl baudų išieškojimo, skolininko prašymas nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą dėl suėjusio senaties termino yra visiškai nepagrįstas.

Dėl skolininko sutuoktinės skundo antstolis nurodo, kad CPK 666 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš fizinių asmenų, ir nurodo, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl 2017-04-14 surašė turto arešto aktą skolininko sutuoktinės vardu įregistruotoms transporto priemonėms (kurios įregistruotos po santuokos sudarymo) ir piniginėms lėšoms bankų sąskaitose, tą pačią dieną išsiuntė pranešimą išieškotojai dėl išieškojimo iš turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, informuojant, jog iki antstolio nurodyto termino nesikreipus su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės turto bus nutrauktas pagal CPK 667 str. Antstolis atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, realizavimo procesas nėra pradėtas, iki kol paaiškės išieškotojos pozicija. Antstolis, areštuodamas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą, veikė teisėtai, vadovaudamasis CPK įtvirtinta išieškojimo iš fizinių asmenų turto (jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) tvarka.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) yra nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, net ir vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Šios prezumpcijos laikomasi tol, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei siekiant nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, realizavimo procedūros nėra pradedamos tol, kol teismas nutartimi nenustato konkrečios skolininko turto dalies antstolio areštuotame turte. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, galės būti įrodinėjamas teisme, jeigu išieškotoja pareikš ketinimą įgyvendinti savo teises ir kreipsis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Dėl išieškojimo negalimumo akto ir baudos pakeitimo viešaisiais darbais antstolis nurodo, kad CPK 631 straipsnis reglamentuoja vykdomųjų dokumentų grąžinimo tvarką išieškotojui. Vienas iš dokumento grąžinimo pagrindų yra - vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Tokio fakto skundžiamų bylų atveju nustatyta negalėjo būti dėl objektyvių priežasčių, t. y. skolininkui nuo 2003 m. yra areštuotos piniginių lėšų sąskaitos bei į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, pagal kuriuos į antstolio depozitinę sąskaitą kas mėnesį yra pervedamos lėšos. Net ir tokiu atveju, jeigu vykdomosiose bylose yra nustatoma, kad skolininkas turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, neturi, baudų pakeitimas į viešuosius darbus nėra galimas be pažeidėjo (skolininko) sutikimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 675 str. 4 d.). Teisinio pagrindo vykdomosiose bylose surašyti išieškojimo negalimumo aktus bei su teikimu kreiptis dėl baudų pakeitimo į viešuosius darbus nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga, prijungtų vykdomųjų bylų Nr. Nr. 0118/08/00366/2, Nr. 0118/08/01196/2, Nr. 0118/08/01349/2, Nr. 0118/08/01567/2, Nr. 0118/08/01597/2, Nr. 0118/14/00144/2 medžiaga nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo skolininko A. M. atžvilgiu vykdomąsias bylas Nr.: 1) 0118/14/00144/2 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-2301-377/2013, išduotą 2013-12-23, dėl 1303,29 Eur išieškojimo; 2) 0118/08/00366/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 946/239, išduotą 2003-05-20, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 3) 0118/08/01196/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 1100/416, išduotą 2004-04-30, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 4) 0118/08/01349/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 1378/494, išduotą 2004-05-24, dėl 1390,18 Eur išieškojimo; 5) 0118/08/01567/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 2381, išduotą 2004-09-13, dėl 579,24 Eur išieškojimo; 6) 0118/08/01597/2 pagal Tauragės rajono PK nutarimą Nr. 2378/860, išduotą 2004-09-08, dėl 1448,10 Eur išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojai - VMI.

Pareiškėjas prašo nutraukti jas suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis Nr. N(9)-1105/2007).

ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, - nuo išdėstymo termino pabaigos.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2015-07-01 įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.

Iš ginčo vykdomųjų bylų matyti, kad nutarimai skirti baudą jose perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Antstolis K. K., vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atlikdamas vykdymo veiksmus kažkurioje jų, kitose šių veiksmų nedubliavo, vykdymo veiksmus atlikdamas naujausioje pareiškėjo vykdomojoje byloje.

Analizuojant ginčo vykdomąsias bylas matyti, kad jose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai: pateiktos užklausos: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui; priimti patvarkymai: dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, areštuoti lėšas, patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, paskirstyti išieškotas lėšas ir kt.; surašytas turto arešto aktas.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos akivaizdu, kad jie buvo atliekami reguliariai ir tarp vykdymo veiksmų nėra padaryta daugiau nei dvejų metų pertrauka.

Antstolis K. K. teisingai pažymi, kad pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų, t. y. vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpiu skolininkas nei karto nebuvo atvykęs pas antstolį, nepateikė jokio prašymo dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar jų mokėjimo galimumo arba negalimumo; jam siųstų procesinių dokumentų neatsiimdavo, dauguma dokumentų grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žymomis: „gavėjo nerasta“. Skolininkas nei karto savo iniciatyva nepranešė apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nors apie vykdomą skolos išieškojimą žinojo. Jokių įmokų skoloms dengti į antstolio depozitinę sąskaitą savanoriškai neatliko.

