Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-1866-753/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-1866-753/2019Nutartis · 2019-09-30Kauno apylinkės teismas
  3. T-90-548/2020Nutartis · 2020-01-27Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
T-1866-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00944-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
Č. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-1866-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00944-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 30 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. A. (Č. A.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 93-184 nutarta taikyti nuteistajam Č. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 9 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 47 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė ir sėkmingai baigė Psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Č. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 28 d., pabaiga – 2022 m. gegužės 28 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Č. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Č. A. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė ir sėkmingai baigė Psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, Č. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką Č. A. nustatyta vidutinė – 47 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neduoda pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: turimi finansiniai įsipareigojimai; mąstymas ir elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad Č. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą (itin žiauriai nužudė savo sugyventinę), anksčiau teistas, taip pat baudžiamoji byla už smurto naudojimą prieš sugyventinę nutraukta, nuteistajam ir sugyventinei susitaikius, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus (smurtavo prieš savo sugyventinę), todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, tvirtina, kad jo veiksmai ir elgesys yra tik „reakcija“ į aplinkos stimuliaciją, kas, teismo vertinimu, be kita ko rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog išlieka tikimybė, kad pavartojus alkoholio, nuteistasis gali išreikšti savo pyktį. Jis daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė – 2 m. 9 mėn. 6 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Č. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-184.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 punkto 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-184 taikyti nuteistajam Č. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė