- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 1-516-616/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00345-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- M. T., T. B., A. T., K. K.
- Nukentėjusysis
- S. G., M. U.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė, Vytautas Blažaitis
dalyvaujant kaltinamųjų gynėjams: advokato padėjėjai Daivai Rusakienei ir advokatui Vytautui Blažaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. T. ūkyje pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. T. ūkyje pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T., T. B., A. T. ir K. K. 2012-09-28, laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje-pėsčiųjų bulvaro atkarpoje nuo Draugystės prospekto 25 iki Vilniaus g. 200 pastato, kurioje eismas motorinėmis transporto priemonėmis yra draudžiamas, veikdami kartu, važinėdami dviem keturračiais be valstybinių numerių, vairuojamais A. T. ir T. B., pavojingai manevruodami tarp pėsčiųjų, sukėlė grėsmę eismo saugumui, be to, M. T. ties Vilniaus g. 212 pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajam S. G. tris kartus į veidą, padarydamas jam nosies pertvaros lūžį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, prisivijęs benueinantį nukentėjusįjį M. U., tyčia sudavė jam rankomis apie septynis smūgius į veidą, padarydamas M. U. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, nubrozdinimus dešinio kelio priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu M. T., T. B., A. T. ir K. K. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sudavė ne vieną smūgį ir dėl to gailisi. Viskas įvyko 2012-09-11 apie 24 val. būnant keturiese: A. T., T. B., K. K. ir jam, visi važinėjo keturračiu Šiaulių bulvaru. A. T. vairavo vieną keturratį, o jis sėdėjo keturračio gale, o kitą keturratį vairavo T. B., o jo gale sėdėjo K. K.. Iki Šiaulių atvažiavo naktį keturračiais, tačiau neprisimena, kokiu tikslu. Jis tuo metu buvo išgėręs, nes buvo po gimtadienio šventės. Kas buvo važinėjant po bulvarą – tiksliai neprisimena. Važiavo nuo klubo „Martini“ pėsčiųjų bulvaru į turgaus pusę. Suprato, kad keturračiais važinėti pėsčiųjų bulvaru negalima. Jie kirto Tilžės gatvę ir važiavo link turgaus. Prie turgaus prie parduotuvės „Iki“ sutiko nukentėjusiuosius. Pirmas su keturračiu važiavo T. B. su K. K., o jie už jų. Kai nukentėjusieji kažką pasakė – pradėjo muštis. Vienam nukentėjusiajam sudavė porą smūgių ir kitam, atrodo, sudavė apie porą smūgių. Vienas nukentėjusysis stovėjo, o, ką darė kitas – neprisimena. Jam atrodo, tas kitas nukentėjusysis buvo šalia. Po to, jie sėdo ant keturračių ir kažkur nuvažiavo – jam atrodo, jog nuvažiavo atgal bulvaru, nes prie Tilžės gatvėje esančio banko jį sulaikė policija. Ką tuo metu veikė jo draugai – jis neprisimena, kadangi jį pareigūnai iš karto nusivedė. Su nukentėjusiaisiais atsiskaitė, jie nebeturi pretenzijų. Anksčiau taip su keturračiais nevažinėjo. Keturračiai priklauso A. T. ir T. B.. Suprato, kad vidury nakties važinėjasi pėsčiųjų bulvaru. Tuo metu, kai jie važinėjasi bulvaru, keletas žmonių vaikščiojo. Nukentėjusiųjų anksčiau nepažinojo, bet prie jų sustojo, kadangi vienas jų lyg ir užsimojo užsimojo ir kaltinamasis pagalvojo, kad jis nori muštis. Dėl padarytos veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų , atlyginio padarytas žalas.
Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad visi susitiko (duomenys neskelbtini) ir važiavo į Šiaulius, pavalgė kebabų ir važiavo bulvaru. Kadangi keturračiu važiavo pirmas, tai nematė, dėl ko įvyko šis konfliktas, kai M. T. sudavė žmonėms. M. T. grįžo ant keturračio ir važiavo atgal link gaidžio skulptūros, kur susitiko panelių, jas pakalbino. Po to, pamatė, kad M. T. sulaikė policija. Vėliau jie grįžo namo. Vieną keturratį vairavo kaltinamasis, kuris priklauso ne jam, o sesers vyrui, tačiau nėra registruotas, bet yra pirkimo-pardavimo sutartis. Keturratį pasiėmė su sutikimu, nes jam visada leidžia juo važinėtis, tačiau nežinojo, jog važiuos į miestą. Į miestą važiavo pavalgyti kebabų. Jie tarėsi važiuoti iki kebabinės, o daugiau nieko nesitarė. Taip išėjo, kad važiavo bulvaru – vienas važiavo ir kitas iš paskos. Iš pradžių pirmasis važiavo A. T., o paskui apsilenkė. Per bulvarą pervažiavo iki „Dvaro“ turgaus, prie jo M. T. sumušė žmones, grįžo bulvaru atgal iki gaidžio skulptūros ir išsiskirstė. Kaip prasidėjo konfliktas – jis nematė, nes jis atsisuko atgal pažiūrėti, kodėl A. T. nebevažiuoja iš paskos ir matė M. T. nulipusį nuo keturračio ir suduodantį kelis smūgius. A. T. šaukė M. T., kad jis baigtų muštis, ir tuomet M. T. užlipo ant keturračio. Nežino, koks tikslas buvo važinėti po bulvarą. Jis nebuvo gėręs alkoholio. Bulvare vienas kitas žmogus buvo, jie pasižiūrėjo, kitas parodė pirštu ir tiek. Triukšmo buvo tiek, kiek skleidžia keturratis. Suvokė, kur važiuoja, žinojo, jog tai yra pėsčiųjų bulvaras. Nuo turgaus jie apsisuko ir vėl grįžo bulvaru iki gaidžio skulptūros. Jis važiavo su K. K. link „Maximos“ ir namo. Už tuos pasivažinėjimus administracinės baudos skirtos nebuvo. Padarė išvadas, jog elgėsi blogai, ir gailisi. Ateityje tai nepasikartos. Jis dirba, gyvena su tėvais. Tai buvo įžūlus elgesys kitų žmonių atžvilgiu, jį vertina blogai.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad Su T. B. sugalvojo keturračiais vykti į Šiaulius pavalgyti kebabų. Važiuojant į Šiaulius sutiko M. T.. Jis sutiko su jais važiuoti į Šiaulius. Šiauliuose pavalgė kebabų, o paskui nuvažiavo link klubo „Martini“, o nuo jo link „Dvaro“ turgavietės. Ten įvyko konfliktas tarp M. T. ir nukentėjusiųjų. T. B. važiavo keturračiu priekyje, o kaltinamasis jam iš paskos. Prie turgaus važiuojant M. T. jam patapšnojo per petį ir paprašė sustoti. Jis sustojo, jis nulipo nuo keturračio, o kaltinamasis nuvažiavo prie T. B.. Tada M. T. jau buvo pradėjęs smūgiuoti nukentėjusiesiems. Kaltinamasis pašaukė M. T., kad jis baigtų muštis ir važiuotų. Jis atėjęs atsisėdo ant keturračio ir jie nuvažiavo bulvaru. Važiuodami ties perėja sutiko kelias paneles, kurias pakalbino. Bekalbinant paneles atvažiavo policijos ekipažas ir paėmė M. T.. Jie išsiskyrė: kaltinamasis nuvažiavo namo, T. B. taip pat. Vienu keturračiu važiavo kaltinamasis ir M. T.. M. T. nulipus nuo keturračio, kaltinamasis nuvažiavo prie T. B. ir sustojo šalia. Iš pradžių nesuprato, kodėl vyksta konfliktas. Nematė, kad nukentėjusysis būtų užsimojęs K. K.. Negerai, kad jie naktį keturračiais važinėjo bulvaru. Vairuotojo pažymėjimą turi, žino, kur gali važinėti. Jo keturratis nebuvo registruotas, kadangi buvo neseniai pirktas. Draustas buvo. Tas keturratis priklauso tėvui, jis priklauso sunkiųjų keturračių grupei, jį vairuojant reikia turėti traktorininko vairuotojo pažymėjimą, jis tokį turi, su tokiu važiavo. Kai grįžo atgal bulvaru, suko į Tilžės gatvę ir važiavo link Ginkūnų, Žeimių. Nors jo keturratis priklauso sunkiųjų grupei, jis nekelia didelio garso, nes yra naujas ir ne kiauras. Pripažįsta, kad elgėsi įžūliai ir sutrikdė žmonių rimtį. Kuriam pirmam M. T. sudavė – kaltinamasis nematė, tačiau matėsi, jog vyksta konfliktas, kad sudavė smūgius. Kai jis perspėjo M. T. baigti muštis, tai turbūt jau buvo sudavęs antrajam vaikinui. Į bulvarą įvažiavo pirmas, supranta, ką padarė, supranta, jog tai pėsčiųjų bulvaras, tačiau tai gavos ekspromtu. Nenorėjo pasirodyti keturračiais, o važiuojant juo link namų bulvaras jam būtų buvęs kaip trumpesnis kelias, bet juo negalima važiuoti. Ateityje tai nesikartos, labai gailisi, tai buvo pamoka visam gyvenimui. Nori kreiptis į teismą, kad jį atiduotų pagal laidavimą mamai A. T., kuri dirba muzikos mokytoja. Šeimoje turi seserį, teistų nėra. Mano, mama turės jam įtakos, kad jis daugiau nenusikalstų.
Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) važiavo keturračiais į Šiaulius pavalgyti. Pavalgę važiavo namo, tačiau nežino, kodėl važiavome pėsčiųjų bulvaru. Taip naktimis jie ne dažnai susitinka pavalgyti. Tai viskas buvo apie 2.30 val. - 3.30 val., bet į Šiaulius išvažiavo truputį anksčiau. Visi susitiko (duomenys neskelbtini) centre. Jokių susitarimų, kur susitikti, nebuvo, kitur nuvažiuot sugalvoję nebuvo. T. B. žinojo, kad naktį Šiauliuose dirba ta kebabinė, jis vairavo, kaltinamąjį vežė. Važiuoti į Šiaulius pasiūlė T. B. ir jis sutiko. Šiauliuose pavalgė ir važiavo pėsčiųjų bulvaru. Iš pradžių pirmasis važiavo A. T. keturratis, o paskui jie. Nuvažiavo link turgaus, ten įvyko muštynės. Kai vyko muštynės, jie buvo pavažiavę toliau ir sustoję. Prie jų taip pat privažiavo A. T.. Jis pradėjo šaukti M. T., kad jis baigtų muštis. Tuomet M. T. atėjo, sėdo ant keturračio ir jie nuvažiavo link Tilžės gatvės prie gaidžio skulptūros. Ten sustoję kalbėjosi su panelėmis. Būdami kitoje gatvės pusėje, jie pamatė, kad policijos pareigūnai nusiveda M. T.. Jie pro parduotuvę „Maxima“ nuvažiavo namo. Važiavimas bulvaru nėra pakeliui namo. Suprato, kad važiuoja ne namo. Kai atvažiavo prie turgaus, T. B. keturratis sustojo, bet jis nenulipo nuo jo ir nėjo namo. Buvo teistas, bausmės vykdymas buvo atidėtas, jo metu apribojimų paskirtų nėra. Turi žmoną, vaiką, šeimą išlaiko jis, žmona nedirba.
Nukentėjusysis S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų neatpažįsta, nes jie buvo su šalmais, apsirengę, buvo naktis. Jis su M. U. ėjo pėsčiųjų bulvaru namo link turgaus ir prie jo esančios parduotuvės „Iki“ susitiko kaltinamuosius, važiuojančius keturračiais. Kaltinamuosius su keturračiais dar matė prieš tai važinėjančius bulvaru. Einant pro turgavietę juos aplenkęs sustojo vienas keturratis, kitas sustojo pavažiavęs toliau. Nuo keturračio vienas asmuo nušoko ir nieko nesakęs pradėjo muštis, todėl nukentėjusysis nespėjo sureaguot ir atsitraukt. Kiek prisimena, jam buvo smūgiuota tris kartus, paskui jis užsidengė veidą, nes iš nosies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas. Jis nuėjo į kitą gatvės pusę. Paskui truputį nusivalė ir pamatė, kad jau baigia mušti M. U.. Atrodo, jis buvo suklupęs. Jie su juo ėjo kartu, daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Kaltinamiesiems važiuojant bulvaru daugiau žmonių buvo, nes tuo laiku dauguma žmonių išėjo iš naktinio klubo „Martini“. Kaltinamieji pavojingai važiavo bulvaru, kadangi žmonės stengėsi pasitraukti, juos tai gąsdino. Prie turgaus pravažiavo vienas keturratis ir sustojo, nes nematė, jog iš galo važiuojantis keturratis yra sustojęs. Vienas asmenų, kuris smūgiavo, nušoko nuo dar kažkiek važiuojančio keturračio. Nušoko keleivis, jis buvo su šalmu – visi kaltinamieji buvo su šalmais. Pirmasis keturratis sustojo vėliau nei sustojo paskui jį važiavęs keturratis, nes turbūt nepastebėjo, jog iš paskos važiuojantis keturratis sustojo. Kai jam sudavė smūgius, vienas kaltinamųjų sėdintis