- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- eI2-3235-289/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00016-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui, Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SSI(19.4)-815, kuriuo pareiškėjui neskirta išmoka, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2020-03-16 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną. Pagal LR užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalį išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Todėl J. M. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo. 2020-05-21 J. M. gavo Užimtumo tarnybos sprendimą, jog išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims neskiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ str. 1 d. 1 p. - asmuo neturi teisės gauti išmoką - savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių J. M. skundu 2020-05-29 kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismą Panevėžio rūmus prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Panevėžio departamentas) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. SSI(19.4)-350 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems skyrimo, neskyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirta išmoka, įpareigoti atsakovą paskirti J. M. išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatas ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu byloje Nr. eI2-5295-320/2020 pareiškėjo skundą atmetė. 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2380-789/2021 Sprendimu pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. eI2-5295-320/2020 panaikino. Panaikino Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SSI(19.4)-350 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems skyrimo, neskyrimo“ dalį, kuria neskirta išmoka pareiškėjui J. M.. Įpareigojo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo bei priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentą iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo J. M. prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo bei skundžiamu 2021-12-28 sprendimu Nr. SSI(19.4)-815 pakartotinai nusprendė J. M. neskirti išmokos, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, nes savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Skundžiamu sprendimu Atsakovas nurodė, jog remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Pareiškėjo savarankiškos veiklos vykdymo laikotarpis iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo buvo nuo 2020 m. sausio 1 d., tai reiškia, jog iki 2020 m. kovo 16 d. (Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo diena) Pareiškėjo savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių (2 mėnesius ir 15 dienų), t. y. iki 2020 m. kovo 16 d. nevykdė pakankamą laikotarpį savarankiškos veiklos, kaip tai numatyta Užimtumo įstatyme. Užimtumo tarnybos sprendimas grindžiamas tuo pačiu argumentu, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintas Atsakovo sprendimas - jog išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims neskiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ str. 1 d. 1 p. - asmuo neturi teisės gauti išmoką - savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Pareiškėjas J. M. nuo 2019-07-10 vykdo individualią veiklą, yra ūkininkas, užsiimantis grūdinių augalų auginimu. Iki 2019-10-09 Pareiškėjo ūkio dydis buvo lygus arba mažesnis kaip 2 EDV. Mirus motinai Pareiškėjas paveldėjo motinos žemės sklypus, todėl jo ūkio EDV paskaičiuotas 2020-01-01 dienai yra didesnis nei 4 EDV. Šį faktą patvirtina, tai jog 2020 m. liepos mėnesį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius papildomai sumokėjo PSD įmokas, t.y. iš viso sumokėjo PSD įmokų sumas, atitinkančias mokamas ūkininkų kurių EDV didesnis nei 4. Tai yra svarbi aplinkybė, nes iš vienos pusės VSDFV Pareiškėją mokesčių mokėtojų registre įregistruoja nuo 2020-01-01, tačiau tuo pačiu priimdama ir reikalaudama sumokėti didesnes PSD įmokas už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius savo veiksmais pripažįsta, jog Pareiškėjo ūkio dydis nuo 2019 m. lapkričio mėnesio yra didesnis nei 4 EDV. Atsakovas netinkamai taikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-129 patvirtintų (su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos suderintų 2020-04-22 raštu Nr.(4.175E)I-2586) Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų (toliau - ir Nuostatai) punkto nuostatas. Pagal jas numatyta, jog sprendimus dėl išmokų skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo priima Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi VSDFV ir kitų kompetentingų institucijų duomenimis apie prašymą pateikusio savarankiškai dirbančio asmens atitiktį Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą vadovaujantis tik VSDFV duomenimis, bet nevertino kitų kompetentingų institucijų duomenų – valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų. Pareiškėjas mano, jog jis atitinka visas LR užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytas sąlygas, todėl turi teisę gauti fiksuotą 257 Eur dydžio už mėnesį išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims skaičiuojant nuo 2020-03-16 d. Savarankiškai dirbančio asmens sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, kurioje numatyta, jog Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje). Kaip matyti iš pateikiamų Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopijos bei iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos (duomenys neskelbtini) J. M. individualią žemės ūkio veiklą vykdo nuo 2019-07-10. Vadinasi jo savarankiška veikla yra registruota ilgesnį kaip 3 mėnesiai laikotarpį per 12 mėnesių ir iki karantino paskelbimo dienos nebuvo išregistruota. J. M. atitinka ir kitą Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies sąlygą – jis nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių. Kaip matyti iš 2020-05-27 Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Saločių seniūnijos išduoto išrašo iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, J. M. valdos ar ūkio ekonominis dydis už 2019 metus yra 9,04, o tai reiškia, jog J. M. atitinka savarankiškai dirbančio asmens sąvoką. Pareiškėjo, kaip ir visų asmenų vykdančių individualią veiklą EDV apskaičiuojamas ir skelbiamas vieną kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus. Žemės ūkio valdos išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais (EDV), apskaičiavimo tvarką reglamentuoja žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Minėto įsakymo 2 p. numatyta, kad EDV apskaičiuojamas vieną kartą per metus už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. Taigi pagal teisinį reglamentavimą nors EDV paskaičiuotas 2020-01-01, tačiau jis skaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį 2019-01-01 ir pasibaigiantį 2019-12-31 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas karantino paskelbimo dieną 2020 m. kovo 16 d. pilnai atitiko savarankiškai dirbančio asmens sąvoką apibrėžtą Socialinio draudimo įstatymo 2 str. 9 dalyje, nes jo EDV buvo 9,04. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog pareiškėjas vykdo individualią žemės ūkio veiklą, kurią be kitų teisės aktų reglamentuoja specialus įstatymas LR ūkininko ūkio įstatymas. Pagal LR ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 d. ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Pagal Įstatymo 3 str. 2 d. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Taigi pareiškėjo ūkininko ūkis įregistruotas nuo 2019-07-10 d., nuo šios dienos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje J. M. įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą. Nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog J. M. veikla įregistruota trumpesnį kaip 3 mėnesiai laikotarpį per 12 mėnesių ir iki karantino paskelbimo dienos (2020-03-16). Atsižvelgiant į tai 2021 m. gruodžio 28 d. Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriaus vedėjo L. K. sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas skunde teigia, kad 2021 m. gruodžio 28 d. Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriaus sprendimas Nr. SSI(19.4)-815 yra neteisėtas ir turi būti naikintinas, kadangi Pareiškėjas vykdė veiklą ilgiau, nei 3 mėnesius. Negali sutikti su tokiais Pareiškėjo teiginiais, kadangi Užimtumo tarnyba priimdama sprendimą neskirti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, rėmėsi teisės aktais ir sistemiškai juos taikant priėmė tinkamą ir teisėtą sprendimą. Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. įskaitytinai) 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas <...>. Taigi, kad savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų galima skirti išmoką, pirmiausia, Užimtumo tarnyba turi įsitikinti, jog asmuo, besikreipiantis dėl išmokos gavimo, atitinka visas Įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas, t. y., kad asmuo yra įgijęs teisę į išmoką. Pabrėžtina, kad minėtai teisei nustatyti, Užimtumo tarnyba prieš priimdama sprendimą dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims (toliau - Išmoka) skyrimo/neskyrimo, remiasi ne tik asmens prašymu išmokai gauti, bet taip pat duomenimis gautais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA), taigi SODROS duomenys privalo būti tikslūs ir teisingi. Viena iš sąlygų, kurią privalo atitikti savarankiškai dirbantis asmuo, yra – savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos (Įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi gavus SODROS duomenis apie savarankiškai dirbančio asmens veiklą, yra įvertinamos šios aplinkybės: savarankiškos veiklos vykdomo trukmė per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2019-03-16 iki 2020-03-15 (kaip minėta, trukmė negali būti trumpesnė nei 3 mėnesiai), ir faktas, ar savarankiška veikla nėra išregistruota iki ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, t. y. veikla turi būti vykdoma 2020-03-15 dienai. Nustačius, kad bent vienos iš minėtų aplinkybių savarankiškai dirbantis asmuo neatitinka, Užimtumo tarnyba neturi teisinio pagrindo skirti išmoką (Įstatymo 5¹ straipsnio 1, 3 dalys). SODRA pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nors Pareiškėjas ir vykdo ūkininko ūkio veiklą nuo 2019 m. liepos mėnesio, tačiau jis yra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu VSDĮ prasme tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas teigia, kad jis kaip savarankiškai dirbantis asmuo, yra išdirbęs daugiau kaip 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, nes jis yra ūkininkas ir individualią veiklą vykdo nuo 2019 m. liepos 10 d. Kad asmuo yra ūkininkas, šio fakto neginčija Užimtumo tarnyba, kadangi Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje matyti, kad Pareiškėjas ūkininko veiklą vykdo nuo 2019-07-10. Tačiau pagal Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio prasmę, teisę į šiame straipsnyje numatytą išmoką turi ne kiekvienas individualią veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, o tik tas, kuris atitinka VSDĮ 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą savarankiškai dirbančio asmens sąvoką. Pagal VSDĮ 2 straipsnio 9 dalį savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje). Iš šioje teisės normoje pateiktos savarankiškai dirbančio asmens sąvokos spręstina, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, savarankiškai dirbančiu asmeniu laikytini tik tuomet, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai). Taigi, asmuo yra ūkininkas nuo 2019-07-10, tačiau, kaip savarankiškai dirbantis asmuo yra nuo 2020-01-01. Pareiškėjas teikdamas argumentus tapatina savarankiškai dirbantį asmenį ir ūkininko vykdomą veiklą. Argumento pabaigoje tinkamai pateikia išvadą, kad karantino paskelbimo dienai, t.y. 2020-03-16 jis buvo laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu VSDĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme, to niekada neginčijo ir Užimtumo tarnyba, tačiau Pareiškėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, “<…>savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių<…>” – savarankiška veikla iki 2020-03-15 nebuvo registruota ilgiau nei 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, t.y. savarankišką veiklą Pareiškėjas vykdė tik 2 mėnesius ir 15 dienų (2020-01-01 – 2020-03-15 laikotarpis). Nori atkreipti dėmesį, jog savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę gauti Išmoką, kurie atitinka visas Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Neatitikus nors vienai sąlygai, numatytai Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje – asmuo neįgija teisės į Išmoką. Nei Užimtumo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato jokių Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies nurodytų sąlygų išimčių, todėl Užimtumo tarnyba neturėjo teisinio pagrindo skirti Pareiškėjui išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims. Taigi įvertinus išdėstytą, bei pateiktus duomenis, ir atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba priėmė tinkamą ir teisėtą sprendimą Pareiškėjo atžvilgiu, kuriame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kodėl Pareiškėjui nebuvo skirta savarankiškai dirbančio asmens išmoka, prašo atmesti Pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.4)-815, kuriuo pareiškėjui neskirta išmoka (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu paskirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. 2020 m. gegužės 15 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento sprendimu Nr. SSI(19.4)-350 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ nusprendė neskirti išmokos pareiškėjui. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Panevėžio departamentas) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. SSI(19.4)-350 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems skyrimo, neskyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirta išmoka, įpareigoti atsakovą paskirti J. M. išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatas ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti; Pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SSI(19.4)-350 ,,Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems skyrimo, neskyrimo“ dalį, kuria neskirta išmoka pareiškėjui J. M.; įpareigoti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo bei priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, konstatavo, kad „jame nepateikta jokių su išmokos neskyrimu pareiškėjui susijusių motyvų. Sprendime nėra pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, iš jo turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjas neturi teisės pasinaudoti Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje įtvirtinta teise gauti išmoką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių pareiškėjas iš esmės negalėjo suprasti, kokios individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės ir duomenys buvo vertinami priimant Sprendimą, kokie buvo šio Sprendimo motyvai.“
Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. SSI(19.4)-815 nurodoma, kad „asmuo neturi teisės gauti išmoką - neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ str. 1 d. 1 p. sąlygų visumos išmokai gauti, t. y. savarankiška veika buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, asmuo savarankišką veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Iki ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos asmuo vykdė savarankišką veiklą trumpiau kaip 3 mėnesius (2 mėnesius ir 15 dienų).“
Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. SD(19.4.8Mr.) papildomai pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, kurioje nurodoma, kad savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).
Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Asmuo, užsiimantis individualia žemės ūkio veikla, yra laikomas savarankiškai dirbančiu Socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka, tik tuomet, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusį mokestinį laikotarpį yra lygus ar didesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai.
Iš teismui pateikto ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašo (valda (duomenys neskelbtini) matyti, kad valdos ar ūkio ekonominis dydis 2019 m. – 9,04. Atsižvelgiant į išdėstytą, 2020 m. sausio 1 d. pareiškėjas jau atitiko Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtos savarankiškai dirbančio asmens sąvoką ir buvo laikomas savarankiškai dirbančiu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas visus 2019 m. nebuvo laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme, tokiu tapo nuo 2020 m. sausio 1 d., kuomet jo žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų (2019 m.) mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. tapo didesnis nei 4 EDV (9,04).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Tam kad asmuo turėtų teisę Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio prasme gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jo savarankiška veikla turėjo būti registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo kaip savarankiškai dirbančio asmens (kaip ši sąvoka apibrėžta Socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje) savarankiška veikla iki 2020 m. kovo 16 d. buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių, todėl atsakovas tinkamai sprendė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į išmoką, nes neatitiko visų įstatyme numatytų sąlygų.
Darytina išvada, kad atsakovo priimtame administraciniame akte nurodytas konkretus teisinis pagrindas minėto sprendimo priėmimui, t. y. sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio pagrindu, jame konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. asmuo neturi teisės gauti išmoką, nes savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. SD(19.4.8Mr.) „Dėl sprendimo priėmimo“ nurodytos faktines aplinkybes, kurios pagrindžia atsakovo priimto sprendimo motyvus, t. y. nors pareiškėjas ir vykdė savarankišką veiklą iki karantino paskelbimo, tačiau pareiškėjo vykdyta veikla buvo trumpesnė kaip 3 mėnesiai per 12 mėnesių laikotarpį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas nurodant konkretų teisinį pagrindą, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas skundžiamą individualų administracinį aktą. Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. SD(19.4.8Mr.) „Dėl sprendimo priėmimo“ nurodyti faktai bei jų vertinimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjas, susipažinęs su jam pateiktu raštu bei kartu su juo siųstu Sprendimu, galėjo aiškiai suprasti priimto Sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą bei motyvus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. SSI(19.4)-815 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas netenkintinas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.