Teismo vertinimu, baudų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, dėl to, kad jo atžvilgiu buvo užvestos šešios vykdomosios bylos, kuriose periodiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai, kurie nedubliuoti kitose vykdymo bylose, kad pareiškėjas nedirbo, neturėjo lėšų bankų sąskaitose. Pareiškėjas žinojo ir žino, kad jam paskirtos baudos, kad turi įvykdyti prievolę.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties termino praleidimą. Konstatuotina, kad pareiškėjui A. M. paskirtų baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas nutraukti jo nurodomas vykdomąsias bylas.

Taip pat iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad jose antstolis pritaikė visas pagal skolininko turtinę padėtį įmanomas priverstinio vykdymo priemones, jos nėra panaikintos: 2014 m., 2013 m., 2005 m., 2003 m. į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių išsiuntė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, išieškojimas iš skolininko socialinio draudimo išmokų nuo antstolių patvarkymų išsiuntimo dienos (nuo 2003 m.) iki šios dienos tebesitęsia; 2014 m., 2004 m., 2003 m. areštavo piniginių lėšų sąskaitas „Swedbank“, AB; 2017-04-14 ginčo Turto arešto aktu Nr. S17-9004 areštavo turtą: pinigines lėšas skolininko sutuoktinės sąskaitose; transporto priemones: „VW Polo“, „Land Rover Range Rover Sport“, „Nissan Almera Tino“. Vadovaudamasis CPK 666 ir 667 straipsniais, išieškotojai išsiuntė raštą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Antstolis pagrįstai atliko nurodytus veiksmus, kadangi nors šiose skundžiamose vykdomosiose bylose skolos išieškojimas yra vykdomas iš skolininko pajamų, tačiau nustačius, kad skolininko sutuoktinė turi turto, šalia jau pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių yra galimas ir kitų priverstinio vykdymo priemonių pritaikymas (CPK 624 str. 3 d.), šiuo atveju - išieškojimas iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 ir 667 str.). Tokiu būdu įgyvendinamos įstatyme nustatytos antstolio funkcijos ir užtikrinamas greitesnis sprendimo įvykdymas (CPK 634 str.).

CPK 666 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš fizinių asmenų, ir nurodo, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl antstolis 2017-04-14 pagrįstai surašė turto arešto aktą skolininko sutuoktinės vardu įregistruotoms transporto priemonėms (kurios įregistruotos po santuokos sudarymo) ir piniginėms lėšoms bankų sąskaitose, tą pačią dieną išsiuntė pranešimą išieškotojai dėl išieškojimo iš turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, informuojant, jog iki antstolio nurodyto termino nesikreipus su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės turto bus nutrauktas pagal CPK 667 straipsnį.

Pažymėtina, kad šiuo metu turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, realizavimo procesas nėra pradėtas, kol teismas nutartimi nenustatys konkrečios skolininko turto dalies antstolio areštuotame turte.

Antstolis, areštuodamas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą, veikė teisėtai, vadovaudamasis CPK įtvirtinta išieškojimo iš fizinių asmenų turto (jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) tvarka, todėl pareiškėjų skundai šioje dalyje atmestini.

Sutiktina su antstolio argumentais ir dėl išieškojimo negalimumo akto ir baudos pakeitimo viešaisiais darbais, t. y. kad CPK 631 straipsnis reglamentuoja vykdomųjų dokumentų grąžinimo tvarką išieškotojui. Vienas jų - vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Tokio fakto skundžiamų bylų atveju nustatyta negalėjo būti dėl objektyvių priežasčių, t. y. skolininkui nuo 2003 m. yra areštuotos piniginių lėšų sąskaitos bei į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, pagal kuriuos į antstolio depozitinę sąskaitą kas mėnesį yra pervedamos lėšos. Net ir tokiu atveju, jeigu vykdomosiose bylose yra nustatoma, kad skolininkas turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, neturi, baudų pakeitimas į viešuosius darbus nėra galimas be pažeidėjo (skolininko) sutikimo (ANK 675 str. 4 d.). Teisinio pagrindo vykdomosiose bylose surašyti išieškojimo negalimumo aktus bei su teikimu kreiptis dėl baudų pakeitimo į viešuosius darbus nebuvo.

Esant išvardintoms faktinėms aplinkybėms, teismui nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ar baudų priverstinio vykdymo senaties termino praleidimo, pareiškėjų Ž. M. ir A. M. skundų reikalavimai panaikinti antstolio K. K. 2017-04-14 turto arešto akto Nr. S17-9004 dalį dėl Ž. M. vardu registruotų transporto priemonių „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštavimo bei nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0118/08/00366/2, Nr. 0118/08/01196/2, Nr. 0118/08/01349/2, Nr. 0118/08/01567/2, Nr. 0118/08/01597/2, Nr. 0118/14/00144/2, pradėtas A. M. atžvilgiu, suėjus senaties terminui atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų Ž. M. ir A. M. skundus atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.