ant keturračio kažką šaukė draugui, kuris buvo nulipęs, tačiau, ką jam sakė – jis negirdėjo, nes jie ir tarpusavyje rėkavo, o jis buvo užsidengęs veidą. Jam atrodo, kad šaukė asmuo sėdintis ant to keturračio, nuo kurio nušoko jam smūgiavęs vaikinas, nes tas keturratis stovėjo arčiau jų. Kai buvo suduota kitam nukentėjusiajam – jis nematė, o pamatė jį po smūgių. Kaltinamieji atsiprašė praėjus trims mėnesiams po įvykio bei jie atlygino žalą. Atsiprašė ir žalą atlygino iki to laiko, kol byla dar nebuvo teisme. Neturi kaltinamiesiems jokių pretenzijų.
Nukentėjusysis M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, juos mato pirmą kartą. Įvykio dieną ėjo su S. G. ir pro juos pravažiavo keturračiai. Gal jie pamojo rankomis ir vienas keturratis sustojo. Tas asmuo, kuris juos užsipuolė buvo agresyvus. Jis puolė mušti S. G.. Manė, kad jam nieko nebus, tai spartesniu žingsniu nuėjo prie sankryžos esančios prie parduotuvės „Iki“. Tuomet tas asmuo pasivijo ir jį. Kai jį pasičiupo, jis parklupo ant žemės, gavo smūgius į veidą. Išsinėrė iš striukės ir paspruko. Jis užfiksavo, kad jį pasivijo su keturračiu, nors nematė, kaip tas asmuo užlipo ant to keturračio. Nuo tos vietos, kur sumušė S. G., ir kur pasivijo jį, buvo didelis atstumas, nes S. G. buvo kitoje kelio pusėje, o jis prie sankryžos. Jį pasivijo su keturračiu, o, kur buvo kitas keturratis, kai nukentėjusįjį mušė – jis nematė. Kaltinamieji atsiprašė, žalą atlygino, ji pakankama. Jie žalą atlygino praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Atsiskaitė tas, kuris sumušė. Nukentėjusįjį sumušė sėdėdamas ant keturračio, nulipęs nebuvo. Nuo smūgio nenugriuvo. Buvo parklupęs, kai jam sėdėdamas ant keturračio kaltinamasis rankomis sudavė smūgius. Privažiavęs kaltinamasis sučiupo jį už striukės, nukentėjusysis parklupo ir toliau sėdėdamas ant keturračio jį mušė. Jis tikrai buvo ant keturračio, nulipęs nuo jo nebuvo. Pabėgo išsinėręs iš striukės. Nebuvo priežasties jį sumušti, privažiavęs asmuo jo klausė, ką sakė, bet nukentėjusysis nieko jam nebuvo sakęs.
Liudytoja A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. T. yra jos sūnus ir ji už jį laiduoja. Sūnus yra labai geras, paklusnus, mokėsi gerai, lankė muzikos mokyklą, dabar studijuoja ir dirba. Jis yra nuoširdus, rūpestingas, padeda namie. Tie keturračiai, kuriais važinėjo sūnus ir jo draugai, yra vyro. A. T. gyvena su ja, bet dirba (duomenys neskelbtini) yra atstumas nuo ten, kur jis ūkininkauja. Jis yra suaugęs, vienas leidžia laisvalaikį, tačiau dabar bandys jį atsakingiau kontroliuoti, nors ji juo ir pasitikėjo. Apie įvykį jis papasakojo, buvo atviras, gailėjosi dėl įvykio. Su sūnumi daug bendrauja, kaip ir kiekvienas tėvas – ji linki jam tik gero. Ji jį ir mokė, ir prašė, ir bendravo. Mano, nebeįvyks to, jis labai gailėjosi. Galėtų sumokėti už sūnų įmoką, jei teismas taip nuspręstų atiduodant sūnų pagal laidavimą. Laiduoja už sūnų, mano, jis pasitaisys ir tokie įvykiai nesikartos. Jis gailisi dėl to, kas įvyko, padarė išvadas.
Iš S. G. 2012 m. spalio 4 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., apie 02.30 val., Vilniaus g. 200, Šiauliuose, ties „Senojo dvaro“ turgaviete, privažiavus dviems keturračiams, vienas iš keleivių, nulipęs nuo keturračio, trenkė jam į veidą rankomis tris smūgius, po to, primušęs jį, puolė ant jo draugo M. U. (I t., 8 b. l.).
Iš M. U. 2012 m. spalio 4 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., apie 02.30 val., Vilniaus g. 200, Šiauliuose, ties „Senojo dvaro“ turgaviete, privažiavus dviems keturračiams, vienas iš keleivių, nulipęs nuo keturračio, trenkė jam į veidą rankomis septynis smūgius, dėl ko skilo vienas priekinis dantis bei nubrozdintas dešinysis kelėnas (I t., 22 b. l.).
Iš 2012 m. spalio 4 d. nutarimų matyti, jog S. G. ir M. U. pripažinti nukentėjusiais baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-345-12 (I t., 14, 28 b. l.).
Iš 2012 m. spalio 4 d. nutarimų matyti, kad S. G. ir M. U. pripažinti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-345-12 (I t., 16, 30 b. l.).
Iš 2012 m. spalio 22 d. specialisto išvados Nr. G 1707/12(04) matyti, kad S. G. padarytas nosies pertvaros lūžis, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., 21 b. l.).
Iš 2012 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. G 1704/12(04) matyti, kad M. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (33 b. l.).
2012 m. gruodžio 13 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausius garso įrašus, gautus pagalbos telefonu, be nukentėjusiojo, buvo gauti dar dvejų nenustatytų asmenų telefoniniai pranešimai apie bulvaru važinėjančius keturračius (37-38 b. l.).
2012 m. gruodžio 13 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kad peržiūrėjus miesto vaizdo kamerų įrašus buvo nustatyta, kad įvairiomis Vilniaus g. esančio pėsčiųjų bulvaro vietomis, tarp pėsčiųjų, važinėjo du keturračiai su vairuotojais ir keleiviais (40-44 b. l.).
2012 m. spalio 1 d. daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. T. pateikė keturratį motociklą Polaris Sportsman 550 EF1, be valstybinio numerio, su vienu užvedimo rakteliu, ir juodos spalvos motociklininko šalmą (I t., 45 b. l.).
2012 m. spalio 1 d. daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. B. pateikė keturratį motociklą Suzuki Kingquad, be valstybinio numerio, chaki spalvos (I t., 46 b. l.).
2013-01-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad aprašyti apžiūrėti keturračiai motociklai (I t., 47-52 b. l.).
Iš 2013-10-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. T. atpažino A. T., tai yra asmenį, apie kurį jis davė parodymus, bei sėdėjo jo vairuojamame keturragyje, be to, atpažino T. B., tai yra asmenį, kuris vairavo kitą keturragį bei važinėjo Šiaulių miesto bulvaru ( I t., 55-61 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nustatyta, kad M. T., T. B., A. T. ir K. K. 2012-09-28, laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje-pėsčiųjų bulvaro atkarpoje nuo Draugystės prospekto 25 iki Vilniaus g. 200 pastato, kurioje eismas motorinėmis transporto priemonėmis yra draudžiamas, veikdami kartu, važinėdami dviem keturračiais be valstybinių numerių, vairuojamais A. T. ir T. B., pavojingai manevruodami tarp pėsčiųjų, sukėlė grėsmę eismo saugumui, be to, M. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajam S. G. tris kartus į veidą, padarydamas jam nosies pertvaros lūžį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, prisivijęs benueinantį nukentėjusįjį M. U., tyčia sudavė jam rankomis apie septynis smūgius į veidą, padarydamas M. U. kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, nubrozdinimus dešinio kelio priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu M. T., T. B., A. T. ir K. K. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šias aplinkybes patvirtina pačių kaltinamųjų visiški prisipažinimai, nukentėjusiųjų S. G. ir M. U. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – specialisto išvadose, vaizdo ir garso įrašo apžiūrų, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt. Kaltinamieji darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. M. T., T. B., A. T. ir K. K. suvokė, jog važinėdami viešoje vietoje-pėsčiųjų bulvare, kurioje eismas motorinėmis transporto priemonėmis yra draudžiamas, dviem keturračiais, vairuojamais A. T. ir T. B., pavojingai manevruodami tarp pėsčiųjų, o M. T. ir be jokios pateisinamos priežasties suduodamas smūgius nukentėjusiesiems ir smurtaudamas jų atžvilgiu sukeliant jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji M. T., T. B., A. T. ir K. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta ir teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu buvo pateikti kaltinamojo A. T. ir jo mamos A. T. prašymai taikyti A. T. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ji sutinka būti jo laiduotoja.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą kodekso straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).
