Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-589/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-1866-753/2019Nutartis · 2019-09-30Kauno apylinkės teismas
  3. T-90-548/2020Nutartis · 2020-01-27Kauno apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
1A-589/2012
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00944-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Laima Garnelienė (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
Č. A.
Advokatai
Venjaminas Dubrovskis
Kategorijos
  • 1.2.3.2.3Nužudymas kankinant ar kitaip žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A–589/2012Proceso Nr.1-57-1-00944-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2.3.;(S)1.2.3.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.6.; 2.4.LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

nuteistajam Č. A.

gynėjui advokatui Venjaminui Dubrovskiui,vertėjai Žanai Tadarovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. A. (Č. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

Č. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 ir 6 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 10 08.

Vadovaujantis BK 66 str. Č. A. į bausmės laiką įskaityta sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2011 metų gegužės mėn. 28 dienos iki 2012 metų spalio mėn. 8 dienos.

Kardomoji priemonė - suėmimas - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugykloje, - medinę lazdą, metalinį žarsteklį, vyriškus marškinius, vyriškas kelnes, vyriškas trumpikes, pagalvę, pagalvės užvalkalą, mažą pagalvės užvalkalą, paklodę, voką su seilių pavyzdžiais ir voką su panagių turiniu, nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. A. nuteistas už tai, kad nužudė itin žiauriai šeimos narį, savo sugyventinę, tai yra jis 2011-05-27 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), lauke, šalia ūkinio pastato bei namuose, priklausančiuose R. M., konflikto metu, veikdamas itin žiauriai, sudavė savo šeimos narei - sugyventinei E. B. rankomis ir kojomis bei mediniu pagaliu nemažiau 61 smūgį į įvairias kūno vietas, padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje, krūtinkaulio lūžius, šonkaulių dešiniųjų II-III (dvigubus), IV-IX (viengubus), kairiųjų II, III, V-VIII (viengubus) IV, IX, X (dvigubus) lūžius su plaučių sužalojimais bei nežymia riebaline embolija plaučių kapiliaruose - sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas bei muštines žaizdas veide, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus gaktos ir šlaunų srityse, masyvią plačią kraujosruvą pereinančią į lytinių organų, tarpvietės ir šlaunų sritis, minkštųjų audinių kraujosruvas nugaroje, dešiniame petyje, kairiame žaste, pilve, dešiniajame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas kojose, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, nežymia riebaline embolija plaučių kapiliaruose, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu dėl ko nukentėjusioji mirė, ir taip tyčia, itin žiauriai, panaudodamas žalojimui įrankį - medinę lazdą, suduodamas daugybę smūgių, sukeldamas dideles fizines kančias dėl skausmo, nužudė savo šeimos narį – sugyventinę E. B..

Nuteistasis Č. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš dalies nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, nes savo sugyventinę nužudė neturėdamas tyčios, ištiktas šoko, dėl to, kad ji lytiškai santykiavo su kitu vyriškiu. Neprisimena, kad būtų sudavęs daugybę smūgių. Apeliantas prašo išnagrinėti bylą iš naujo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes nusikaltimą padarė būdamas blaivus, ištiktas šoko, negalėdamas kontroliuoti savo veiksmų. Taip pat nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti bausmę, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo Č. A. kaltė padarius nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat neginčija paties nužudymo fakto, tik teigia, jog savo sugyventinę E. B. nužudė ištiktas šoko, būdamas blaivus. Darytina išvada, jog nuteistasis prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, kaip nužudymą labai susijaudinus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė pavojingus padarinius sukėlę veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus (kasacinė byla 2K-419-2009).

Byloje nenustatyta požymių, atitinkančių BK 130 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Paties nuteistojo ir liudytojo S. P. parodymais nustatyta, kad nuteistasis namo kieme prie rūsio pamatė gulinčią savo sugyventinę E. B., o ant jos kaimyną S. (liudytoją S. P.), lytiškai santykiaujančius. Galima teigti, kad šie jo sugyventinės ir kaimyno veiksmai galėjo įžeisti apeliantą, sukelti neigiamas emocijas. Tačiau smurtą prieš savo sugyventinę jis pavartojo ne iš karto, o tik po to, kai įspyrė liudytojui S. P. į veidą ir kai pastarasis nuėjo. Taigi, nebuvo jokio greito atsako į sugyventinės netinkamą elgesį. Nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme niekada neteigė, jog jo sugyventinės elgesys, kaip kad jis nurodo apeliaciniame skunde, būtų skėlęs jam šoką. Kaip seka iš jo parodymų pirmiausia jis liepė sugyventinei keltis, pradėjo žadinti ir tik paskui sudavė šalia gulėjusiu pagaliu ir kad tai padarė iš pavydo (t. 2, b. l. 9, 35-37). Be to, iš jo bei nukentėjusiosios L. J. parodymų matyti, kad sugyventinė būdavo jam neištikima ir anksčiau Taigi, žinant sugyventinės gyvenimo būdą, nėra pagrindo teigti, kad tai buvo netikėta ir labai įžeidė apeliantą, galėjo sukelti fiziologinio afekto būseną. Nors toks jos elgesys prieštarauja moralei ir dorovei, tačiau Č. A. jau anksčiau žinojo apie sugyventinės palaidą gyvenimo būdą, jos neištikimybę, girtuokliavimą, todėl tai jam nebuvo itin netikėta. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Č. A. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys ir į tai atsižvelgė skiriant bausmę.

Taigi kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, kaip šeimos nario (sugyventinės) nužudymą itin žiauriai. Nuteistasis teigia dėl šoko neprisimenąs kiek smūgių sudavė. Iš 2011 m. gegužės 30 d. specialisto išvados seka, kad E. B. nustatytas net 61 trauminis poveikis, iš jų net 30 į gyvybei pavojingas sritis – krūtinę ir galvą. Padarytų daugybinių sužalojimų pobūdis rodo, kad jai buvo sukeltos didelės fizinės kančios, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad Č. A. savo sugyventinę nužudė itin žiauriai.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas apeliaciniame skunde šią aplinkybę neigia, tačiau tai jis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad iki Elvyros sumušimo buvo išgėręs butelį vyno, alaus (t. 2, b. l. 35).

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Č. A. bausmę, BK 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė ir paskyrė jam tinkamą bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi. Pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė ir pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Tokiu būdu teismas įvertino tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, sukeltas negrįžtamas pasekmes, tiek kaltininko asmenybę, jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes bei vieną sunkinančią ir paskyrė bausmę žemiau sankcijos vidurkio. Dar labiau švelninti bausmės nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Č. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Laima GarnelienėTeisėjai Regina GaudutienėLinas Šiukšta