Kaltinamasis A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. A. T. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). A. T. nusikalto būdamas neteistas (I t., 121 b. l.), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, yra jauno amžiaus, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra (I t., 127, 131-135 b. l.), todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotoja A. T. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog yra A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturinti, dirbanti (duomenys neskelbtini) mokykloje muzikos mokytoja, pedagoginis darbo stažas 20 metų, darbdavio itin teigiamai charakterizuojama – komunikabili, nuoširdi, kūrybiška, dalykiška, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) mokyklos, kaimo bendruomenės veikloje ir t.t. (II t., 29 b. l.)), kuri, kaip jo mama, tikrai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. T. jos atsakomybei pagal laidavimą (II t., 28 b. l.), yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis A. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas A. T., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams. A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).
Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (I t., 118 b. l.).
M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, be to, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmę M. T. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad M. T. yra neteistas (I t., 71 b. l.), dėl jo elgesio nusiskundimų nebuvo gauta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (I t., 73, 78 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., 36 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. T. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Paskyrus bausmę, skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (I t., 67 b. l.).
T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmę T. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad T. B. yra neteistas (I t., 91 b. l.), dėl jo elgesio nusiskundimų nebuvo gauta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (I t., 98, 103-108 b. l.), dirbantis pas A. T., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (II t., 37 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus T. B. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Paskyrus bausmę, skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (I t., 89 b. l.).
K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmę K. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad K. K. yra teistas 1 kartą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvo neteistas (I t., 149-151 b. l.), dėl jo elgesio nusiskundimų nebuvo gauta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., 157-158 b. l.), dirbantis pas A. T., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (II t., 38 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus K. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Paskyrus bausmę, skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Paskirta bausmė K. K. bendrintina su 2012-11-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (I t., 143 b. l.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji buvo pateikę civilinius ieškinius (I t., 15, 29 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji S. G. ir M. U. pareiškė, kad kaltinamieji atlygino jiems padarytą žalą, jokių pretenzijų jiems neturi. Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas ( LR BPK 107 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du keturračiai motociklai Polaris Sportsman 550 EF1, be valstybinio numerio (I t., 45 b. l.) ir Suzuki Kingquad, be valstybinio numerio (I t., 46 b. l.), juodos spalvos šalmas su stikliniu antveidžiu (I t., 45), saugomi Šiaulių apskrities VPK, Aušros alėjos 1,Šiauliuose, nuosprendžiui įsiteisėjus,grąžinti teisėtiems savininkams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 5-7 d.d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d. 2d. 5p., 70 str., skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. T., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę K. K. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, santykiu 2:1, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, bausmės vykdymą K. K. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą, praradus darbą per 1 ( vieną) mėnesį nuo atleidimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką K. K. įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 107 str. procesą dėl S. G. ir M. U. pateiktų civilinių ieškinių nutraukti, kaltinamiesiems atlyginus žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du keturračius motociklus Polaris Sportsman 550 EF1, be valstybinio numerio (I t., 45 b. l.) ir Suzuki Kingquad, be valstybinio numerio (I t., 46 b. l.), juodos spalvos šalmą su stikliniu antveidžiu (I t., 45), saugomus Šiaulių apskrities VPK, Aušros alėjos 1,Šiauliuose, nuosprendžiui įsiteisėjus,grąžinti teisėtiems savininkams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.